RINKIME LABIAUSIAI LIETUVAI NUSIPELNIUSIUS ŽMONES
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio proga, norėdami pagerbti ir apdovanoti labiausiai Lietuvai nusipelniusius žmones, kviečiame dalyvauti apklausoje ir balsuoti už iškiliausias mūsų valstybės asmenybes, pasireiškusias krašto apsaugos, politikos, mokslo, kultūros ir sporto srityse.
Kiekvienoje iš jų siūloma po 10 kandidatų, iš kurių bus išrinkta po 4.
Nugalėtojai bus apdovanoti išskirtinių nišinių lietuviškų peilių gamintojo „TRC Knives“ specialiai šiai progai pagamintais unikaliais peiliais.
Balsavimas vyks iki kovo 11 d.
POLITIKA
Nugalėtojai bus apdovanoti išskirtinių nišinių lietuviškų peilių gamintojo „TRC Knives“ specialiai šiai progai pagamintais unikaliais peiliais.
VYTENIS POVILAS ANDRIUKAITIS
Gydytojas, istorikas, politinis veikėjas, Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataras, ilgametis Seimo narys, vienas iš Socialdemokratų partijos vadovų. Šešioliktoje Vyriausybėje ėjo sveikatos ministro pareigas. Buvęs Europos Sąjungos komisaras, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą.
EGIDIJUS BIČKAUSKAS
Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataras. 1990 metais tapo Seimo nariu, ėjo Seimo pirmininko pavaduotojo pareigas, dirbo ambasadoriumi Rusijoje. Pelnęs Lietuvos Nepriklausomybės medalį, Sausio 13-osios atminimo medalį.
ALGIRDAS BUTKEVIČIUS
Politikas, inžinierius, ekonomistas, Seimo narys. Dirbo Lietuvos Ministru Pirmininku, finansų ministru, susisiekimo ministru, vadovavo Lietuvos socialdemokratų partijai.
ČESLOVAS JURŠĖNAS
Žurnalistas, politikas, Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataras, daugybės kadencijų Seimo narys. Daug kartų ėjo Seimo Pirmininko arba Pirmininko pavaduotojo pareigas. Ilgametis Lietuvos demokratinės darbo partijos, vėliau tapusios Socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas.
ANDRIUS KUBILIUS
Lietuvos politikas, buvęs Ministras Pirmininkas, Seimo narys, Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas. Į Seimą išrenkamas per visus rinkimus nuo 1992 m.
KAZIMIERAS MOTIEKA
Teisininkas, Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataras. Jis Maskvoje, Kremliaus suvažiavimų salėje pirmą kartą per 50 sovietinės okupacijos metų oficialiai pareikalavo grąžinti Lietuvos valstybės nepriklausomybę. 1990-1992 m. Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pavaduotojas. Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas iki 2002 m.
KAZIMIRA PRUNSKIENĖ
Profesorė, habilituota socialinių mokslų daktarė, viena iš Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio įkūrėjų, Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signatarė, pirmoji nepriklausomos Lietuvos Ministrė Pirmininkė. Tris kadencijas buvo Seimo nare, tryliktoje ir keturioliktoje Vyriausybėse – žemės ūkio ministrė.
ALOYZAS SAKALAS
Fizikas, profesorius, 16 išradimų ir dviejų atradimų autorius. Politikas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Lietuvos nepriklausomomos valstybės atstatymo akto signataras, Europos Parlamento narys. Už antisovietinę veiklą nuteistas itin griežto režimo kalėjimu. 1992-1996 m. Seimo Pirmininko pavaduotojas. Visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ pirmininkas.
ANTANAS TERLECKAS
Disidentas, pogrindinės spaudos leidėjas, politinis kalinys – kalėjo Sibiro konclageriuose, Lukiškėse, Urale, buvo ištremtas į Magadaną. Vienas aktyviausių pasipriešinimo sovietiniam režimui dalyvių, kovotojas už žmogaus teises, pogrindinės organizacijos Lietuvos laisvės lyga steigėjas. 2012 m. Laisvės premijos laureatas.
VYGAUDAS UŠACKAS
Kauno technologijos universiteto Europos instituto direktorius. Buvo užsienio reikalų ministras, ambasadorius JAV, Meksikoje ir Jungtinėje Karalystėje, vyriausiasis derybų dėl įstojimo į Europos Sąjungą derybininkas, 2010–2013 m. ES specialusis įgaliotinis Afganistane. Keturis metus buvo ES atstovybės Rusijos Federacijoje vadovas.
MOKSLAS
ALFREDAS BUMBLAUSKAS
Istorikas, profesorius. 1990-2002 m. ėjo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekano pareigas. Pelnė Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją už televizijos laidų „Būtovės slėpiniai“ kūrimą. Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžiumi ir Belgijos Karūnos ordino Komandoro kryžiumi.
