• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Keliavimas lėktuvu – greičiausia transportavimo priemonė, tačiau galinti sukelti rizikų sveikatai. Kuo ilgesnis skrydis – tuo didesnė rizika organizme susidaryti trombams.

Keliavimas lėktuvu – greičiausia transportavimo priemonė, tačiau galinti sukelti rizikų sveikatai. Kuo ilgesnis skrydis – tuo didesnė rizika organizme susidaryti trombams.

REKLAMA

Kauno klinikų gydytojas kardiologas, Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovas, prof. Raimondas Kubilius pasidalino duomenimis, kad 6 val. ir ilgesnė kelionė lėktuvu daugiau nei 2 kartus didina trombų susidarymo riziką, lyginant su trumpais skrydžiais.

Beje, pasirinkimas skristi verslo klase neapsaugo nuo trombų susidarymo lyginant su pasirinkusiais skrydį ekonomine klase.

„Staiga atsiradęs nejudrumas dėl ligos ar traumos gali sukelti giliųjų venų trombozę, kuri gali baigtis mirtimi arba sunkia negalia“, – įspėjo gydytojas.

Kodėl žiemos miegu miegančioms meškoms nesusidaro trombai?

Tiesa, jis atkreipė dėmesį į paradoksalų dalyką – tokia situacija niekada nepasitaiko žiemą miegantiems gyvūnams, kurie ilgą laiką praleidžia nejudrūs.

REKLAMA
REKLAMA

„Nuo seno mokslininkai smalsavo, kodėl žiemos miegu miegančioms meškoms nesusidaro trombai. „Science“ žurnale publikuotame tyrime nustatyta, kad žiemos miegu užmigusių meškų kraujyje yra mažas kiekis baltymo HSP47, nejudros metu apsaugantis nuo krešulių susidarymo.

REKLAMA

Šio mažo baltymo kiekis būdingas ne tik meškoms. Tyrime stebėtoms paršavedėms, kurios iki 28 dienų buvo beveik nejudrios, kol maitino paršelius, HSP47 kiekis taip pat buvo mažesnis. Tačiau išlieka ir neatsakytas klausimas, kaip nejudrumas skatina HSP47 baltymo sintezės slopinimą.

Tyrėjai apibendrino, kad remiantis šio tyrimo rezultatais, ateityje naujai kuriamų vaistų tikslas būtų sustabdyti HSP47 sąveiką su baltymais ir imuninės sistemos komponentais, sukeliančiais trombozę ir trombų susiformavimą giliosiose venose“, – dalinosi R. Kubilius.

REKLAMA
REKLAMA

Kas labiausiai didina trombų rizika?

Profesorius kartu įvardijo žmonių didžiuosius giliųjų venų trombozės rizikos veiksnius:

  • Atliktos operacijos
  • Šlaunikaulio ir kelio sąnario operacija
  • Kojų kaulų lūžis
  • Nėštumas ir gimdymas
  • Galūnių imobilizacija
  • Ilgai trunkanti hospitalizacija
  • Buvusi venų trombozė
  • Venų varikozė

Tuo metu mažos rizikos veiksniai būtų šie:

  • Estrogenų ir geriamųjų kontraceptikų vartojimas
  • Nutukimas (KMI ≥ 30 kg/m2)
  • Ilgiau nei 3 val. trunkanti kelionė
  • Paviršinių kojų venų trombozė
  • Lėtinės ligos (širdies nepakankamumas, arterinė hipertenzija, širdies ritmo sutrikimai,plaučių ligos.)
  • Sunki infekcija (sepsis, pneumonija ir kt.)
  • Vyresnis negu 40 metų amžius

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kyla grėsmė gyvybei

Trombas yra kraujo krešulys, susidarantis kraujagyslės viduje, dažniausiai susiaurinantis ar užkemšantis kraujagyslės spindį. Kaip portalui tv3.lt yra pasakojęs R. Kubilius, trombozė neretai yra atskirų ligų arba sindromų išraiška. Bet kartu tai dažnai yra ir pati grėsmingiausia komplikacija, dėl ko pacientas gali net žūti.

„Kardiologijoje trombozei skiriamas didelis dėmesys, tai yra pakankamai dažnas susirgimas. Laiku nediagnozuota trombozė yra pavojinga ir gyvybei grėsminga būklė“, – pabrėžė jis.

REKLAMA

Nors toks trombas gali sukelti ir smegenų insultą ar infarktą, dažniausi būtent įvyksta plaučių arterijos užsikimšimai.

„Dažniausiai sakome, kad mirtinas pavojus yra tuomet, jei toks atskilęs trombas nukeliauja ir užkemša plaučių arteriją – tai vadinama plaučių arterijos tromboembolija. Tuomet sutrinka deguonies pasisavinimas ir kraujotaka plaučių kraujagyslėse. Priklausomai nuo trombo dydžio ir kurias plaučių kraujagyslių šakas jis užkemša, pažeidus stambiausias, įvyksta staigios netikėtos mirtys“, – ligos mechanizmą aiškino profesorius. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų