žaidynės

Lietuvos vyrų regbio-7 rinktinės jau visai netrukus laukia neeilinis išbandymas. Lietuvos regbininkai birželio 25-27 dienomis debiutuos Europos žaidynėse Krokuvoje (Lenkija). Šis turnyras yra ypatingas visoms komandoms, nes čempionams atiteks kelialapis į Paryžiaus olimpines žaidynes. Tarp stipriausių Europos komandų įsitvirtinę lietuviai Krokuvoje turės rimtus iššūkius.

Likus kelioms dienoms iki trečiųjų Europos žaidynių atidarymo ceremonijos, į pagrindinių sportininkų kaimelį Krokuvoje pradėjo rinktis sportininkai iš 48 Europos valstybių. Tarp jų ir lietuviai – pirmieji į Europos žaidynių sostinę atvyko baidarių ir kanojų sprinto bei 3×3 krepšinio atstovai. „Žinoma, mano įspūdžiai gali skirtis nuo kitų sportininkų, kurie gyvena kituose kaimeliuose. Kol kas apžiūrėjau gyvenamąsias patalpas ir valgyklą.

Lietuvos rinktinės sudėtis Europos žaidynėse vis auga. Šiuo metu skaičiuojama, kad į Krokuvoje (Lenkija) vyksiantį renginį vyks 135 sportininkai, tačiau šis skaičius dar gali didėti. Pirmadienį į žaidynes vyksiantiems sportininkams ir aptarnaujančio personalo nariams buvo surengtas seminaras, kurio metu dalyviai supažindinti su aktualiausia technine informacija, antidopingo taisyklėmis, medikų komanda ir galimybėmis sportininkams.

Dainiaus Novicko laukia viena atsakingiausių 3x3 krepšinio vasarų. Lietuvos rinktinių vyr. treneris su moterų komanda šiuo metu vieši Latvijoje, o jau kitą savaitę su reprezentacinėmis vyrų ir moterų komandomis vyks į pasaulio čempionatą Vieną (Austrija), kur sieks itin svarbių reitingo taškų. Pasaulio čempionatas vyks gegužės 30 – birželio 4 dienomis.

Lietuvos 3x3 krepšinio rinktinėms toliau siekiant olimpinės svajonės, naujienų ir pramogų portalas tv3.lt skaitytojams pristato naują skiltį, skirtą būtent trijulių krepšiniui. 3x3 krepšinio skiltį rasite čia. Naujojoje rubrikoje, kurią remia „CBet“, „Hoptrans“ ir „Rivile“, aistruoliai galės sekti Lietuvos vyrų ir moterų rinktinių kelią į 2024-ųjų Paryžiaus olimpines žaidynes.

 Ketvirtadienį Vilniuje vyko Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Vykdomojo komiteto posėdis. Renginyje pristatyta organizacijos biudžeto apyskaita, pasiruošimas vasarą laukiantiems renginiams ir svarbių projektų vykdymas, praneša LTOK. Pristatė biudžeto apyskaitą LTOK iždininkas Darius Čerka pristatė organizacijos 2023 m. pirmojo ketvirčio biudžeto apyskaitą. LTOK pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 188 tūkst.

Į Olimpo viršūnę – su nauju treneriu ir nauja komanda. Geriausią Lietuvos lengvaatletę Livetą Jasiūnaitę metančią ietį nuo šiol dažniau galima išvysti ne Kauno Ąžuolyno parke, bet Meksikos įlanką skalaujančioje Alabamos valstijoje JAV.

Iki 2024 m. Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių atidarymo liko 500 dienų. Šią sukaktį Lietuvos sporto bendruomenė ir Prancūzijos ambasada Lietuvoje paminėjo šventiniame renginyje. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK), Prancūzijos ambasados Lietuvoje, Lietuvos paralimpinio komiteto (LPAK) organizuotame renginyje žinomi sportininkai dalijosi patirtimi su Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos ir Vilniaus tarptautinio prancūzų licėjaus moksleiviais.

