Plastikas šiandien – ne tik ekologinė problema, bet ir klaustukas dėl sveikatos. „Vilnius sveikiau“ visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Justina Indriliūnaitė atskleidžia, kad į mūsų organizmą per maistą, kvėpavimą ar net per odą patenkantys plastiko junginiai gali ne tik kelti grėsmę mūsų sveikatai, bet ir paveikti ją visam gyvenimui.
„Toksiškos medžiagos gali išsiskirti veikiant karščiui, UV spinduliuotei, taip pat plastiko senėjimo metu“, – aiškina J. Indriliūnaitė.
Pasak jos, plastiko sudėtyje esantys priedai, tokie kaip antipirenai, ftalatų pakaitalai ar bisfenolis, yra siejami su įvairiais sveikatos sutrikimais:
„Jie gali būti toksiški ir susiję su neurologinėmis bei vystymosi problemomis ar net vėžiu, todėl nerekomenduojama šildyti plastikinių indų mikrobangų krosnelėje ar naudoti pažeistų plastikinių gaminių.“
Vanduo iš buteliuko – patogu, bet ar saugu?
Kiekvienas mūsų bent kartą į rankas esame paėmę plastikinį buteliuką su vandeniu, ypač vasarą. Tačiau ar tikrai tai saugu?
„Plastikiniai buteliai dažnai gaminami iš plono plastiko, kuris, veikiamas karščio, gali išskirti kenksmingas medžiagas. Be to, juos sunku kruopščiai išplauti, todėl gali kauptis mikroorganizmai“, – perspėja specialistė.
Vandens pasirinkimui Lietuvoje turime geresnę alternatyvą – čiaupo vandenį: „Lietuvoje centralizuotai tiekiamas vanduo išgaunamas iš gilių požeminių sluoksnių, todėl yra švarus ir beveik nepaveikiamas taršos.
Dėl šios priežasties vanduo iš čiaupo laikomas geresniu pasirinkimu už plastikiniuose buteliuose parduodamą vandenį, o gertuvių naudojimas – sveikesne ir tvaresne alternatyva.“
Plastikiniai indeliai – trumpalaikis patogumas su pasekmėmis
Plastikiniai indai tapo neatsiejama šiuolaikinės virtuvės dalimi, tačiau ne visi jie tinka maistui.
„Plastikiniai indai, tinkami maistui, yra tie, kurie turi specialų taurės ir šakutės simbolį arba aiškų nurodymą, kad gali liestis su maistu. Jei šis ženklas yra perbrauktas, tai reiškia, kad gaminys nėra skirtas kontaktui su maistu“, – sako J. Indriliūnaitė.
Netinkami plastikai gali tapti kenksmingų medžiagų šaltiniu, todėl rekomenduojama rinktis alternatyvas:
„Tinkamiausi indai maisto produktams laikyti yra pagaminti iš stiklo, keramikos ar nerūdijančio plieno. Plastikiniai indai, ypač vienkartinio naudojimo, ar vienkartinė pakuotė neturėtų būti naudojama pakartotinai ar užpildoma maisto produktais bei plastikiniuose induose nerekomenduojama šildyti maistą.“
Mikrobangų krosnelė – draugas ar priešas?
Mikrobangų krosnelė daugeliui atrodo neatsiejama nuo greito gyvenimo tempo. Tačiau svarbu žinoti, kaip ją naudoti saugiai.
„Mikrobangų krosnelė laikoma saugiu prietaisu maistui šildyti, nes ji naudoja elektromagnetinę spinduliuotę, panašią į radijo bangas“, – paaiškina visuomenės sveikatos specialistė.
Visgi, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokiame inde maistas šildomas: „Šildant maistą geriausia jį perkelti iš plastikinės pakuotės į stiklinį ar keramikinį indą, kad būtų išvengta kenksmingų medžiagų išsiskyrimo.“
Plastikas – tai ne tik patogumas, bet ir atsakomybė. Mūsų pasirinkimai virtuvėje, prekybos centre ar net išvykus į gamtą daro įtaką ne tik aplinkai, bet ir mūsų organizmui. Kaip rodo Justinos Indriliūnaitės įžvalgos, sąmoningas vartojimas gali padėti apsaugoti sveikatą ir sumažinti ilgalaikį pavojų.
Kai plastikas dega
Daugelis mūsų kasdienėje aplinkoje naudojame plastiką, tačiau tik retas susimąsto apie jo keliamą grėsmę, ypač kai jis patenka į ugnį.
„Deginant plastiką į orą išsiskiria daug kenksmingų teršalų, įskaitant tokius teršalus kaip anglies monoksidas, anglies dioksidas, smulkiosios kietosios dalelės, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, dioksinai, furanai, benzenas, sieros oksidai ir kiti“, – aiškina specialistė.
Pasak jos, šie toksinai gali sukelti ilgalaikes sveikatos problemas, įskaitant vėžį ir apsigimimus. Taip pat tokios medžiagos gali smarkiai pažeisti plaučius, o žmonėms, sergantiems astma ar lėtine obstrukcine plaučių liga, net vienkartinis tokių dūmų įkvėpimas gali pabloginti būklę.
Be to, plastiko degimas sukelia ne tik sveikatos, bet ir aplinkosaugines problemas.
„Plastikas dega labai greitai, kaip ir guma, jis lydosi ir teka skystu pavidalu, todėl ugnis gali plisti neįprastais ir sunkiai prognozuojamais būdais. Tai gali apsunkinti ugnies suvaldymą ir kelti didelį pavojų“, – pabrėžia J. Indriliūnaitė.
Kaip elgtis plastiko gaisro atveju?
Daugelis mano, kad plastiko degimas – retas reiškinys, tačiau realybė kitokia. Jei namuose užsidega plastiko atliekos ar daiktai, svarbu veikti greitai ir atsargiai.
„Jei gaisras nedidelis ir lengvai valdomas, galbūt galėsite jį užgesinti patys, tačiau jei liepsnos didelės arba greitai plinta, nedelsdami evakuokitės iš vietos ir kvieskite pagalbą“, – pataria specialistė.
Ji taip pat pabrėžia tinkamų gesinimo priemonių svarbą: „Geriausias būdas gesinti degantį plastiką yra naudoti B arba A klasės gesintuvą, taip pat kepimo sodą mažiems gaisrams slopinti arba priešgaisrinę antklodę.
Nors vanduo yra įprasta gesinimo priemonė, jis ne visada gali būti veiksmingas deginant plastiką, nes kai kurios plastiko rūšys gali sukelti gaisro plitimą, todėl naudokite vandenį atsargiai ir tik jei esate tikri, kad tai nepablogins situacijos.“
Nors plastiko degimo pavojai dideli, jų galima išvengti.
„Svarbu palaikyti tinkamą atliekų rūšiavimą, plastikinius daiktus laikyti atokiau nuo šilumos šaltinių – nepalikti jų arti židinių, krosnių, elektrinių šildytuvų,“ – sako Indriliūnaitė.
Taip pat ji rekomenduoja reguliariai tikrinti elektros instaliaciją ir atkreipti dėmesį į įtartinus požymius, pavyzdžiui, mirgančias lemputes, sugedusius saugiklius ar stiprų degėsių kvapą. Tačiau jei nesugebate rasti jo šaltinio ar juntamas kvapas yra labai stiprus, nedelsdami kvieskite pagalbą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
