RINKIME LABIAUSIAI LIETUVAI NUSIPELNIUSIUS ŽMONES
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio proga, norėdami pagerbti ir apdovanoti labiausiai Lietuvai nusipelniusius žmones, kviečiame dalyvauti apklausoje ir balsuoti už iškiliausias mūsų valstybės asmenybes, pasireiškusias krašto apsaugos, politikos, mokslo, kultūros ir sporto srityse.
Kiekvienoje iš jų siūloma po 10 kandidatų, iš kurių bus išrinkta po 4.
Nugalėtojai bus apdovanoti išskirtinių nišinių lietuviškų peilių gamintojo „TRC Knives“ specialiai šiai progai pagamintais unikaliais peiliais.
Balsavimas vyks iki kovo 11 d.
MOKSLAS
ALFREDAS BUMBLAUSKAS (297)
Istorikas, profesorius. 1990-2002 m. ėjo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekano pareigas. Pelnė Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją už televizijos laidų „Būtovės slėpiniai“ kūrimą. Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžiumi ir Belgijos Karūnos ordino Komandoro kryžiumi.
ALFREDAS BUMBLAUSKAS
Istorikas, profesorius. 1990-2002 m. ėjo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekano pareigas. Pelnė Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją už televizijos laidų „Būtovės slėpiniai“ kūrimą. Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžiumi ir Belgijos Karūnos ordino Komandoro kryžiumi.
VLADAS ALGIRDAS BUMELIS
Chemikas, biotechnologas, profesorius, habilituotas fizinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, UAB „Biotechpharma“ valdybos pirmininkas. Šiuolaikinės genų inžinerinės farmacijos pradininkas Lietuvoje, 157 mokslinių publikacijų autorius, 32 išradimų, 35 patentų bendraautorius. Padėjo biofarmacijos pramonės pamatus Lietuvoje, steigė ir vystė biotechnologines vaistų kūrimo ir gamybos kompanijas, sulaukusias tarptautinio pripažinimo. Lietuvos mokslų akademijos narys, Lietuvos mokslo premijos laureatas.
VIKTORIJA DAUJOTYTĖ-PAKERIENĖ
Lietuvos literatūros tyrinėtoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė. Tyrinėjimų sritys – poezija, literatūra, interpretuojant egzistencinių problemų aspektu. Nagrinėja moterų rašytojų kūrybą. Parašė daug knygų, straipsnių, lietuvių literatūros vadovėlių mokyklai, mokomųjų knygų studentams, esė. Apdovanota Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, Lietuvos mokslo premija, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu, daugeliu kitų apdovanojimų.
GINTARIS KAKLAUSKAS
Lietuvos statybos inžinierius, habilituotas technologijos mokslų daktaras, profesorius, pelnęs pasaulinį pripažinimą ir Amerikos statybos inžinierių sąjungos įvertinimą. Svarbiausia mokslinių darbų sritis – gelžbetonio konstrukcijų mechanika, fizikos modeliai ir skaitinis modeliavimas. Taikydamas naują metodą sukūrė gelžbetonio konstrukcijų deformacijų fizikos modelį ir jų skaičiavimo metodą. Lietuvos mokslo premijos laureatas.
LIBERTAS KLIMKA
Fizikas, gamtos mokslų daktaras, etnologas, mokslo istorikas bei Lietuvos edukologijos universiteto profesorius. Jis taip pat yra naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininkas Lietuvoje. Jam buvo įteiktos Jono Basanavičiaus ir Stasio Šalkauskio premijos.
ANTANAS LAURINČIKAS
Lietuvos matematikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras. Mokslinių tyrimų sritis – analizinė ir tikimybinė skaičių teorija. Įrodė ribines teoremas įvairioms Rymano ir Lercho dzeta funkcijoms, ištyrė jų universalumą, nulių išsidėstymą, gavo momentų įverčius ir asimptotiką, nurodė aritmetinių funkcijų ribinius skirstinius. Parengė 3 mokomąsias knygas, daugiau kaip 330 mokslinių straipsnių. Du kartus apdovanotas Lietuvos mokslo premija.
