Mokslininkai seniai nustatė, kad intensyvus ūkininkavimas ir pramoninė maisto gamyba gali turėti ilgalaikių neigiamų padarinių.
Dėl to visame pasaulyje, o ypač Europos Sąjungoje ir Lietuvoje, vis daugiau dėmesio skiriama ekologiniam, tvariam ūkininkavimui ir taip užaugintų ar pagamintų maisto produktų vartojimui.
Apie tai diskutuota Žemės ūkio ministerijos ir viešosios įstaigos „Ekoagros“ organizuotoje konferencijoje „Ekolink 2024“, kuri surengta Kaune vykusioje parodoje „Rinkis prekę lietuvišką“.
„Ši konferencija skirta tam, kad neišsigąstume ekologinės produkcijos. Sako, kaip brangu. Bet reikia skaičiuoti per sveikatą. Kiek atsieina sveikatos paslaugos, kurios ateityje gali kainuoti daug brangiau“, – atidarydamas konferenciją kalbėjo žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.
Jis pabrėžė, kad ekologiška Lietuvos žemės ūkio produkcija prisideda prie geresnės gyventojų sveikatos. Taigi kiekvienam verta domėtis ir vartoti ekologišką žemės ūkio produkciją.
Tvarumo našta ir ekologija
Tvarumo našta ir ekologija
Europos klimato pakto ambasadorius, klimatologas, tvarumo edukatorius Silvestras Dikčius įsitikinęs, kad ekologiškas maistas yra tvarumo šerdis.
Jis atkreipė dėmesį, kad praėjusieji metai buvo karščiausi matavimų istorijoje, o yra mokslinių duomenų, kad ir per pastaruosius 800 tūkst. metų.
„Pagal dabartinius mūsų veiksmus mes keliaujame į 3 laipsniais karštesnę planetą iki šio amžiaus pabaigos“, – kalbėjo S. Dikčius.
Anot jo, Jungtinių Tautų skaičiavimai rodo, kad dėl klimato kaitos iki 2050 m. pasaulyje gali būti iki 200 mln. klimato migrantų. Dėl to labai svarbu kiekvienam savo veiksmais prisidėti prie ES siekio tapti klimatui neutralia pasaulio dalimi. Tik taip galima pristabdyti klimato kaitą.
Klimatologas pastebėjo, kad pirkdami ekologiškus produktus prisidedame prie taršos mažinimo. Nes tokiems produktams naudojama mažiau trąšų, mažiau teršiama aplinka. Tačiau ekologiško maisto vartojimas per mažai skatinamas, nes jis yra brangesnis.
„Ekologinė žemdirbystė, man atrodo, yra ateities žemdirbystė. <...> Kada nors nebeliks ne ekologinės žemdirbystės“, – prognozavo S. Dikčius ir pridūrė, kad nuo ne ekologinės žemdirbystės labiausiai kenčia patys žemdirbiai.
Ekologiškas ūkininkavimas pagerina dirvožemį
Tarptautinės organizacijos „Organics Europe“ politikos skyriaus vadovo pavaduotoja Hanna Winkler pastebėjo, kad šiuolaikinis intensyvus ūkininkavimas turi didelių neigiamų pasekmių – dėl jo prastėja žemės derlingumas, mažėja gyvūnų ir vabzdžių įvairovė.
Anot jos, nustatyta, kad ekologiniuose ūkiuose bioįvairovė yra bent 30 proc. didesnė. Jų žemėje yra kur kas mikrobų, bakterijų, taip pat pastebima daugiau skirtingų vabzdžių, kurie svarbūs augalų apvaisinimui.
„Geresnė žemė ir bioįvairovė, be kita ko, prisideda ir prie didesnio ūkių atsparumo ekstremaliems orams“, – pastebėjo H. Winkler.
Ji pabrėžė, kad dirvožemio sveikata yra ekologinio ūkininkavimo pagrindas. Tokia žemdirbystė padeda pagerinti dirvožemio struktūrą ir vandens cirkuliaciją, kas labai svarbu ūkio derlingumui.
Be to, ekologinis ūkininkavimas sumažina žemės eroziją – kai kuriais atvejais net iki 20 proc. Tai taip pat leidžia neprarasti derlingiausio dirvožemio sluoksnio.
H. Winkler teigimu, ekologinis ūkininkavimas dėl savo teigiamų savybių turėtų būti labiau remiamas. Taip pat turėtų būti daugiau iniciatyvų skatinti ekologiškų produktų vartojimą.
Rūpinasi ir gyvūnų gerove
„Ekoagros“ kokybės vadovas Tomas Demikis atkreipė dėmesį, kad kažkada visas maistas žemėje buvo ekologiškas. Tačiau tai pasikeitė po chemijos pramonės revoliucijos XIX amžiuje.
„Su ja prasidėjo organinių pesticidų naudojimas, kuris tęsiasi iki šiol“, – kalbėjo T. Dimeikis ir pridūrė, kad chemizuotas žemės ūkis praktikuojamas tik pastaruosius 100 metų.
Dėl to ne tik nukenčia dirvožemis, bet ir vandens telkiniai – tiek upės, tiek Baltijos jūra, kuri yra viena labiausiai užterštų jūrų visame pasaulyje.
T. Demikis pabrėžė, kad ekologiniuose ūkiuose rūpinamasi gyvūnų gerove. O patogios ir natūralius poreikius atitinkančios ekologinio ūkininkavimo sąlygos yra pagrindinė ligų prevencijos priemonė.
„Ekologiniuose ūkiuose nenaudojami pesticidai. Su kenkėjais kovojama mechaninėmis priemonėmis, naudojant augalinius preparatus bei pasitelkiant bioįvairovę. Piktžolės naikinamos mechaniškai, ravint arba mulčiuojant“, – aiškino „Ekoagros“ kokybės vadovas.
Ekologiniuose ūkiuose nėra sintetinių cheminių trąšų. Dirvožemio gerinimui leistini riboti organinių trąšų kiekiai, mulčiavimas, taikoma sėjomaina ir tarpiniai pasėliai.
Ekologinis maistas lemia geresnę sveikatą
Vis dėlto, net jeigu ekologinė produkcija yra brangesnė, ji yra kur kas naudingesnė žmogaus sveikatai, pabrėžė šeimos gydytoja Jurga Dūdienė. Ji tikino, kad sveikų produktų vartojimas leidžia išvengti kai kurių ligų senatvėje.
„Moksliniuose tyrimuose dažnai pažymima, kad žmonės, kurie renkasi ekologiškus produktus, kartu kur kas daugiau dėmesio skiria visai savo sveikatai ir gyvensenai.
Ir tai daroma ilgalaikėje perspektyvoje, nuolat, o ne priešokiais savaitgaliais ar išskirtinėmis progomis“, – aiškino gydytoja.
Jos teigimu, vartodami ekologiškus produktus sau ir savo vaikams suteikiame galimybę nepatekti į organizmą pesticidams, kadmiui, kitai taršai, įvairiems dažikliams ir kitiems chemizuotiems elementams.
„Visa tai padeda apsisaugoti nuo hiperaktyvumo, negebėjimo susikoncentruoti ir kitų šių laikų, deja, bet realijų“, – pastebėjo J. Dūdienė.