VLADAS ALGIRDAS BUMELIS
Chemikas, biotechnologas, profesorius, habilituotas fizinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, UAB „Biotechpharma“ valdybos pirmininkas. Šiuolaikinės genų inžinerinės farmacijos pradininkas Lietuvoje, 157 mokslinių publikacijų autorius, 32 išradimų, 35 patentų bendraautorius. Padėjo biofarmacijos pramonės pamatus Lietuvoje, steigė ir vystė biotechnologines vaistų kūrimo ir gamybos kompanijas, sulaukusias tarptautinio pripažinimo. Lietuvos mokslų akademijos narys, Lietuvos mokslo premijos laureatas.
VIKTORIJA DAUJOTYTĖ-PAKERIENĖ
Lietuvos literatūros tyrinėtoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė. Tyrinėjimų sritys – poezija, literatūra, interpretuojant egzistencinių problemų aspektu. Nagrinėja moterų rašytojų kūrybą. Parašė daug knygų, straipsnių, lietuvių literatūros vadovėlių mokyklai, mokomųjų knygų studentams, esė. Apdovanota Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, Lietuvos mokslo premija, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu, daugeliu kitų apdovanojimų.
GINTARIS KAKLAUSKAS
Lietuvos statybos inžinierius, habilituotas technologijos mokslų daktaras, profesorius, pelnęs pasaulinį pripažinimą ir Amerikos statybos inžinierių sąjungos įvertinimą. Svarbiausia mokslinių darbų sritis – gelžbetonio konstrukcijų mechanika, fizikos modeliai ir skaitinis modeliavimas. Taikydamas naują metodą sukūrė gelžbetonio konstrukcijų deformacijų fizikos modelį ir jų skaičiavimo metodą. Lietuvos mokslo premijos laureatas.
LIBERTAS KLIMKA
Fizikas, gamtos mokslų daktaras, etnologas, mokslo istorikas bei Lietuvos edukologijos universiteto profesorius. Jis taip pat yra naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininkas Lietuvoje. Jam buvo įteiktos Jono Basanavičiaus ir Stasio Šalkauskio premijos.
ANTANAS LAURINČIKAS
Lietuvos matematikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras. Mokslinių tyrimų sritis – analizinė ir tikimybinė skaičių teorija. Įrodė ribines teoremas įvairioms Rymano ir Lercho dzeta funkcijoms, ištyrė jų universalumą, nulių išsidėstymą, gavo momentų įverčius ir asimptotiką, nurodė aritmetinių funkcijų ribinius skirstinius. Parengė 3 mokomąsias knygas, daugiau kaip 330 mokslinių straipsnių. Du kartus apdovanotas Lietuvos mokslo premija.
NARIMANTAS EVALDAS SAMALAVIČIUS
Profesorius, habilituotas medicinos mokslų daktaras, pilvo chirurgas, proktologas, buvęs Nacionalinio vėžio instituto onkochirurgijos centro vadovas, Lietuvos koloproktologų draugijos prezidentas, Tarptautinės universiteto kolorektalinių chirurgų draugijos generalinis direktorius, mokslinio žurnalo „Lietuvos chirurgija” vyriausias redaktorius. Daugybės kviestinių paskaitų profesine tematika lietuvių ir anglų kalbomis lektorius. Kelių šimtų pranešimų, mokslinių straipsnių ir tezių profesine tematika lietuvių ir anglų kalbomis autorius. Pelnė daugelį tarptautinių apdovanojimų.
VYTAUTAS SIRVYDIS
Širdies chirurgas, atlikęs visų rūšių širdies operacijas, dirbo komandoje, kuri pirmoji Baltijos šalyse persodino širdį. Su kitais padarė pirmąsias Lietuvoje pilvo aortos ir inkstų arterijų rekonstrukcines operacijas, sukūrė eksperimentinį širdies persodinimo modelį. Lietuvos mokslo premijos laureatas.
VIRGINIJUS ŠIKŠNYS
Nobelio premijos nominantas, DNR redagavimo tyrėjas, biochemikas, fizinių mokslų daktaras, profesorius. Paskelbė virš 90 mokslinių straipsnių, yra 5 patentinių paraiškų bendraautoris. Kartu su užsienio partneriais nustatė trečdalį iš maždaug 50 pasaulyje paskelbtų DNR molekules karpančių fermentų – restrikcijos endonukleazių – erdvines struktūras ir veikimo mechanizmus. Tirdamas restrikcijos endonukleazes paskelbė 8 bendrus straipsnius su Nobelio premijos laureatu prof. Robertu Huberiu. Pelnė Lietuvos mokslo premiją, daug kitų Lietuvos ir tarptautinių apdovanojimų.