NARIMANTAS EVALDAS SAMALAVIČIUS
Profesorius, habilituotas medicinos mokslų daktaras, pilvo chirurgas, proktologas, buvęs Nacionalinio vėžio instituto onkochirurgijos centro vadovas, Lietuvos koloproktologų draugijos prezidentas, Tarptautinės universiteto kolorektalinių chirurgų draugijos generalinis direktorius, mokslinio žurnalo „Lietuvos chirurgija” vyriausias redaktorius. Daugybės kviestinių paskaitų profesine tematika lietuvių ir anglų kalbomis lektorius. Kelių šimtų pranešimų, mokslinių straipsnių ir tezių profesine tematika lietuvių ir anglų kalbomis autorius. Pelnė daugelį tarptautinių apdovanojimų.
VYTAUTAS SIRVYDIS
Širdies chirurgas, atlikęs visų rūšių širdies operacijas, dirbo komandoje, kuri pirmoji Baltijos šalyse persodino širdį. Su kitais padarė pirmąsias Lietuvoje pilvo aortos ir inkstų arterijų rekonstrukcines operacijas, sukūrė eksperimentinį širdies persodinimo modelį. Lietuvos mokslo premijos laureatas.
VIRGINIJUS ŠIKŠNYS
Nobelio premijos nominantas, DNR redagavimo tyrėjas, biochemikas, fizinių mokslų daktaras, profesorius. Paskelbė virš 90 mokslinių straipsnių, yra 5 patentinių paraiškų bendraautoris. Kartu su užsienio partneriais nustatė trečdalį iš maždaug 50 pasaulyje paskelbtų DNR molekules karpančių fermentų – restrikcijos endonukleazių – erdvines struktūras ir veikimo mechanizmus. Tirdamas restrikcijos endonukleazes paskelbė 8 bendrus straipsnius su Nobelio premijos laureatu prof. Robertu Huberiu. Pelnė Lietuvos mokslo premiją, daug kitų Lietuvos ir tarptautinių apdovanojimų.
JUOZAS VIDMANTAS VAITKUS
Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Puslaidininkių fizikos katedros profesorius, Taikomųjų mokslų instituto Naujų medžiagų tyrimo ir matavimų technologijų skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas, habilituotas mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys. Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos projekto dalyvis. 16 išradimų autorius ir bendraautoris, vienas iš puslaidininkių fizikos mokyklos kūrėjų ir plėtotojų. 1966 m. jis sukonstravo ir įžiebė pirmąjį Lietuvoje lazerį. Lietuvos mokslo premijos laureatas.
MOKSLAS
ALFREDAS BUMBLAUSKAS (297)
Istorikas, profesorius. 1990-2002 m. ėjo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekano pareigas. Pelnė Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją už televizijos laidų „Būtovės slėpiniai“ kūrimą. Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžiumi ir Belgijos Karūnos ordino Komandoro kryžiumi.
ALFREDAS BUMBLAUSKAS
Istorikas, profesorius. 1990-2002 m. ėjo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekano pareigas. Pelnė Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją už televizijos laidų „Būtovės slėpiniai“ kūrimą. Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžiumi ir Belgijos Karūnos ordino Komandoro kryžiumi.
VLADAS ALGIRDAS BUMELIS
Chemikas, biotechnologas, profesorius, habilituotas fizinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, UAB „Biotechpharma“ valdybos pirmininkas. Šiuolaikinės genų inžinerinės farmacijos pradininkas Lietuvoje, 157 mokslinių publikacijų autorius, 32 išradimų, 35 patentų bendraautorius. Padėjo biofarmacijos pramonės pamatus Lietuvoje, steigė ir vystė biotechnologines vaistų kūrimo ir gamybos kompanijas, sulaukusias tarptautinio pripažinimo. Lietuvos mokslų akademijos narys, Lietuvos mokslo premijos laureatas.
VIKTORIJA DAUJOTYTĖ-PAKERIENĖ
Lietuvos literatūros tyrinėtoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė. Tyrinėjimų sritys – poezija, literatūra, interpretuojant egzistencinių problemų aspektu. Nagrinėja moterų rašytojų kūrybą. Parašė daug knygų, straipsnių, lietuvių literatūros vadovėlių mokyklai, mokomųjų knygų studentams, esė. Apdovanota Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, Lietuvos mokslo premija, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu, daugeliu kitų apdovanojimų.
