Kauno klinikų kardiologo, Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovas dalinosi neseniai pristatytomis arterinės hipertenzijos gydymo rekomendacijose, kur didžiulis dėmesys skiriamas nemedikamentinėms kraujospūdžio mažinimo priemonėms.
1. Mažiau druskos
Valgomosios druskos sumažinimas pusiau – net 20 proc. sumažina aterinį kraujospūdį ir ŠKL komplikacijų pasireiškimą. Siektinas tikslas – 2 g/per dieną ar mažiau, įskaitant maiste esančią ir papildomai vartojamą druską (toks kiekis atitiktų nugriebtame arbatiniame šaukštelyje telpantį druskos kiekį).
2. Daugiau mikroelemento kalio turintys produktai
Tai yra pirmo pasirinkimo produktai, siekiant padėti organizmui tvarkytis su padidintu kraujospūdžiu. Lietuva priskiriama prie šalių, per mažai suvartojančių produktų, turinčių kalio kiekio. Siekiamybė bent po 0,5–1.0 g per dieną. Pvz., suvalgius bananą gauname 450 mg kalio, virtų nesūdytų špinatų puodelį – 840 mg, puodelį trintų avokadų puoduką –710 mg. Kalio daug yra ir lietuviškuose vaisiuose ir daržovėse.
3. Fizinis aktyvumas
Asmenims, turintiems padidintą kraujospūdį, reguliari kasdienė aerobinė mankšta ir fizinis aktyvumas iki 7–8 mmHg sumažina sistolinį ir 4–5 mmHg diastolinį AKS. Kartu mažėja ŠKL pasireiškimas. Vidutiniškai intensyvi > 30 min./sav trukmės kasdienės fizinės veikla – reikšmingai mažina AKS.
4. Kūno svorio sumažinimas
Kūno svorio sumažinimas 5 kg lemia vidutiniškai 4,4 sistolinio ir 3,6 mmHg diastolinio AKS sumažėjimą. 5. Svorio mažinimas, fizinis aktyvumas ir Viduržemio jūros/DASH dietos derinys – papildomas vaistas kraujospūdžio mažinimui.
6. Alkoholio ribojimas
Alkoholis, kurio pavartojus didesnį kiekį, pačioje pradžioje AKS linkęs mažėti, tačiau jau po 13 val. AKS didėja iki 3,7 mmHg. Alkoholio vartojimas mažomis dozėmis ilgainiui net iki 14 proc. vyrams sąlygoja kraujospūdžio padidėjimą.
7. Stimuliuojančių medžiagų poveikis
Saikingai vartojant kavą nestebime neigiamo poveikio AKS. Priešingai, vartojami energetiniai gėrimai dėl sudėtyje esančio taurino ir kofeino, programuoja AKS didėjimą.
8. Saldžiųjų gėrimų vartojimas
Reikėtų riboti saldžiųjų gėrimų vartojimą. Kasdienės > 2 porcijos šių gėrimu suvartojimas sąlygoja iki 35 proc. ŠKL išsivystymą, ypač moterims, vaikams ir paaugliams.
9. Mesti rūkyti
Kasdienis rūkymas (įskaitant ir elektronines cigaretes) stimuliuoja AKS didėjimą.
Gydytojas pabrėžė, kad, svarbiausia, koreguodamas kraujospūdį žmogus saugo save nuo išeminės širdies ligos ir jų komplikacijų.
Kaip teisingai pamatuoti kraujo spaudimą?
Portalas tv3.lt primena, kad profesorius jau yra plačiau pasakojęs, koks kraujo spaudimas turėtų būti sulaukus tam tikro amžiaus ir kaip atpažinti, kad apskritai laikas jį pasimatuoti.
„Tai, kad namuose turime bet kokį kraujospūdžio matavimo aparatą, dar savaime nereiškia, kad jis yra tinkamas. Nors rinkoje yra įvairių matuoklių – dedamų ant piršto, riešo, idealiu atveju turėtume pasiimti tokį kraujospūdžio aparatą, kurio manžetė dedama ant žasto. Matuoklis turėtų būti tiksliai sukalibruotas, tinkamai laikomas, prižiūrimas, laiku keičiamos baterijos.