JUOZAS VIDMANTAS VAITKUS
Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Puslaidininkių fizikos katedros profesorius, Taikomųjų mokslų instituto Naujų medžiagų tyrimo ir matavimų technologijų skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas, habilituotas mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys. Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos projekto dalyvis. 16 išradimų autorius ir bendraautoris, vienas iš puslaidininkių fizikos mokyklos kūrėjų ir plėtotojų. 1966 m. jis sukonstravo ir įžiebė pirmąjį Lietuvoje lazerį. Lietuvos mokslo premijos laureatas.
SPORTAS
VIRGILIJUS ALEKNA
Lietuvos disko metikas, 2000 m., 2004 m. Olimpinių žaidynių čempionas, 2008 m. Olimpinėse žaidynėse pelnė bronzos medalį. Du kartus pelnė pasaulio ir Europos čempiono titulą, keturis kartus laimėjo geriausio Lietuvos sportininko ir po kartą pasaulio bei Europos geriausio lengvaatlečio titulą.
LAURA ASADAUSKAITĖ-ZADNEPROVSKIENĖ
Lietuvos penkiakovininkė, olimpinė ir pasaulio čempionė net 3 kartus tapusi geriausia Lietuvos sportininke.
DAINA GUDZINEVIČIŪTĖ
Lietuvos sportininkė, 2000 m. Olimpinių žaidynių šaudymo į skriejančius taikinius čempionė, pelniusi Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino II laipsnio ordiną. 2018 m. tapo pirmąja atstove iš Lietuvos Tarptautiniame olimpiniame komitete.
ANDRIUS GUDŽIUS
Lietuvos disko metikas, kuris net 3 kartus yra pelnęs metų geriausio Lietuvos lengvaatlečio titulą. 2017 m. pasaulio čempionas.
SIMONA KRUPECKAITĖ
Lietuvos treko dviratininkė, net 3 kartus išrinkta geriausia Lietuvos sportininke. 2009 m. pelnė pasaulio čempionės titulą.
ŠARŪNAS MARČIULIONIS
Lietuvos krepšininkas, Olimpinis čempionas, pirmasis lietuvis rungtyniavęs NBA, pirmasis Lietuvos krepšinio lygos prezidentas ir vienas jos įkūrėjų.
RŪTA MEILUTYTĖ
Lietuvos plaukikė, pelniusi olimpinės bei Europos čempionės titulą, daugkartinė Lietuvos moterų plaukimo rekordininkė.
ARVYDAS SABONIS
Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas, ilgametis krepšininkas, kuris yra pelnęs olimpinio ir pasaulio čempiono titulą.
ŽYDRŪNAS SAVICKAS
Lietuvos galiūnas, daugkartinis pasaulio ir Europos čempionas, tituluojamas stipriausiu pasaulyje žmogumi.
ROMAS UBARTAS
Lietuvos disko metikas, pirmasis nepriklausomos Lietuvos olimpinis čempionas – 1992 m. Barselonoje laimėjo aukso medalį.
KULTŪRA
ANŽELIKA CHOLINA
Viena talentingiausių Lietuvos choreografių, apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“, ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ bei Kultūros ministerijos Garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“.
ASMIK GRIGORIAN
2019 m. tituluota kaip geriausia pasaulyje operos solistė „International Opera Awards“ apdovanojimuose. Gerai žinoma dainininkė 2 kartus pelnė „Auksinį scenos kryžių“, apdovanota ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“. Praėjusiais metais jai skirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.
OSKARAS KORŠUNOVAS
Režisierius, įkūręs savo vardo teatrą, su kuriuo rengia pasirodymus visame pasaulyje. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino II laipsnio ordino kavalierius.
GIEDRIUS KUPREVIČIUS
Žinomas kompozitorius, įnešęs didelį indėlį į Lietuvos muzikos pasaulį. Apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos aukso žvaigžde, Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.
VILMANTAS MARCINKEVIČIUS
Žymus lietuvių dailininkas, sulaukęs pripažinimo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Ne kartą išrinktas Lietuvos metų menininku, pelnęs Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premiją.
GINTARAS RINKEVIČIUS
Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro įkūrėjas, dirigentas, meno vadovas. Apdovanotas daugybe apdovanojimų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Pelnė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordiną, Norvegijos Karalystės ordiną „Už nuopelnus“, Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją, Portugalijos ordiną „Ordem do Merito Comendador“, ordiną „Už nuopelnus Lietuvai“. Komandoro didžiojo kryžiaus kavalierius.
ŠARŪNAS SAUKA
Dailininkas ir vaikų knygų autorius. Žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Sąjūdžio metais prisijungė prie dailininkų grupės „24“, kuri laužė tuo metu įsišaknijusius meno kanonus, pasisakė už laisvę kūrybai. Apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija bei ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“.
