Nors užsitęsusi vasara galėjo žadėti kitą scenarijų, medikai konstatuoja, kad vos vaikai grįžo į ugdymo įstaigas, nepaisant šiltų orų įvairių virusų paguldyti pacientai pasipylė kaip iš gausybės rago.
Kreivė nuosekliai kyla ir pikas dar laukia
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) skelbia, kad praėjusią savaitę sergamumas gripu, COVID-19 liga ir kitomis ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis šalyje kiek sumažėjo nei prieš tai buvusiąją. Vis tik gydytojai sako stebintys nuosekliai toliau gausėjantį pacientų srautą.
„Nepaisant ilgai besilaikiusių gerų orų, žmonėms po vasaros grįžus į kolektyvus, o ypač vaikams – į mokyklas, sergamumo kreivė tiek COVID-19, tiek kitomis kvėpavimo takų infekcijomis stabiliai kyla. Gripo dar nelabai matome, bet neužilgo ir jis prisidės.
Serga ir darželinukai, moksleiviai, ir jų tėvai, ir mokytojai, auklėtojai, yra iškritusių ištisų kolektyvų. Tad kreivė stipriai auga ir pikas dar tik laukia. Po vasaros dar juntamas atsipalaidavimas, apie infekcijų kontrolę – kaukes, dezinfekciją, patalpų vėdinimą – visi pamiršę“, – portalui tv3.lt komentavo šeimos gydytoja Rasa Isevičienė.
Ji pasakojo, kad sergama tiek COVID-19, tiek fiksuojami respiracinio sincitinio viruso atvejai, kiti nenustatyti virusai, atipiniai sukėlėjai Mycoplasma pneumoniae, chlamydia pneumoniae.
Vis tik gydytoja ramino, kad paprastai susirgus ligos eiga daugiau mažiau yra įprasta, kažkokių sudėtingesnių atvejų kol kas nestebima: „Yra dėl COVID-19 ir stacionarizuojamų pacientų, bet viskas yra panašiai kaip praeitais metais.“
Sergamumas didesnis nei pernai
Naujausius duomenis apie sergamumą gripu, COVID-19 liga ir kitomis ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis šalyje pateikusi Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė teigė, kad šiemet atvejų yra kiek daugiau nei pernai.
„COVID-19 ligą sukeliančio viruso aktyvumo didėjimas Europoje ir Lietuvoje šiais metais yra stebimas 6 savaitėmis anksčiau nei 2023 m. Sergamumo didėjimas prasidėjo jau vasaros laikotarpiu, nors įprastai gripo sezoninis laikotarpis prasideda nuo 40-os metų savaitės, kuri ir buvo praėjusi savaitė. (...)
„Serga ir darželinukai, moksleiviai, ir jų tėvai, ir mokytojai, auklėtojai, yra iškritusių ištisų kolektyvų. Tad kreivė stipriai auga ir pikas dar tik laukia“, – sakė R. Isevičienė.
Tuo metu sergamumas siekė 1182 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Vertinant praėjusį sezoną tuo pačiu laikotarpiu sergamumo rodiklis siekė 989 atvejus. Taigi dabar turime kiek didesnį sergamumą“, – „Žinių radijui“ konstatavo ji.
Tiesa, lyginant su 39-ąja metų savaite, sergamumas yra kiek sumažėjęs (39-ąją savaitę jis buvo 1216 atv. 100 tūkst. gyventojų).
Primename, kad ankstesnis COVID-19 plitimas dar vasarą siejamas su pradėjusia plisti nauja viruso atmaina. „Tiek gripo virusų tipai, tiek COVID-19 ligą sukeliantys virusai yra stebimi ištisus metus, ir kai atsiranda nauji potipiai, jie gali nulemti didesnį sergamumą“, – aiškino G. Megelinskienė.
Portalas tv3.lt primena rašęs, kad dar rugsėjo viduryje sergamumas siekė tokį lygį, koks buvo fiksuotas pernai spalio mėnesį.
Dingo išskirtiniai simptomai
G. Megelinskienė priminė, kad gripui yra būdinga ūmi, staigi pradžia su didele temperatūra – 39–40 laipsnių. Jai staigiai pakilus vėliau gali atsirasti nuovargis, galvos, gerklės skausmas (kvėpavimo takų infekcijoms būdingesni simptomai). Tuo metu COVID-19 ligos simptomai kiek keičiasi.
„Jei pandemijos pradžioje dažnai kalbėjome apie skonio, kvapo netekimą, kuris išlikdavo net ilgiau, pasibaigus ūmiai ligos fazei, dabar būdingas karščiavimas, gerklės skausmas, sloga. Taip pat gydytojai neretai kalba apie virškinimo sistemos sutrikimus – pykinimą, vėmimą, viduriavimą ir panašiai. Taigi kartais tie simptomai gali būti nespecifiniai“, – pastebėjo ji.
„Gal patiems žmonėms atrodo, kad pernai sirgo truputį vienaip, buvo tik nosies užgulimas, gerklės perštėjimas ir nedidelis galvos skausmas, šiemet skauda nugarą ir viduriuoja, tai gali būti skirtingi simptomai, bet kai mes matome visumą, simptomai varijuoja praktiškai tie patys kaip paskutinius keletą metų“, – sakė R. Isevičienė.