GINTARIS KAKLAUSKAS
Lietuvos statybos inžinierius, habilituotas technologijos mokslų daktaras, profesorius, pelnęs pasaulinį pripažinimą ir Amerikos statybos inžinierių sąjungos įvertinimą. Svarbiausia mokslinių darbų sritis – gelžbetonio konstrukcijų mechanika, fizikos modeliai ir skaitinis modeliavimas. Taikydamas naują metodą sukūrė gelžbetonio konstrukcijų deformacijų fizikos modelį ir jų skaičiavimo metodą. Lietuvos mokslo premijos laureatas.
LIBERTAS KLIMKA
Fizikas, gamtos mokslų daktaras, etnologas, mokslo istorikas bei Lietuvos edukologijos universiteto profesorius. Jis taip pat yra naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininkas Lietuvoje. Jam buvo įteiktos Jono Basanavičiaus ir Stasio Šalkauskio premijos.
ANTANAS LAURINČIKAS
Lietuvos matematikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras. Mokslinių tyrimų sritis – analizinė ir tikimybinė skaičių teorija. Įrodė ribines teoremas įvairioms Rymano ir Lercho dzeta funkcijoms, ištyrė jų universalumą, nulių išsidėstymą, gavo momentų įverčius ir asimptotiką, nurodė aritmetinių funkcijų ribinius skirstinius. Parengė 3 mokomąsias knygas, daugiau kaip 330 mokslinių straipsnių. Du kartus apdovanotas Lietuvos mokslo premija.
NARIMANTAS EVALDAS SAMALAVIČIUS
Profesorius, habilituotas medicinos mokslų daktaras, pilvo chirurgas, proktologas, buvęs Nacionalinio vėžio instituto onkochirurgijos centro vadovas, Lietuvos koloproktologų draugijos prezidentas, Tarptautinės universiteto kolorektalinių chirurgų draugijos generalinis direktorius, mokslinio žurnalo „Lietuvos chirurgija” vyriausias redaktorius. Daugybės kviestinių paskaitų profesine tematika lietuvių ir anglų kalbomis lektorius. Kelių šimtų pranešimų, mokslinių straipsnių ir tezių profesine tematika lietuvių ir anglų kalbomis autorius. Pelnė daugelį tarptautinių apdovanojimų.
VYTAUTAS SIRVYDIS
Širdies chirurgas, atlikęs visų rūšių širdies operacijas, dirbo komandoje, kuri pirmoji Baltijos šalyse persodino širdį. Su kitais padarė pirmąsias Lietuvoje pilvo aortos ir inkstų arterijų rekonstrukcines operacijas, sukūrė eksperimentinį širdies persodinimo modelį. Lietuvos mokslo premijos laureatas.
VIRGINIJUS ŠIKŠNYS
Nobelio premijos nominantas, DNR redagavimo tyrėjas, biochemikas, fizinių mokslų daktaras, profesorius. Paskelbė virš 90 mokslinių straipsnių, yra 5 patentinių paraiškų bendraautoris. Kartu su užsienio partneriais nustatė trečdalį iš maždaug 50 pasaulyje paskelbtų DNR molekules karpančių fermentų – restrikcijos endonukleazių – erdvines struktūras ir veikimo mechanizmus. Tirdamas restrikcijos endonukleazes paskelbė 8 bendrus straipsnius su Nobelio premijos laureatu prof. Robertu Huberiu. Pelnė Lietuvos mokslo premiją, daug kitų Lietuvos ir tarptautinių apdovanojimų.
JUOZAS VIDMANTAS VAITKUS
Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Puslaidininkių fizikos katedros profesorius, Taikomųjų mokslų instituto Naujų medžiagų tyrimo ir matavimų technologijų skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas, habilituotas mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys. Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos projekto dalyvis. 16 išradimų autorius ir bendraautoris, vienas iš puslaidininkių fizikos mokyklos kūrėjų ir plėtotojų. 1966 m. jis sukonstravo ir įžiebė pirmąjį Lietuvoje lazerį. Lietuvos mokslo premijos laureatas.
MOKSLAS
ALFREDAS BUMBLAUSKAS (297)
Istorikas, profesorius. 1990-2002 m. ėjo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekano pareigas. Pelnė Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją už televizijos laidų „Būtovės slėpiniai“ kūrimą. Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžiumi ir Belgijos Karūnos ordino Komandoro kryžiumi.
