Kita vertus, siūloma visko taip nedramatizuoti – pažymima, kad ypač didelės eilės nutįsta prie tam tikrų gydytojų durų, tai opi problema regione, tačiau didžiosiose klinikose matoma net gerėjanti situacija. Ko valdžia turėtų imtis šiais metais, kad patekti pas gydytojus būtų lengviau?
Nesiliauja prašymai „pateisinti“ pamokas
Tvarkos numato, kad pas šeimos gydytoją pacientas turėtų patekti per 7 dienas (ūmios būklės atveju – per 24 val.), o specialistą – 30 d. Vis tik realybė tokia, kad pacientai laukia ir mėnesių mėnesiais, kai kurių tyrimų – net kelis metus.
Kalbėdama apie šiandien didžiausias pirminio lygio sveikatos priežiūros problemas Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos pirmininkė A. Astafjeva labiausiai akcentavo vis nemažėjančios biurokratijos naštą ir iš esmės ne klinikinių problemų sprendimą.
„Teko matyti Vyriausybės programą, ministrei išties numatyti nemaži tikslai dėl eilių mažinimo. Pirminiame sveikatos priežiūros lygyje lieka tos pačios problemos, apie tai jau kalbame daug metų. Jos bandytos tvarkyti ir buvusios Vyriausybės, tikrai buvo išspręstų klausimų, bet dalis liko“, – komentavo ji.
Pašnekovė pasakojo pati sąmoningai savaitę stebėjusi, kaip pas šeimos gydytoją susidaro eilės.
„Konkrečiai galiu kalbėti iš savo patirties, bet neabejoju, kad kolegos tik galėtų pritarti. Kiekvienas gydytojas turi savo registracijos laikus ir klausimas, kam juos atiduodame – pacientams, kuriems to labai reikia, ar tokiems dalykams kaip mokinių praleistų pamokų pateisinimas.
Tai nuolat besivelkanti problema, kurią bandyta spręsti, bet mokyklos vis tiek reikalauja pateisinti pamokas su gydytojo įrašu. Tėvai labai atvirai prašo įrašo e.sveikatoje, nes jau viršijo 5 leidžiamas nebūti dienas ir nenori turėti problemų su mokykla.
Šitai ypač aktualu padidėjus sergamumui, kai vaikas tikrai gali gydytis slogą namuose, nereikia gydytojo įsikišimo, bet turi pas jį ateiti grynai dėl formalumo“, – konstatavo A. Astafjeva ir pridūrė, kad dabar realiai visa sistema kenčia tik dėl pavienių piktnaudžiavimo atvejų.
Pasak jos, eilė ilgėja ir dėl tokių dalykų kaip pažymų rašymas įvairiems būreliams, sporto mokykloms: „Teko rašyti pažymą net dėl šachmatų būrelio, kuri patvirtintų, kad vaikas gali sportuoti. Tai skamba kaip nonsensas, kai yra galiojanti vaiko sveikatos pažyma. Ir vien dėl to turime papildomų konsultacijų.“
Pažymos – ir seniūnijoms, ir bedarbiams
Gydytojams tenka spręsti ir socialines problemas išrašant įvairias pažymas seniūnijoms. „Reikia patvirtinti, kad žmogus serga liga, jog gautų pašalpas, tad vėl turime rašyti pažymas. Įsivaizduokite, regionuose, kur yra daug vyresnio amžiaus žmonių, tokios pažymos yra kasdienė šeimos gydytojų duona“, – komentavo šeimos gydytoja.
Ne šeimos gydytojui turinčių rūpėti problemų kyla ir dėl nedarbingumo išdavimo. „Kasdien turime vadinamus ekstrinius laikus dėl nedarbingumų – vėlgi dažnu atveju turime spręsti ne klinikinę, o socialinę problemą. Nes jei pacientas neišėjo į darbą, jis turi šiandien ir dabar patekti pas šeimos gydytoją, nes kitaip gaus pravaikštą.
Bet kas skamba absurdiškai – dėl tokios pačios pažymos pas mus skuba patekti ir susirgę bedarbiai, kurie sako, kad to reikia Užimtumo tarnybai, mat kitaip atims socialinę pašalpą. Taigi mes išduodame ekstrinius nedarbingumus bedarbiams“, – sunkiai suvokiamu dalyku stebėjosi A. Astafjeva.
Ji konstatavo, kad kai klausimas susijęs su kelių ministerijų kuruojamomis sritimis, šitai spręsti sunkiausia: „Pavyzdžiui, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai labai patogu, kai pašalpas moka tik su gydytojo rašteliu – juk daug metų tai darėme, kam ką nors keisti ir kaip kitaip įsitikinti, kad jam reikia pašalpos?