Seimas penktadienį vienbalsiai patvirtino poziciją, kad Rusijos ir Baltarusijos sportininkams neturėtų būti leidžiama dalyvauti olimpinėse žaidynėse. „Seimas pasisako už tai, kad apribojimai Rusijos ir Baltarusijos sportininkams ir pareigūnams dalyvauti olimpinėse žaidynėse ar bet kokiose kitose tarptautinėse varžybose turėtų būti taikomi tol, kol Rusija nutrauks savo karinę agresiją prieš Ukrainą“, – sakoma Seimo priimtoje rezoliucijoje. Už ją buvo visi 109 balsavime dalyvavę Seimo nariai.

Afrikos nacionaliniai olimpiniai komitetai, sekdami kolegomis iš Azijos, šeštadienį uždegė žalią šviesą Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti 2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. Rusija ir jos sąjungininkė Baltarusija nedalyvauja daugumoje olimpinių sporto šakų nuo tada, kai Rusijos pajėgos įsiveržė į Ukrainą praėjusių metų vasarį. Tačiau sausio mėnesį Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) pareiškė, kad siekia sudaryti sąlygas rusams dalyvauti žaidynėse.

FIBA artimiausiu metu svarstys galimybę leisti Rusijai sugrįžti į jos organizuojamus turnyrus. Rusija ir Baltarusija iš FIBA turnyrų buvo išbrauktos 2022 metų gegužės 18 dieną. Rusija karą Ukrainoje pradėjo vasario mėnesio pabaigoje ir dar prieš oficialų draudimą dalis rinktinių atsisakė žaisti su Rusija. „Yra tikimybė, kad suteiksime galimybę Rusijai dalyvauti priešolimpiniame atrankos turnyre. Sprendimas bus priimtas balandžio mėnesį“, - sakė FIBA vadovas Andreasas Zagklis.

Brutalaus Rusijos įsiveržimo į Ukrainą metinių išvakarėse Varšuvoje Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė susitiko su Ukrainos, Lenkijos, Estijos, Latvijos, Čekijos, Slovakijos sporto ministrais ir už sportą atsakingais pareigūnais.

Į 2020 metų Tokijo olimpinių žaidynių korupcijos skandalą įsivėlusi Japonijos bendrovė ketvirtadienį pareiškė sustiprinsianti priežiūrą, kad užkirstų kelią tolesniems pažeidimams. Leidybos įmonė „Kadokawa“ „rimtai išdavė visuomenės pasitikėjimą“, sakė bendrovės prezidentas Takeshi Natsuno. Spaudos konferencijoje jis su kitais dviem vadovais giliai nusilenkė, taip parodydamas gailėjimąsi.

Tavo šalis gali valstybės mastu vykdyti dopingo programą, įsibrauti į suverenios šalies teritoriją, ten sistemiškai žudyti žmones ir naikinti infrastruktūrą. Tavo šalis gali pažeisti bet kokius tarptautinės teisės principus, paminti humanizmą, bet tu vis tiek būsi laukiamas olimpinėse žaidynėse. Žaidynėse, kurių istorinė esmė – vienybė ir taika.

Dauguma olimpinių sporto šakų tarptautinių federacijų yra suspendavusios Rusiją ir Baltarusiją, tad šių šalių sportininkai negalės dalyvauti atrankose į olimpines žaidynes, sako Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Lietuvos politikams svarstant, kokių žingsnių imtis, kad kelias į olimpiadą būtų užkirstas Rusijos ir Baltarusijos atstovams, LTOK prezidentė pažymi, kad sprendimą dėl to priima ne Tarptautinis olimpinis komitetas, o sporto šakų federacijos.

Ukrainos sporto ministras ketvirtadienį perspėjo, kad jo šalis gali boikotuoti 2024-ųjų Paryžiaus olimpines žaidynes, jei jose bus leista dalyvauti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams. Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) trečiadienį pareiškė, kad, nepaisant Maskvos invazijos į Ukrainą, ieško galimybių rusams dalyvauti žaidynėse. Ukrainos sporto ministras Vadymas Gutcaitas sakė, kad toks žingsnis yra nepriimtinas.