ALFREDAS BUMBLAUSKAS
Istorikas, profesorius. 1990-2002 m. ėjo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekano pareigas. Pelnė Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją už televizijos laidų „Būtovės slėpiniai“ kūrimą. Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžiumi ir Belgijos Karūnos ordino Komandoro kryžiumi.
VLADAS ALGIRDAS BUMELIS
Chemikas, biotechnologas, profesorius, habilituotas fizinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, UAB „Biotechpharma“ valdybos pirmininkas. Šiuolaikinės genų inžinerinės farmacijos pradininkas Lietuvoje, 157 mokslinių publikacijų autorius, 32 išradimų, 35 patentų bendraautorius. Padėjo biofarmacijos pramonės pamatus Lietuvoje, steigė ir vystė biotechnologines vaistų kūrimo ir gamybos kompanijas, sulaukusias tarptautinio pripažinimo. Lietuvos mokslų akademijos narys, Lietuvos mokslo premijos laureatas.
VIKTORIJA DAUJOTYTĖ-PAKERIENĖ
Lietuvos literatūros tyrinėtoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė. Tyrinėjimų sritys – poezija, literatūra, interpretuojant egzistencinių problemų aspektu. Nagrinėja moterų rašytojų kūrybą. Parašė daug knygų, straipsnių, lietuvių literatūros vadovėlių mokyklai, mokomųjų knygų studentams, esė. Apdovanota Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, Lietuvos mokslo premija, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu, daugeliu kitų apdovanojimų.
GINTARIS KAKLAUSKAS
Lietuvos statybos inžinierius, habilituotas technologijos mokslų daktaras, profesorius, pelnęs pasaulinį pripažinimą ir Amerikos statybos inžinierių sąjungos įvertinimą. Svarbiausia mokslinių darbų sritis – gelžbetonio konstrukcijų mechanika, fizikos modeliai ir skaitinis modeliavimas. Taikydamas naują metodą sukūrė gelžbetonio konstrukcijų deformacijų fizikos modelį ir jų skaičiavimo metodą. Lietuvos mokslo premijos laureatas.
LIBERTAS KLIMKA
Fizikas, gamtos mokslų daktaras, etnologas, mokslo istorikas bei Lietuvos edukologijos universiteto profesorius. Jis taip pat yra naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininkas Lietuvoje. Jam buvo įteiktos Jono Basanavičiaus ir Stasio Šalkauskio premijos.
ANTANAS LAURINČIKAS
Lietuvos matematikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras. Mokslinių tyrimų sritis – analizinė ir tikimybinė skaičių teorija. Įrodė ribines teoremas įvairioms Rymano ir Lercho dzeta funkcijoms, ištyrė jų universalumą, nulių išsidėstymą, gavo momentų įverčius ir asimptotiką, nurodė aritmetinių funkcijų ribinius skirstinius. Parengė 3 mokomąsias knygas, daugiau kaip 330 mokslinių straipsnių. Du kartus apdovanotas Lietuvos mokslo premija.
NARIMANTAS EVALDAS SAMALAVIČIUS
Profesorius, habilituotas medicinos mokslų daktaras, pilvo chirurgas, proktologas, buvęs Nacionalinio vėžio instituto onkochirurgijos centro vadovas, Lietuvos koloproktologų draugijos prezidentas, Tarptautinės universiteto kolorektalinių chirurgų draugijos generalinis direktorius, mokslinio žurnalo „Lietuvos chirurgija” vyriausias redaktorius. Daugybės kviestinių paskaitų profesine tematika lietuvių ir anglų kalbomis lektorius. Kelių šimtų pranešimų, mokslinių straipsnių ir tezių profesine tematika lietuvių ir anglų kalbomis autorius. Pelnė daugelį tarptautinių apdovanojimų.
VYTAUTAS SIRVYDIS
Širdies chirurgas, atlikęs visų rūšių širdies operacijas, dirbo komandoje, kuri pirmoji Baltijos šalyse persodino širdį. Su kitais padarė pirmąsias Lietuvoje pilvo aortos ir inkstų arterijų rekonstrukcines operacijas, sukūrė eksperimentinį širdies persodinimo modelį. Lietuvos mokslo premijos laureatas.