Tai yra tos sistemos, kurios tokiu būdu išties eikvoja Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto pinigus. Gal Valstybinės ligonių kasos (VLK) naujasis vadovas turės daugiau jėgos pasakyti kitoms ministerijoms, kad jau yra gana ir gydytojai nebespręs socialinių problemų.“
Daugybė ateina „tik“ vaistų pratęsti
Pasak jos, neišspręstas yra ir vaistų kompensavimo klausimas, kas sudaro didžiąją dalį darbo laiko. „Pacientui tikrai nereikia gydytojo, bet jie registruojasi vien dėl to, kad pratęstų vaistus. Taip, yra įvykę pokyčių, galime išrašyti vaistus pusei metų.
Įsigaliojo ir tvarka, kad vaistus gali pratęsti slaugytojai, bet ne visus, o tik dalį. Todėl jei pacientas vartoja kelis vaistus, kurių slaugytojas negali pratęsti, apsilankius pas jį tada gaišinamas ir slaugytojo, ir vėliau vėlgi šeimos gydytojo laikas.
„Teko rašyti pažymą net dėl šachmatų būrelio, kuri patvirtintų, kad vaikas gali sportuoti. Tai skamba kaip nonsensas, kai yra galiojanti vaiko sveikatos pažyma. Ir vien dėl to turime papildomų konsultacijų“, – pasakojo A. Astafjeva.
Jei žmogus vaistus galėtų prasitęsti vaistinėje, o aš tik paskirčiau gydymą, nekiltų klausimų, o dabar tie pacientai registruojami kas 2–3 mėnesius, jei tai yra psichotropiniai vaistai, registruojame kas mėnesį, automatiškai susidaro eilės ir pas psichiatrus, į psichikos sveikatos centrus. Taigi dėl vaistų kompensavimo turime didžiulę problemą ir kaip tai išspręsti, nežinau“, – kalbėjo profesinės sąjungos atstovė.
Šeimos gydytoja taip pat atkreipė dėmesį, kad vis dar neveikia pacientų, turinčių lėtines ligas, stebėjimo tvarka, kai numatytu reguliarumu lankytis pas specialistus jie galėtų be papildomo siuntimo. Vis tik nors teisinė bazė ir buvo keista, problema – nefunkcionali Išankstinė pacientų registracijos sistema.
„Niekas nemato tų siuntimų, negali užregistruoti paciento, tvarka tiesiog neveikia. Tad turime daugybę tokių pacientų, kurie ateina ir prašo siuntimo, nes už tiek ir tiek mėnesių reikės pas oftalmologą, endokrinologą ir panašiai. Realiai jam mano konsultacija nereikalinga, jis ateina tik siuntimo“, – pastebėjo A. Astafjeva.
Ji vylėsi, kad su naująja ministre pavyks bendradarbiauti ir spręsti šias problemas.
Nors nesitiki, eilės mažėja
Savo ruožtu kalbėdama apie patenkamumą pas gydytojus specialistus Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos narė, Kauno klinikų gydytoja kardiologė Reda Radikė situacijos nepiešė vien tamsiomis spalvomis.
„Iš praktikos išties matome, kad eilių problema yra labai sumažėjusi. Kaip tik prieš kokius porą mėnesių tuometinis ministras A. Pečkauskas pristatinėjo situaciją, kad eilės mažėja. Daug kas tuo suabejojo, bet klinikose jau tai matėme.
Atrodo, pas kardiologus ilgiausios eilės, tačiau jau spalį pradėjome matyti, o lapkritį tai tik pasitvirtino, kad eilės yra sumažėjusios – siekia 2–3 savaites, ko anksčiau niekada nebūdavo. Kiek tenka girdėti, taip yra daug kur, niekas nebedejuoja dėl eilių.
Žinoma, yra skirtumai – atokiuose rajonuose situacija kitokia, nes trūksta gydytojų. Jie atvažiuoja retai, aišku, kitaip būtų sunku tikėtis, jei įstaiga maža. Yra tam tikrų problemų ir didžiuosiuose miestuose pas tam tikrus specialistus“, – kalbėjo gydytoja.
Jei norima patekti pas konkretų specialistą, eilė gali išaugti iki kelių mėnesių, nors pas kitus laisvų vietų yra už kelių dienų.