Iki Europos žaidynių likus 8 mėnesiams pasiruošimo procesas darosi vis intensyvesnis. „Dar liko nemažai neatsakytų klausimų ir spręstinų iššūkių“, – sakė Lietuvos misijos Krokuvoje (Lenkija) vyksiančiose Europos žaidynėse vadovas, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Olimpinio sporto direktorius Einius Petkus. Jis šią savaitę kartu su LTOK Olimpinio sporto direktoriaus pavaduotoja Agne Vanagiene lankėsi Krokuvoje, kur apžiūrėjo ruošiamą infrastruktūrą ir gyvenimo sąlygas.

Rusijos sportas toliau skendi dopingo liūne. 2012 m. Londono olimpinėse žaidynėse aukso medalį bėgimo per barjerus rungtyje iškovojusi Natalija Antiuch pričiupta vartojusi dopingą ir privalės atsisveikinti su olimpinės čempionės titulu.

Vadovaujantis rotacijos principu, Latvijos sostinėje Rygoje tris dienas vyko XXXVII SELL studentų žaidynės (žaidynių pavadinimą sudaro keturių šalių – Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos pirmosios raidės). Jau rašėme apie sėkmingą Lietuvos lengvaatlečių ir plaukikų pasirodymą, bet mūsiškiai skynė medalius ir daugelyje kitų sporto šakų. 3x3 krepšinyje triumfavo VDU vaikinų komanda – Ernestas Sederevičius, Ignas Labutis, Justinas Ramanauskas ir Tomas Zdanavičius.

Pekino žiemos žaidynės jau baigėsi, tačiau olimpinė dvasia vis dar gyva, o kilęs skandalas dėl Rusijos dailiojo čiuožimo sportininkės galimo dopingo skandalo verčia prisiminti neeilinius nutikimus skirtingų žaidynių metu. Pasirodo, kad nestandartinių situacijų buvo ne viena, o kilusių skandalų priežastis buvo ne tik dopingo vartojimas. Štai, su kokiais nutikimais anksčiau susidūrė sportininkai ir jų komandos.

Pekino olimpinėse žiemos žaidynėse ne viskas žėri aukso medaliais. Darbuotojai atvirauja, kad dėl itin griežtų COVID-19 reikalavimų jiems teko mėnesiams atsiskirti nuo savo šeimos narių, o kai kuriais atvejais netgi buvo prarandama laiko nuovoka. Mintyse olimpinių žiemos žaidynių darbuotoja Cathy Chen tarsi įsivaizduoja filmų sceną, kai ji, grįžusi iš Pekino, krinta į savo vyro glėbį, o vėliau stipriai apkabina ir savo dvi mažas dukras, rašoma portale apnews.com.

Pekino olimpinėms žaidynėms artėjant link pabaigos, sportininkai jau skaičiuoja, kiek olimpinių medalių pavyks parsivežti namo. Būtent iškovotų olimpinių medalių skaičius lemia ir tai, kokio dydžio piniginė dovana bus skirta sportininkams. Jau dabar skaičiuojama, kurios šalys moka daugiausiai pinigų savo atletams. Portalas cnbc.com rašo, kad šiuo metu jau išdalinta daugiau kaip 200 skirtingų olimpinių medalių.

Šiaurės Korėja, kuriai rudenį buvo uždrausta dalyvauti Pekino olimpinėse žaidynėse, penktadienį patvirtino nedalyvausianti žaidynėse, bet savo žingsnį motyvavo „priešiškų jėgų“ ir COVID-19 pandemijos grėsmėmis.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas trečiadienį pranešė, kad Jungtinė Karalystė jungiasi prie diplomatinio boikoto vasarį vyksiančiai Pekino žiemos olimpiadai ir savo ministrų į ją nesiųs. „Bus veiksmingas diplomatinis žiemos olimpinių žaidynių Pekine boikotas“, – B. Johnsonas sakė parlamentarams, atsakydamas į atitinkamą klausimą parlamente.

Keliolika valdančiajai koalicijai priklausančių Lietuvos Seimo narių kreipėsi į politikus, Tautinį olimpinį komitetą ir sportininkus, ragindami boikotuoti vasarį Pekine vyksiančias žiemos olimpines žaidynes. Kreipimosi autorių teigimu, prestižiniai sporto renginiai negali vykti autoritarinėse valstybėse, kur nepaisoma žmogaus teisių, o sportas bandomas panaudoti savo įvaizdžiui gerinti.