VIRGINIJUS ŠIKŠNYS
Nobelio premijos nominantas, DNR redagavimo tyrėjas, biochemikas, fizinių mokslų daktaras, profesorius. Paskelbė virš 90 mokslinių straipsnių, yra 5 patentinių paraiškų bendraautoris. Kartu su užsienio partneriais nustatė trečdalį iš maždaug 50 pasaulyje paskelbtų DNR molekules karpančių fermentų – restrikcijos endonukleazių – erdvines struktūras ir veikimo mechanizmus. Tirdamas restrikcijos endonukleazes paskelbė 8 bendrus straipsnius su Nobelio premijos laureatu prof. Robertu Huberiu. Pelnė Lietuvos mokslo premiją, daug kitų Lietuvos ir tarptautinių apdovanojimų.
JUOZAS VIDMANTAS VAITKUS
Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Puslaidininkių fizikos katedros profesorius, Taikomųjų mokslų instituto Naujų medžiagų tyrimo ir matavimų technologijų skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas, habilituotas mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys. Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos projekto dalyvis. 16 išradimų autorius ir bendraautoris, vienas iš puslaidininkių fizikos mokyklos kūrėjų ir plėtotojų. 1966 m. jis sukonstravo ir įžiebė pirmąjį Lietuvoje lazerį. Lietuvos mokslo premijos laureatas.
MOKSLAS
ALFREDAS BUMBLAUSKAS (297)
Istorikas, profesorius. 1990-2002 m. ėjo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekano pareigas. Pelnė Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją už televizijos laidų „Būtovės slėpiniai“ kūrimą. Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžiumi ir Belgijos Karūnos ordino Komandoro kryžiumi.
ALFREDAS BUMBLAUSKAS
Istorikas, profesorius. 1990-2002 m. ėjo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekano pareigas. Pelnė Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją už televizijos laidų „Būtovės slėpiniai“ kūrimą. Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžiumi ir Belgijos Karūnos ordino Komandoro kryžiumi.
VLADAS ALGIRDAS BUMELIS
Chemikas, biotechnologas, profesorius, habilituotas fizinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, UAB „Biotechpharma“ valdybos pirmininkas. Šiuolaikinės genų inžinerinės farmacijos pradininkas Lietuvoje, 157 mokslinių publikacijų autorius, 32 išradimų, 35 patentų bendraautorius. Padėjo biofarmacijos pramonės pamatus Lietuvoje, steigė ir vystė biotechnologines vaistų kūrimo ir gamybos kompanijas, sulaukusias tarptautinio pripažinimo. Lietuvos mokslų akademijos narys, Lietuvos mokslo premijos laureatas.
VIKTORIJA DAUJOTYTĖ-PAKERIENĖ
Lietuvos literatūros tyrinėtoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė. Tyrinėjimų sritys – poezija, literatūra, interpretuojant egzistencinių problemų aspektu. Nagrinėja moterų rašytojų kūrybą. Parašė daug knygų, straipsnių, lietuvių literatūros vadovėlių mokyklai, mokomųjų knygų studentams, esė. Apdovanota Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, Lietuvos mokslo premija, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu, daugeliu kitų apdovanojimų.
GINTARIS KAKLAUSKAS
Lietuvos statybos inžinierius, habilituotas technologijos mokslų daktaras, profesorius, pelnęs pasaulinį pripažinimą ir Amerikos statybos inžinierių sąjungos įvertinimą. Svarbiausia mokslinių darbų sritis – gelžbetonio konstrukcijų mechanika, fizikos modeliai ir skaitinis modeliavimas. Taikydamas naują metodą sukūrė gelžbetonio konstrukcijų deformacijų fizikos modelį ir jų skaičiavimo metodą. Lietuvos mokslo premijos laureatas.
LIBERTAS KLIMKA
Fizikas, gamtos mokslų daktaras, etnologas, mokslo istorikas bei Lietuvos edukologijos universiteto profesorius. Jis taip pat yra naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininkas Lietuvoje. Jam buvo įteiktos Jono Basanavičiaus ir Stasio Šalkauskio premijos.
ANTANAS LAURINČIKAS
Lietuvos matematikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras. Mokslinių tyrimų sritis – analizinė ir tikimybinė skaičių teorija. Įrodė ribines teoremas įvairioms Rymano ir Lercho dzeta funkcijoms, ištyrė jų universalumą, nulių išsidėstymą, gavo momentų įverčius ir asimptotiką, nurodė aritmetinių funkcijų ribinius skirstinius. Parengė 3 mokomąsias knygas, daugiau kaip 330 mokslinių straipsnių. Du kartus apdovanotas Lietuvos mokslo premija.