Nors anksčiau skelbta, kad šiemet pacientai, susirgę COVID-19, skundžiasi ne tik įprastais peršalimo ligoms būdingais simptomais (sloga, gerklės perštėjimu, karščiavimu), bet ir stipriu galvos skausmu, nugaros skausmais, R. Isevičienė teigė, jog kažko labai išskirtinio nematanti.
„COVID-19 visada pasireiškė tokiais simptomais – kam su viduriavimais, kam – raumenų, kaulų, kūno, odos skausmais. Tik ko nebestebime – skonio ir kvapo praradimo. Aišku, kai užgula nosį, laikinai sutrinka uoslė, bet nėra visiško jos išnykimo. Bet visi kiti simptomai su bendru negalavimu, galvos skausmu yra likę ir kažko naujo išskirtinio nėra.
Gal patiems žmonėms atrodo, kad pernai sirgo truputį vienaip, buvo tik nosies užgulimas, gerklės perštėjimas ir nedidelis galvos skausmas, šiemet skauda nugarą ir viduriuoja, tai gali būti skirtingi simptomai, bet kai mes matome visumą, simptomai varijuoja praktiškai tie patys kaip paskutinius keletą metų“, – komentavo R. Isevičienė.
Serga ilgiau, nei būtų įprasta
Vis dėl to pašnekovė atkreipė dėmesį, kad nors COVID-19 jau nebėra išskirtinė, didelę baimę kelianti liga, ja pacientai dažnai serga ilgiau.
„Dabar COVID-19 jau priimame kaip savaime suprantamą dalyką, didžiąja dalimi kaip ir kokį gripą, tik dar liūdina ilgesnis sirgimas. Mus kovidas išmokė, kad reikia leisti sau pailsėti, pagulėti, pasiimti nedarbingumą.
Vis tik jei turime įsivaizdavimą, kad savaitės turėtų užtekti pasveikti darbingo amžiaus žmogui, pastebiu, kad susisiekus po savaitės, pirmadienį, jie sako, kad dar tikrai nesijaučia pasveikę“, – pastebėjo šeimos gydytoja.
Jau kuris laikas gydytojai nedarbingumą pacientams gali išduoti nuotoliu. Pašnekovės teigimu, tas aktyviai ir daroma, o kažkokių piktnaudžiavimo atvejų nestebima:
„Jau kalbant iš balso girdisi, kad žmogus serga, juo labiau jam ir klausimų kyla, net ir baimių atsiranda, kad štai jau savaitę laiko serga, bet nesveiksta. Taigi jaučiame, kad nesukčiauja. Be to, žmonės prisitaikę ir, kas gali, sirgdami dirba nuotoliu iš namų.“
Pasak gydytojos, didžiąja dalimi fiksuojami pakartotiniai susirgimai, bet yra ir tokių pacientų, kurie suserga pirmą kartą.
„Gal čia tie, kurie labai saugojosi, skiepijosi, o dabar gal atsipalaidavo. Bet daugiau čia gal ne jaunimas, kurie uoliai dalyvauja socialiniame gyvenime, bet kurie prieš tai buvę linkę pasisaugoti“, – pastebėjo R. Isevičienė.
Profilaktikai nuo virusų ir jau susirgus ji rekomendavo nepamiršti vartoti vitaminus C, D ir cinką: „Jau atšalus orams verta prisiminti, kad daug kam trūksta ne tik vitamino D, bet ir cinko.“
Jei testas neigiamas – verta pakartoti
Specialistai primena, kad kvėpavimo takų infekcijos lengviausiai plinta būnant uždarose, prasčiau vėdinamose patalpose. Jau pajutus simptomus svarbiausia likti namuose, kreiptis į savo šeimos gydytoją, atlikti testą.
„Į ką gydytojai atkreipia dėmesį, kad atliekant COVID-19 testą tą aktualu atlikti ne tik pirmą dieną, bet ir pakartoti, jei rezultatas yra neigiamas. Kalbama, kad reikėtų padaryti tą maždaug apie 3–4 ligos dieną“, – patarė G. Megelinskienė.
Jei reikia nuvykti iki gydymo įstaigos, bet žmogus jaučia simptomus, reikia dėvėti kaukę. Patariama kuo dažniau plauti rankas, jei nėra galimės tą padaryti, jas dezinfekuoti, kuo dažniau vėdinti patalpas, laikytis kosėjimo-čiaudėjimo etiketo. Taip pat rekomenduojama pasiskiepyti nuo gripo ir COVID-19.
„Pagrindinė to svarba yra dėl galimos komplikacijų rizikos, nes tiek gripas, tiek COVID-19 sukelti komplikacijas, kurios gali būti susijusios tiek su pneumonijų išsivystymu, tiek širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimais, lėtinių ligų paūmėjimu, jei žmogus jų jau turi.
COVID-19 liga sukelia ir pokovidinį sindromą – net jei žmogus lengvai perserga pačia liga, pokovidinis sindromas gali trukti 3 mėnesius ar ilgiau. Taigi abi ligos gali sukelti didelę naštą žmogaus gyvenime. Tad siekiant nuo to apsisaugoti, nuo komplikacijų, hospitalizacijų ar net mirties yra rekomenduojama pasiskiepyti“, – patarė SAM specialistė.
