Šešioliktoji Vyriausybė savo programą išdėstė 539 punktais ir išskyrė 12 neatidėliotinų veiklos prioritetų. Programos projektas antradienį turėtų būti svarstomas Seime.
Pagrindine veiklos kryptimi naujoji Vyriausybė nurodo ekonomikos augimo užtikrinimą kuriant naujas darbo vietas, plečiant pramonę. Ekonomikai atsigaunant, žadama didinti socialinės srities, sveikatos apsaugos, paramos šeimai, švietimo ir mokslo, kultūros finansavimą.
„Įgyvendinti šį tikslą (šalies ekonominį augimą – aut. past.) galima tik taikant aktyvią investicinę bei mokestinę darbo vietų kūrimo, taigi ir emigracijos mažinimo, politiką. Vienas jos įrankių – ekonominiais prioritetais pagrįsta investicijų strategija. Investicijos visų pirma turi būti nukreiptos į pramonės, kaip varomosios ūkio jėgos, efektyvumo didinimą ir plėtrą. Turi atsigauti smulkusis ir vidutinis verslas. Valstybė laikysis fiskalinės ir biudžetinės drausmės, bet kartu aktyviai dirbs, kad paskolintos lėšos nebūtų „pravalgomos“, o naudojamos tam, kad augtų valstybės pajamos“, – rašoma programoje.
Planuojama mokesčių sistemos pertvarka bus skirta socialinei atskirčiai mažinti, solidarumui visuomenėje stiprinti, viešųjų šalies finansų plėtrai: „Šios pertvarkos esmė: tolygesnis mokestinės naštos pasiskirstymas tarp darbo ir kapitalo, didesnis pajamų ir turto apmokestinimo progresyvumas, vien socialiai reikšmingų ir tikslingų mokestinių lengvatų taikymas“.
Be to, žadama modernizuoti gyvenimą kaimą bei plėsti ūkį tausojant aplinką ir žmogų.
Neatidėlioti darbai
Pirmuoju neatidėliotinu veiklos prioritetu naujoji Vyriausybė įvardina užimtumo didinimą, nedarbo, skurdo ir socialinės atskirties mažinimą, prielaidų realiajam darbo užmokesčiui šalies ūkyje didėti kūrimą, spartų investicijų ir verslo sąlygų pagerinimą.
Taip pat žadamas šalies ūkio finansinio tvarumo užtikrinimas, šešėlio pažabojimas ir kovos su korupcija sustiprinimas. Be to, atitikus Lietuvai nustatytus Mastrichto kriterijus, vyriausybė žada neatsisakyti prisijungimo prie euro zonos idėjos.
Programoje numatoma kompleksinė mokesčių sistemos peržiūra bei pasirengimas atlikti jos pertvarką.
„Dešiniųjų vykdytos politikos padarinių taisymas: „Sodros“ įsiskolinimų mažinimas, o atsigavus ekonomikai – laipsniškas pensijų ir kitų socialinių išmokų didinimas“, – teigiama programoje. Kartu žadama spręsti energetikos problemas, mažinti šildymo kainas, vykdyti visuotinę gyvenamųjų namų renovaciją. Šilumos ūkio pertvarka turėtų būti vykdoma skiriant paramą savivaldybėms, taip pat žadama plačiau naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius.
Programoje neatidėliotinu prioritetu numatomos ir suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos. Taip pat numatoma veiksminga, technologijų pažangą spartinanti mokslo ir technologijų plėtros politika, sąlygų kurti naujas inovatyvias technologijas sudarymas, mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimas.
Viešieji finansai
Viešųjų finansų srityje Vyriausybė įgyvendinti taisyklę, kad esant tinkamoms ekonominėms sąlygoms būtų reguliariai kaupiamas stabilizavimo rezervas, panaudojant dalį valstybės turto privatizavimo, mokestinių ir kitų įplaukų: „Nustatysime stabilizavimo fondo lėšų panaudojimo, atsižvelgiant į ūkio ciklo būklę, tvarką.“
Taip pat žadama, kad biudžeto deficitas bus mažinimas ne didinant mokesčių naštą, bet „gaunant papildomas biudžetų pajamas dėl ekonomikos skatinimo, didėjančio dirbančiųjų skaičiaus, išaugusio vartojimo.“
Naujoji Vyriausybė žada daugiau biudžeto pajamų gauti iš kovos su šešėliu. Tam reikalui bus peržiūrimi teisės aktai, esant reikalui reformuojamos atitinkamos valstybės įstaigos bei sukuriama pareigūnų skatinimo sistema.
Viešųjų pirkimų sirtyje žadama išskirtinį dėmesį teikti viešųjų išlaidų efektyvumui, plačiau taikyti kaštų ir naudos įvertinimo principą, prioritetą teikiant ekonominio efektyvumo, o ne žemiausios kainos principui.
Taip pat bus diegiami valstybės NT centralizuoto valdymo ir pardavimo principus.
Mokesčių politika
Naujoji Vyriausybė žada didinti pajamų ir turto apmokestinimo progresyvumą, bus taikomas neapmokestinamojo turto dydis, pavyzdžiui, NT mokestis fiziniams asmenims priklausys nuo turto vertės, jo paskirties. Programoje pažymima, kad bus nagrinėjama galimybė įvesti bendrą NT mokestį, kuris pakeistų ir sujungtų dabartinius NT ir žemės mokesčius.
Programoje numatoma, kad bus taikomas lengvatinis PVM vaistams, knygoms, laikraščiams ir kitiems periodiniams leidiniams, kai kuriems būtiniausiems maisto produktams, šildymui, keleivių vežimo savivaldybių nustatytais maršrutais paslaugoms, turizmo veikloje naudojamoms viešbučio tipo ir specialaus apgyvendinimo paslaugoms, rašytojo, kompozitoriaus ar kito atlikėjo teikiamoms paslaugoms ir kitai intelektinei veiklai.
Žadama, kad įmonėms, neturinčioms pakankamai lėšų įsipareigojimams valstybei vykdyti, bus taikomos tarpusavio užskaitos ir kitas paramos formas.
Ūkio augimas
Naujoji vyriausybė žada ES lėšų skirstymą orientuojantis į produktyvumą, o ne jų panaudojimo spartumą: „Supaprastinsime reikalavimus paraiškų teikėjams, kursime lankstesnę remiamų projektų vykdymo ir atskaitomybės tvarką. Visose programose įtvirtinsime pagrindinį – ekonominės naudos valstybei ir žmonėms – reikalavimą.“
Taip pat žadama skatinti bankus labiau prisidėti prie harmoningo ir tvaraus ekonomikos gaivinimo, vykdyti atsakingą ūkio kreditavimą: „Sieksime kapitalo rinkos plėtros, įskaitant investicinių bankų steigimą ir veiklą Lietuvoje, kad būtų išplėstos verslo finansavimo galimybės. Peržiūrėsime finansų įstaigų apmokestinimo politiką.“
Naujoji vyriausybė žada dar kartą nagrinėti valstybės valdomo nacionalinio komercinio banko steigimo idėją ir jei ji pasirodys tinkama – jis bus steigiamas naudojant valstybės ar mišrų kapitalą.
Atsigaunant ekonomikai žadama siekti, kad šalies minimalus darbo užmokestis priartėtų prie 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio, kuris trečiąjį ketvirtį siekė 1686 litus atskaičius mokesčius.