NARIMANTAS EVALDAS SAMALAVIČIUS
Profesorius, habilituotas medicinos mokslų daktaras, pilvo chirurgas, proktologas, buvęs Nacionalinio vėžio instituto onkochirurgijos centro vadovas, Lietuvos koloproktologų draugijos prezidentas, Tarptautinės universiteto kolorektalinių chirurgų draugijos generalinis direktorius, mokslinio žurnalo „Lietuvos chirurgija” vyriausias redaktorius. Daugybės kviestinių paskaitų profesine tematika lietuvių ir anglų kalbomis lektorius. Kelių šimtų pranešimų, mokslinių straipsnių ir tezių profesine tematika lietuvių ir anglų kalbomis autorius. Pelnė daugelį tarptautinių apdovanojimų.
VYTAUTAS SIRVYDIS
Širdies chirurgas, atlikęs visų rūšių širdies operacijas, dirbo komandoje, kuri pirmoji Baltijos šalyse persodino širdį. Su kitais padarė pirmąsias Lietuvoje pilvo aortos ir inkstų arterijų rekonstrukcines operacijas, sukūrė eksperimentinį širdies persodinimo modelį. Lietuvos mokslo premijos laureatas.
VIRGINIJUS ŠIKŠNYS
Nobelio premijos nominantas, DNR redagavimo tyrėjas, biochemikas, fizinių mokslų daktaras, profesorius. Paskelbė virš 90 mokslinių straipsnių, yra 5 patentinių paraiškų bendraautoris. Kartu su užsienio partneriais nustatė trečdalį iš maždaug 50 pasaulyje paskelbtų DNR molekules karpančių fermentų – restrikcijos endonukleazių – erdvines struktūras ir veikimo mechanizmus. Tirdamas restrikcijos endonukleazes paskelbė 8 bendrus straipsnius su Nobelio premijos laureatu prof. Robertu Huberiu. Pelnė Lietuvos mokslo premiją, daug kitų Lietuvos ir tarptautinių apdovanojimų.
JUOZAS VIDMANTAS VAITKUS
Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Puslaidininkių fizikos katedros profesorius, Taikomųjų mokslų instituto Naujų medžiagų tyrimo ir matavimų technologijų skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas, habilituotas mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys. Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos projekto dalyvis. 16 išradimų autorius ir bendraautoris, vienas iš puslaidininkių fizikos mokyklos kūrėjų ir plėtotojų. 1966 m. jis sukonstravo ir įžiebė pirmąjį Lietuvoje lazerį. Lietuvos mokslo premijos laureatas.
MOKSLAS
ALFREDAS BUMBLAUSKAS (297)
Istorikas, profesorius. 1990-2002 m. ėjo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekano pareigas. Pelnė Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją už televizijos laidų „Būtovės slėpiniai“ kūrimą. Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžiumi ir Belgijos Karūnos ordino Komandoro kryžiumi.
ALFREDAS BUMBLAUSKAS
Istorikas, profesorius. 1990-2002 m. ėjo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekano pareigas. Pelnė Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją už televizijos laidų „Būtovės slėpiniai“ kūrimą. Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžiumi ir Belgijos Karūnos ordino Komandoro kryžiumi.
VLADAS ALGIRDAS BUMELIS
Chemikas, biotechnologas, profesorius, habilituotas fizinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, UAB „Biotechpharma“ valdybos pirmininkas. Šiuolaikinės genų inžinerinės farmacijos pradininkas Lietuvoje, 157 mokslinių publikacijų autorius, 32 išradimų, 35 patentų bendraautorius. Padėjo biofarmacijos pramonės pamatus Lietuvoje, steigė ir vystė biotechnologines vaistų kūrimo ir gamybos kompanijas, sulaukusias tarptautinio pripažinimo. Lietuvos mokslų akademijos narys, Lietuvos mokslo premijos laureatas.
VIKTORIJA DAUJOTYTĖ-PAKERIENĖ
Lietuvos literatūros tyrinėtoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė. Tyrinėjimų sritys – poezija, literatūra, interpretuojant egzistencinių problemų aspektu. Nagrinėja moterų rašytojų kūrybą. Parašė daug knygų, straipsnių, lietuvių literatūros vadovėlių mokyklai, mokomųjų knygų studentams, esė. Apdovanota Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, Lietuvos mokslo premija, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu, daugeliu kitų apdovanojimų.
GINTARIS KAKLAUSKAS
Lietuvos statybos inžinierius, habilituotas technologijos mokslų daktaras, profesorius, pelnęs pasaulinį pripažinimą ir Amerikos statybos inžinierių sąjungos įvertinimą. Svarbiausia mokslinių darbų sritis – gelžbetonio konstrukcijų mechanika, fizikos modeliai ir skaitinis modeliavimas. Taikydamas naują metodą sukūrė gelžbetonio konstrukcijų deformacijų fizikos modelį ir jų skaičiavimo metodą. Lietuvos mokslo premijos laureatas.
LIBERTAS KLIMKA
Fizikas, gamtos mokslų daktaras, etnologas, mokslo istorikas bei Lietuvos edukologijos universiteto profesorius. Jis taip pat yra naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininkas Lietuvoje. Jam buvo įteiktos Jono Basanavičiaus ir Stasio Šalkauskio premijos.
ANTANAS LAURINČIKAS
Lietuvos matematikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras. Mokslinių tyrimų sritis – analizinė ir tikimybinė skaičių teorija. Įrodė ribines teoremas įvairioms Rymano ir Lercho dzeta funkcijoms, ištyrė jų universalumą, nulių išsidėstymą, gavo momentų įverčius ir asimptotiką, nurodė aritmetinių funkcijų ribinius skirstinius. Parengė 3 mokomąsias knygas, daugiau kaip 330 mokslinių straipsnių. Du kartus apdovanotas Lietuvos mokslo premija.
NARIMANTAS EVALDAS SAMALAVIČIUS
Profesorius, habilituotas medicinos mokslų daktaras, pilvo chirurgas, proktologas, buvęs Nacionalinio vėžio instituto onkochirurgijos centro vadovas, Lietuvos koloproktologų draugijos prezidentas, Tarptautinės universiteto kolorektalinių chirurgų draugijos generalinis direktorius, mokslinio žurnalo „Lietuvos chirurgija” vyriausias redaktorius. Daugybės kviestinių paskaitų profesine tematika lietuvių ir anglų kalbomis lektorius. Kelių šimtų pranešimų, mokslinių straipsnių ir tezių profesine tematika lietuvių ir anglų kalbomis autorius. Pelnė daugelį tarptautinių apdovanojimų.
VYTAUTAS SIRVYDIS
Širdies chirurgas, atlikęs visų rūšių širdies operacijas, dirbo komandoje, kuri pirmoji Baltijos šalyse persodino širdį. Su kitais padarė pirmąsias Lietuvoje pilvo aortos ir inkstų arterijų rekonstrukcines operacijas, sukūrė eksperimentinį širdies persodinimo modelį. Lietuvos mokslo premijos laureatas.
VIRGINIJUS ŠIKŠNYS
Nobelio premijos nominantas, DNR redagavimo tyrėjas, biochemikas, fizinių mokslų daktaras, profesorius. Paskelbė virš 90 mokslinių straipsnių, yra 5 patentinių paraiškų bendraautoris. Kartu su užsienio partneriais nustatė trečdalį iš maždaug 50 pasaulyje paskelbtų DNR molekules karpančių fermentų – restrikcijos endonukleazių – erdvines struktūras ir veikimo mechanizmus. Tirdamas restrikcijos endonukleazes paskelbė 8 bendrus straipsnius su Nobelio premijos laureatu prof. Robertu Huberiu. Pelnė Lietuvos mokslo premiją, daug kitų Lietuvos ir tarptautinių apdovanojimų.
JUOZAS VIDMANTAS VAITKUS
Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Puslaidininkių fizikos katedros profesorius, Taikomųjų mokslų instituto Naujų medžiagų tyrimo ir matavimų technologijų skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas, habilituotas mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys. Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos projekto dalyvis. 16 išradimų autorius ir bendraautoris, vienas iš puslaidininkių fizikos mokyklos kūrėjų ir plėtotojų. 1966 m. jis sukonstravo ir įžiebė pirmąjį Lietuvoje lazerį. Lietuvos mokslo premijos laureatas.