Žuvinto rezervatas

Žuvinto biosferos rezervate gamtininkai užfiksavo neįprastą įvykį – teritorijoje pasirodė stumbras. Šis gyvūnas Lietuvoje yra retas, nes priklauso nykstančioms rūšims. Gamtosaugininkai jau anksčiau įspėjo, kad be tinkamų apsaugos priemonių stumbrų populiacija šalyje gali vėl išnykti. Visgi Žuvinto biosferos rezervate atklydęs stumbras aukštoje pievoje prieš saulę šildėsi šalia kitos karvės.

Lietuvoje jau pasirodė pirmieji pavasario pranašai – iš šiltų kraštų parskrido pirmieji paukščiai. Tiek ornitologai, tiek gyventojai įvairiuose šalies regionuose fiksuoja gerves, pastebėtos ir žąsys. O ar sparnuočiai nerizikuoja taip anksti grįžti į Lietuvą, žiūrėkite reportaže. Alytaus rajono gyventojas negalėjo patikėti savo akimis, jo užfiksuotame vaizdo įraše – apsnigtoje pamiškėje stipinėja pora gervių.

Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija ketvirtadienį pranešė apie užfiksuotą paukščių gripo atvejį Žuvinto biosferos rezervate, aptikti nugaišę rudagalviai kirai, manoma, kad prie lizdų jų gali būti šimtai. Anot direkcijos, balandžio 25 dieną rezervato specialistai aptiko ir tyrimams perdavė pirmuosius Žuvinto ežere rastus nugaišusius paukščius.

Žuvinto rezervato gamtininkai fiksuoja neįtikėtiną rekordą: tiek paukščių ankstyvą pavasarį rezervate nėra niekada buvę. Suskaičiuota, kad Žuvinto pelkėse po tolimos kelionės ilsisi beveik 40 tūkstančių žąsų. Tiek jų specialistai vienoje vietoje nėra fiksavę. Na, o be žąsų į Lietuvą iš šiltų kraštų sugrįžta ir kiti paukščiai. Šiuo metu vasaroti į gimtąsias vietas turėtų būti grįžę apie 20 rūšių sparnuočių.

Alytaus rajone, Verebiejų kaime, medžių apsuptyje pamatysite mažą namelį – tai architektės Ievos Žvinakevičiūtės sukurtas prieglobstis tiems, kurie nori bent trumpam pamiršti miesto šurmulį ir sulėtinti savo gyvenimo ritmą. Pačios architektės Ievos vaikystė prabėgo Verebiejuose lakstant po tuos laukus, kurie dabar atsiveria pro jos suprojektuoto namelio langus. Ji pati labai myli gamtą ir norėjo tuo jausmu pasidalinti su kitais. Dėl to užgimė jos noras įkurti namelį.

Valstybės tarnybos departamentas paskelbė Žuvinto biosferos rezervato vadovo konkursą. Pagal jo reikalavimus, į šias pareigas pretenduoti gali aukštąjį universitetinį išsilavinimą įgijęs biologas, ekologas, miškininkas arba geografas. Jis taip pat privalo turėti ne mažiau kaip dvejus metus vadovaujamo darbo. Žuvinto biosferos rezervatas nuolatinio vadovo neturi nuo pernai lapkričio, kai iš pareigų dėl tarnybinių pažeidimų buvo atleistas Arūnas Pranaitis.

Alytaus rajone esantis Žuvinto biosferos rezervatas pastarosiomis dienomis tapo ginčų objektu. Paskelbta, kad į draustinį bus įleidžiama žymiai daugiau žmonių nei iki šiol. Jie ten galės uogauti, grybauti ir net gaudyti žuvis. Iki šiol tai daryti daugiausia galėjo tik mokslininkai, tyrimų tikslais. Aplinkos ministerija čia nieko blogo nemato, o rezervato direkcija nuogąstauja, kad bus pakenkta nykstančioms saugomoms rūšims. Gyvenantys prie Žuvinto rezervato ribų žmonės džiaugiasi.

Libertas Klimka, LRT.lt, LRT radijas Iš Žuvinto rezervato atėjo pavasariška žinia – ten pasirodė pirmieji grįžtantys į gimtinę dirviniai vieversiai. Jų grupelės praskrido virš mėlynuojančio ežero ledo. Ir kiti ankstyvo pavasario požymiai jau ryškūs, mat per pusiaužiemį barsukas neapsivertė ant kito šono, tad ir neįmigo giliai. Priešistorinių laikų žmonės manydavo, kad pavasario šilumą ant savo sparnų parneša paukščiai. Kartu ir išsigelbėjimą nuo bado, šalčio, nepriteklių.

Nors pirmąją vasaros pusę Lietuvą merkė liūtys, panemunės gyventojai ir hidrologai pastebėjo netikėtą reiškinį – senkančią didžiausią Lietuvos upę. Kad sumažėjo Nemuno vandens lygis, vieni pirmųjų liepą pastebėjo Druskininkų gyventojai. Žmones tai gerokai suglumino: dažnai lyjant, vandens lygis upėje turėjo kilti.