Antras dalykas – prieš matuojantis kraujo spaudimą žmogui reikėtų tinkamai pasiruošti, nevartoti jokių tonizuojančių gėrimų, bent 3–5 minutes ramiai pasėdėti. Reikėtų du tris kartus pasimatuoti kraujospūdį ir išsivesti bendrą vertę, ateityje matuojant kraujo spaudimą reikėtų matuotis ant tos pačios rankos“, – vardijo kardiologas.
Jei pirmą kartą pasimatavus spaudimą tiek ant vieno, tiek ant kito žasto, rodikliai skiriasi, vėliau reikėtų rinktis matuoti tą ranką, kur yra didesnis kraujospūdis.
Patikrinti ir kelis kartus per dieną
Dar kitas svarbus aspektas, ypač pirmus kartus matuojantis kraujospūdį, – patikrinti, ar skirtingu dienos metu kraujo spaudimas stipriai nesiskiria.
„Jei sakome, kad paauglystėje ar sulaukus 20-ies pasimatavus kraujospūdį jis yra normalus, galima būtų jį pasekti dar dienos eigoje – ryte, kai grįžtame po darbų, užsiėmimų, vakare, ar tas kraujospūdis „nešokinėja“.
Nes gali būti, kad pacientas, grįžęs vakare po darbo, turi padidintą kraujospūdį, o pabuvus namie jis grįžta į normą. Tai siunčia signalą, kad jei žmogus ilgą laiką praleidžia darbe, stresinėje aplinkoje, kur būna padidintas kraujospūdis, tai jau ženklas, kad tokį spaudimą reikėtų koreguoti. Bet jei taip skirtingu dienos metu pasimatavus kraujospūdį nepavyksta jo „pagauti“ didesnio, galima sugrįžti po pusmečio, metų ir tada profilaktiškai pasitikrinti kraujospūdį“, – patarė R. Kubilius.
Vis tik jei atsitiktinai pasimatavus kraujospūdį aptinkama didelė jo vertė, gydytojai jau labai rimtai priima šį faktą: „Dažnai pacientai būna atsakingi, sako, kad matuojasi kraujospūdį ir didesnio kaip 140 nėra suradę. Bet jei paklausus paciento, kokį didžiausią spaudimą namie jam yra pavykę išmatuoti, jis atsako, kad yra buvęs ir didesnis nei 180, mes jau tai įsidėmime. Jei tokį spaudimą pacientas „sugavo“, tai yra sunkiausio – 3 laipsnio arterinė hipertenzija. Tada galima įrašyti tokią diagnozę, ir tai yra būklė, kuri reikalauja medikamentinio gydymo.“
Koks spaudimas normalus pagal amžių?
Nors įprasta samprata, kad kraujospūdis neturėtų būti didesnis nei 130/80 mmHg, pasak gydytojo, atsiranda tokie dydžiai kaip optimalus normalus, optimalus leistinas arterinis kraujospūdis.
„Paprastai galvojama, kad visiems pacientams iki 65 metų amžiaus spaudimas turėtų varijuoti iki 130/80 mmHg, jei viršutinis spaudimas siekia 135–140, tai galėtume vertinti kaip pirmo laipsnio arterinę hipertenziją, turėtume įvertinti, ar pacientas neturi kitų rizikos veiksnių. Sulaukus 65 m. esame linkę manyti, kad arterinis kraujospūdis gali būti ir didesnis, nes vyresniame amžiuje reikia didesnės kraujo srovės, kad „užmaitintų“ galvos smegenis, padėtų inkstams, tad čia normali riba galėtų būti ir 140/90 mmHg“, – aiškino gydytojas.
Jis pabrėžė, kad turinčiuosius nežymiai padidintą kraujospūdį, ypač jei jis nedidelis ir nėra didžiųjų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, bandoma motyvuoti, jog tokią būklę galima koreguoti kasdienėmis veiklomis – per dieną suvalgant daugiau vaistų ir daržovių, išvaikščiojant keletą kilometrų papildomai.
„Suvokime, kad taip tą dieną padėjome organizmui sumažinti spaudimą bent 1–2 mmHg. Įrodyta, kad vos tokios apimties kraujospūdžio sumažinimas reikšmingai apsaugo nuo insulto, naujo infarkto pasireiškimo“, – pastebėjo R. Kubillius.