Ji pridūrė, kad eilė be kalbų ilgėja, jei žmogus užsispiria ir nori pakliūti pas vieną konkretų specialistą: „Tada ji gali išaugti iki kelių mėnesių, nors pas kitus laisvų vietų yra už kelių dienų. Vis tik čia ne pageidavimų koncertas, jei tai yra draudiminė paslauga. Psichologiškai toks noras suprantamas, bet valstybine prasme – tikrai ne.“
Klaipėdos universiteto ligoninės gydytoja dr. Dalia Jarašūnienė portalui tv3.lt neseniai taip pat pasakojo, kad kurį laiką buvusi itin aštri problema dėl eilių pas kardiologus išsisprendė – dabar ji tesiekia iki mėnesio.
Tuo metu Jūrininkų sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo pavaduotojas medicinai Gediminas Dragūnas yra pastebėjęs, kad šiuo metu sudėtingiausia situacija norint patekti pas gydytojus kardiologus, neurologus, oftalmologus, dermatovenerologus, tačiau su traumatologais uostamiestyje problemų nėra.
Baigėsi kvota – tenka laukti paslaugos
Pasak R. Radikės, reikia nepamiršti, kad viena eilių priežasčių yra ligonių kasų kvotos, tad paslaugų yra suteikiama ne tiek, kiek būtų įmanoma, bet kiek leidžia apmokėjimas.
„Tai yra normalu, nes yra skirstomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, negalima apmokėti visiems, ko kas užsimanė. Kaip bebūtų, jų pareiga yra taupyti, tad duodamos kvotos – kai kur jos logiškos, kai kur – ne.
Taigi prieš kurį laiką ministerijai išskyrus prioritetinių sričių gydytojus (kardiologus, neurologus, endokrinologus, onkologus ir t.t.) ir pažadėjus apmokėti už visas konsultacijas situacija ir ėmė gerėti. Bet jei kvotos pasibaigė, jei sritis nėra prioritetinė, už daugiau suteiktų paslaugų apmokėta nebus, tad patekti yra sunkiau“, – komentavo LMS atstovė.
Kritikuojama yra ir paslaugų apmokėjimo tvarka, kai yra apmokama už kas ketvirtą konsultaciją: „Jos dabar yra labai skirtingo lygio – gali būti tik apžiūra, pasikalbėjimas, vaistų išrašymas. Yra konsultacija su vienu arba dviem ir daugiau diagnostinių tyrimų.
„Pirmiausia kalbama apie sveikatos paslaugų, gydytojo ir slaugytojo darbo biurokratizmo sumažinimą“, – sakė M. Jakubauskienė.
Ligonių kasos galvoja, kad to ir užtenka, bet tikrai yra tokių žmonių, kur neužtenka 2 diagnostinių tyrimų ir tada automatiškai jam jų abiejų per dieną nepadaro, žmogus vėl stoja į eilę ir taip jos yra auginamos. Dabartinis VLK vadovas lyg ir kalbėjo apie konsultacijų diferenciaciją ir gal bandys spręsti problemą.
Pavyzdžiui, jei žmogus kažką susilaužė, jį sugipsavo, bet paaiškėjo, kad dar reikia kažką pakeisti, vyksta aktyvus darbas ir jei yra apmokama kas trečia konsultacija – vieną kartą žmogus atėjo, o du kartus – nemokamai, tai atiduoda jam laiką, o kokia lieka konsultacijos vertė, kaip išlaikyti personalą?“
Kaip portalui tv3.lt yra pažymėjęs buvęs Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas, būtent apmokėjimo tvarkos keitimas, kaip ir PSDF įmokų didinimas, turėtų būti pats aktualiausias darbas.
„Išties daug gerų dalykų yra padaryta, kad eilės mažėtų“, – teigė R. Radikė.
Prezidentas vetavo, bet medikai idėją palaiko
R. Radikė sutiko, kad prie eilių mažinimo galėtų prisidėti ir prezidento prieš tai vetuotas įstatymų pakeitimo projektas, kuris įgalintų ir sutarčių su ligonių kasomis neturinčias privačias įstaigas išrašyti receptus kompensuojamiems vaistams ir valstybės apmokamoms paslaugoms.
„Atmesti šį įstatymą buvo klaida. Kita vertus, gal nereikėjo į vieną suplakti tiek siuntimų, tiek receptų išrašymo. Nes tai, kad privačioje įstaigoje dirbantis gydytojas negali parašyti siuntimo, visiškas nonsensas. Pacientai, ateinantys tik dėl to, kad jiems perrašytų receptą ar siuntimą, yra visiškai gydytojo laiko trukdymas. Tai leistų ir taupyti lėšas“, – pastebėjo ji.
A. Astafjeva taip pat patikino, kad egzistuoja problema dėl privačiose įstaigose išrašomų receptų kompensuojamiems vaistams ir siuntimų valstybės apmokamoms paslaugoms.
„Ši problema išties yra opi. Jei pacientas pasirenka eiti privačios medicinos keliu ir specialistas nusprendžia, kad jam reikia kažkokio brangaus tyrimo (magnetinio rezonanso ar kompiuterinės tomografijos), tokie pacientai grįžta pas mus ir sako, kad apmokėjimas negalioja.
Arba specialistas paskiria gydymą, bet negali išrašyti kompensuojamojo vaisto, taip automatiškai sukame antrą ratą, kad siuntimas ar receptas realiai būtų tik perrašomas. Dėl to nukenčia tiek pacientas, tiek sistema – užimamas kito asmens laikas“, – kalbėjo šeimos gydytoja.
Jos pastebėjimu, tai, kad šeimos gydytojai negali patys parašyti siuntimo brangiesiems tyrimams, yra sena problema: „Ši sena tvarka turėtų būti keistina, nes jei jau yra specialisto rekomendacija atlikti tokį tyrimą, šeimos gydytojui turėtų būti suteikta galimybė parašyti siuntimus.“
Be to, kitą kartą pacientas turi grįžti pas šeimos gydytoją, nes specialistas pats neparašė siuntimo kitam specialistui.
„Draudimo specialistui rašyti siuntimą ar receptą kitam specialistui niekada nebuvo. Tai kaip tik buvo skatinama, tik problema yra laiko deficitas. Nes išrašyti tą siuntimą priklausomai nuo elektroninės sistemos, su kuria dirbama, tai užima laiko.
Ir jei jo ir taip turima per mažai, ypač jei stringa e.sveikata, specialistas to nepadaro. Būtų galima supaprastinti sistemą, kad užtektų pažymėti varnelę prie specialisto ir viskas. Bet galimai viskas atsioremia ir į pinigus, nes jei specialistai imtų rašyti labai daug siuntimų, susidarytų naujos eilės“, – pastebėjo R. Radikė.
Ministrė: eilių klausimas – tarp didžiausių prioritetų
Naujoji sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė akcentuoja, kad eilės ir prieinamumo pas gydytojus klausimas bei biurokratijos mažinimas yra tarp prioritetų.
„Pirmiausia kalbama apie sveikatos paslaugų, gydytojo ir slaugytojo darbo biurokratizmo sumažinimą. Galvojame, kad būtų prasminga kalbėti apie medicinos koordinatoriaus vaidmenį, kuris nuimtų visą neklinikinį darbą, kalbame ir apie nuotolinių konsultacijų teikimo stiprinimą, kai gydytojas konsultuoja gydytoją, tokių konsultacijų apmokėjimo suderinimą su ligonių kasomis“, – anksčiau kalbėjo ji.
Vis tik ministrė pabrėžė, kad problema yra gili ir ilgalaikė, todėl ypač greitų sprendimų tikėtis nereikėtų.
„Pirmiausia reikia kalbėti apie eilių susidarymo priežastis, kodėl jos yra. Turime įtarimą ir supratimą, iš kur tos eilės atsiranda, tačiau reikia patikimai įsivertinti. Priežastys gali būti kompleksinės. (...) Tada, be abejonės, parengsime eilių mažinimo planą ir nustatysime stebėsenos rodiklius, kuriais monitorindami vertinsime, kaip vyksta pokyčiai“, – kalbėjo M. Jakubauskienė.
Vyriausybės programoje kalbama ir apie vadinamas prioritetines eiles, kai labiau ligoni pacientai pas gydytojus galėtų patekti greičiau. Vis tik R. Radikė svarstė, ar tai kažkaip galėtų pagerinti situaciją.
„Nematau tame jokios prasmės, tie dalykai, kalbant apie kai kurias specialybes, iš esmės jau yra padaryti – sunkesniems pacientams yra laisvas takas gauti trečio lygio paslaugas. Kitas dalykas, kad su tokia problema kaip padidėjęs kraujo spaudimas žmogus neturėtų pakliūti į Kauno ar Santaros ir kitas panašaus lygio ligonines.
Tai jau yra padaryta ir sudėtingoms patologijoms paliktas kelias. Kita vertus, seniai egzistuoja „žalieji koridoriai“, pavyzdžiui, onkologiniai pacientai nestoja į bendras eiles“, – kalbėjo gydytoja.
Portalas tv3.lt primena, kad ir kiti turėjo abejonių, kaip galėtų veikti minėtos prioritetinės eilės, nors pačią idėją ir palaikė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Keiskite darbo organizavimą,apmokėjimą už priimtų pacientų skaičių ir nebus eilių
