Vienas iš tokių neįgyvendintų projektų – „Ferrari F50 GT“. Sukurtas tam, kad taptų dominuojančia jėga GT lenktynėse, šis modelis ne tik nepasiekė numatytų tikslų, bet ir apskritai neišvydo lenktynių trasos. Nepaisant to, „F50 GT“ išliko reikšmingu „Ferrari“ kūriniu, atspindinčiu inžinerinį meistriškumą ir drąsias lenktynių ambicijas.
Sukurtas lenktynėms
„Ferrari F50“ buvo natūrali „Ferrari“ superautomobilių tradicijų evoliucija, kurioje buvo siekiama panaudoti pažangiausias to meto automobilių sporto technologijas.
Nors „F50“ buvo skirtas važinėti bendro naudojimo keliais, tačiau už Italijos ribų veikiančių gamintojų demonstruojamos ambicijos paskatino „Ferrari“ inžinierius imtis naujo projekto.
Pagrindinė jų užduotis buvo sukurti automobilį, kuris galėtų dominuoti GT lenktynių arenoje ir įveikti konkurentus.
Galingas ir lengvas vienu metu
„Ferrari F50 GT“ išsiskyrė savo technologine pažanga ir inžineriniais sprendimais, kurie tuo metu buvo itin pažangūs. Pavyzdžiui, pagrindinė automobilio konstrukcija buvo pagaminta iš anglies pluošto. Tai suteikė automobiliui ne tik tvirtumo, bet ir lengvumo.
Lenktyninė „F50 GT“ versija turėjo 4,7 litro V12 variklį, kuris tariamai buvo paimtas iš Formulės 1 bolidų. Nors gatvinėje versijoje šis variklis galėjo išvystyti 512 arklio galių, lenktyninis modelis džiugino net 750 AG – tai buvo įspūdingi rodikliai net ir 1990-aisiais.
Vienas iš svarbiausių „F50 GT“ privalumų buvo jo nedidelis svoris. Standartinė F50 versija svėrė 1 230 kg, o lenktyninė versija buvo dar lengvesnė – vos 900 kg. Šis mažas svoris ir galingas variklis leido automobiliui ne tik sparčiai įsibėgėti, bet ir išlaikyti didelį manevringumą posūkiuose.
„F50 GT“ įsibėgėdavo iki 100 km/val. vos per 2,9 sekundės, o maksimalus jo greitis siekė 367 km/val. – šie rodikliai tik dar kartą patvirtino, jog „Ferrari“ taikėsi į tuomet trasose įspūdingą greitį demonstravusį „McLaren F1 GTR“.
Taisyklės, kurios užkirto kelią
1996 metais „Ferrari“ užbaigė „F50 GT“ prototipo kūrimą ir pradėjo intensyvius bandymus. Nuo pat pirmųjų bandomųjų važiavimų automobilis stebino neįtikėtinu greičiu ir dinamiškumu.
Fiorano bandymų trasoje „F50 GT“ pranoko netgi „Ferrari 333 SP“ – tuo metu svarbiausią „Ferrari“ markės sportinį bolidą prototipų klasėje.
Natūralu, jog tokie rezultatai sustiprino „Ferrari“ pasitikėjimą, kad jų naujasis modelis taps dominuojančiu GT lenktynių žaidėju, tačiau bet kokį tolimesnį „Ferrari“ progresą sustabdė tarptautinė automobilių sporto federacija (FIA).
Kaip tik tuo metu FIA nusprendė įgyvendinti GT1 automobilių klasės taisyklių pakeitimus, kurie suteikė pranašumą tokiems modeliams kaip, pavyzdžiui, „Porsche 911 GT1“ ar „Mercedes-Benz CLK GTR“. Iš esmės, GT1 automobilių klasė tapo inžinerinių svajonių žaidimų aikštele, kurioje „Ferrari F50 GT“ atrodė nuosaikiai.
Oficiali „Ferrari“ versija skelbė, kad kompanija nusprendė sustabdyti „F50 GT“ projektą ir sutelkti dėmesį į Formulės 1 varžybas, kuriose jie turėjo didesnę galimybę pasiekti pergalių, tačiau neoficialių šaltinių duomenimis, „Ferrari“ suprato, kad jų sportinis žirgas tiesiog bus nekonkurencingas.
Nepasiekė trasos
Sustabdžius projektą, „Ferrari“ pagamino vos tris „F50 GT“ egzempliorius. Šie automobiliai buvo parduoti ištikimiausiems kompanijos klientams, su sąlyga, kad jie niekada nedalyvaus oficialiose lenktynėse.
Likę funkcionuojantys prototipai buvo sunaikinti, taip simboliškai užbaigiant ambicingą, bet nesėkmingą projektą.