JUOZAS STATKEVIČIUS
Žymiausias Lietuvos mados ir teatro kostiumų kūrėjas, vienintelis pristatęs savo kolekcijas tokiose mados sostinėse kaip Paryžius ir Niujorkas. Du kartus „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanotas kaip geriausias teatro kostiumų dailininkas. Pelnė ordiną „Už nuopelnus Lietuvai“ bei Kultūros ministerijos Garbės ženklą „Nešk savo šviesą ir tikėk“.
EGLĖ ŠPOKAITĖ
Viena žymiausių Lietuvos baleto artisčių, pelniusi ne vieną prestižinį apdovanojimą – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordiną, Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją, du „Auksinius scenos kryžius“ už geriausią sezono darbą baleto ir šokio srityje.
VIOLETA URMANAVIČIŪTĖ-URMANA
Lietuvos operos primadona žinoma visame pasaulyje. Pelniusi Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordiną, Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją, Karališkosios (Didžiosios Britanijos) filharmonijos draugijos prizą, Franco Abbiati tarptautinės kritikų draugijos premiją, Užsienio reikalų ministerijos Garbės ženklą „Lietuvos tūkstantmečio žvaigždė“, „Kammersängerin“ apdovanojimą, Kultūros ministerijos Garbės ženklą „Nešk savo šviesą ir tikėk“.
KRAŠTO APSAUGA
JONAS ANDRIŠKEVIČIUS
Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos viršininkas. Apdovanotas Vyčio kryžiaus IV laipsnio ordinu, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino II laipsnio ordinu.
JONAS GEČAS
Lietuvos karininkas, diplomatas. Buvęs Šaulių sąjungos vadas, krašto apsaugos viceministras. Apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Vyčio kryžiaus IV laipsnio ordinu, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi.
ČESLOVAS JEZERSKAS
Lietuvos karinis veikėjas, įvertinas ne vienu garbingu apdovanojimu: Sausio 13-osios atminimo medaliu, Vyčio kryžiaus V laipsnio ordinu, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi, medaliu „Už nuopelnus“, medaliu „Už pasižymėjimą“, „Geležinio Vilko“ Garbės ženklu, Garbės ženklais „Už Rusijos kariuomenės išvedimą“, „Garbės savanoris“, „Šaulių žvaigždė“, Lietuvos šaulių sąjungos „Parlamento gynėjas“, proginiu stojimo į NATO medaliu.
JONAS KRONKAITIS
Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, krašto apsaugos viceministras, Baltijos instituto tarybos narys ir vienas iš jo steigėjų. Sovietmečiu aktyviai veikė JAV lietuvių bendruomenėje. Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi.
DANUTĖ LAPĖNAITĖ ir DAIVA MOROZOVIENĖ
Daktaro Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karo psichologijos skyriaus viršininkė psichologė majorė Danutė Lapėnaitė ir karo medicinos gydytoja psichiatrė kapitonė Daiva Morozovienė jau aštuonerius metus Lietuvos kariuomenės Šv. Ignoto bažnyčioje kartą per mėnesį savanoriškai organizuoja netektį patyrusių žmonių grupės susitikimus, kuriuose renkasi asmenys, patyrę įvairias netektis.
ALMANTAS LEIKA
Lietuvos karininkas, buvęs Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas. Įvertintas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Vyčio Kryžiaus ordino medaliu, Sausio 13-osios atminimo medaliu, Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi.
JONAS OHMANAS
Lietuvos švedas, režisierius, Ukrainą remiančios organizacijos „Blue/ Yellow“ vadovas. Nuo 2014 m. šiai organizacijai buvo paaukota daugiau nei 1 milijonas dolerių, už kuriuos buvo suteikta humanitarinė pagalba ir įgyta karinės įrangos ukrainiečiams. Gindami Ukrainos laisvę – giname ir savo, tad J. Ohmano indėlis į organizacijos veiklą yra itin reikšmingas ir Lietuvai.
ARVYDAS POCIUS
Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, Lietuvos ambasadorius Rumunijoje. Pelnė Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžių, Sausio 13-osios atminimo medalį, Kariuomenės kūrėjų savanorių medalį, krašto apsaugos sistemos lygmens medalį „Už nuopelnus".
VALDAS TUTKUS
Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas. Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi, Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos atminimo ženklu, Garbės ženklu „Už nuopelnus krašto apsaugai“, Garbės ženklu „Geležinis vilkas“, krašto apsaugos lygmens medaliu „Už nuopelnus“, Vyčio Kryžiaus ordinu Komandoro didysis kryžius.
JONAS VYTAUTAS ŽUKAS
Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas. Pelnęs daug apdovanojimų: Sausio 13-osios medalį, Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorių medalį, Lietuvos nepriklausomybės medalį, Lietuvos kariuomenės medalį „Už nuopelnus“, Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžių, tarptautinės kariškių sporto tarybos (CISM) ordiną „Už nuopelnus“.