Šeštadienį Tokijo olimpinėse žaidynėse paaiškėjo vyrų paplūdimio tinklinio aukso medalių laimėtojai. Auksą iškovojo norvegai, kurie pranoko Rusijos olimpinio komiteto komandą. Kova vyko itin atkakli. Norvegija pergalę šventė 2:0 (21:17, 21:18), bet rusai turėjo šansų perlaužti mačo eigą. Kelyje į finalą Norvegija 15:21, 16:21 įveikė Latviją, o Rusija 19:21, 17:21 pranoko Katarą. Bronza turnyre atiteko Kataro komandai, kuri pranoko latvius.

Tokijo olimpinės žaidynės jau priartėjo prie pabaigos, o kvapą užgniaužę lietuviai stebi tautiečių pasirodymus. Lietuviai gali džiaugtis kol kas vienu iškovotu medaliu. Prizinės vietos Lietuvos sportininkams garantuoja ne tik įvairios prabos medalius, tačiau ir solidžias valstybės premijas. Iš olimpinių žaidynių su apdovanojimais grįžę atletai dažnai nustebinami remėjų skirtais prizais, tarp kurių – net naujutėlaičiai automobiliai. Tiesa, tai dar ne viskas.

Penktadienis – itin svarbi diena Lietuvos olimpinei delegacijai Tokijo žaidynėse. Būtent tada Lengvosios atletikos stadione savo pirmuosius pasirodymus surengs trys Lietuvos atletai: disko metikas Andrius Gudžius, trišuolininkė Diana Zagainova ir šuolininkas į aukštį Adrijus Glebauskas. Lietuvai šiose olimpinėse žaidynėse didelė dalis ekspertų ir apžvalgininkų prognozavo vos vieną medalį – ir jį plaukimo rungtyje Danui Rapšiui.

 Po to, kai Rusijos porinė keturvietė atsisakė dalyvauti Tokijo olimpinėse žaidynėse, Lietuvos komanda sulaukė kvietimo kuo skubiau vykti į Tokiją ir prisijungti prie olimpiečių. Iš pradžių nebuvo informacijos, ar lietuviai priims šį kvietimą, tačiau vėliau sutikimą patvirtino Lietuvos irklavimo federacija.

Tokijo olimpinių žaidynių atidarymo ceremonija, kaip ir visos žaidynės, bus kitokia nei įprasta. Šį kartą šalių parade dalyvaus tik sportininkai, o dėl sugriežtinto atvykimo į Olimpinį kaimelį, tikėtina, jų bus gerokai mažiau. Šiais metais pirmą kartą olimpinių žaidynių istorijoje vėliavą neš ir sportininkas, ir sportininkė. Lietuvos trispalvė atidarymo ceremonijoje patikėta plaukikui Giedriui Titeniui ir dziudo imtynininkei Sandrai Jablonskytei.

Jau kitą penktadienį, liepos 23 dieną, viso pasaulio sporto bendruomenės dėmesį sukaustys svarbiausias penkmečio renginys – Japonijos sostinėje Tokijuje prasidės vasaros olimpinės žaidynės. Nors Lietuvos delegacijos puokštė šįkart bus pati kukliausia istorijoje, spalvingų gėlių joje taip pat netruks. Viena tokių – geriausia Lietuvos trišuolininkė Diana Zagainova. 24 metų sportininkės karjera – dar gana trumpa, bet tikrai daug žadanti.

Įgyvendinti gyvenimo svajones niekada nevėlu. Šį dažną, bet ne kiekvienam artimą posakį kuo puikiausiai gali patvirtinti žmogus, kurio pavardę Lietuvos sporto bendruomenė ryškiau pastebėjo tik dabar – jam būnant 30 metų amžiaus. Tokijo olimpiadoje Lietuvai atstovaus Mindaugas Maldonis, kurio pasiekimas galėtų įkvėpti ko gero visus motyvacijos stokojančius atletus. M. Maldonis netrukus prasidėsiančiose olimpinėse žaidynėse dalyvaus vyrų vienviečių baidarių 200 m sprinto rungtyje.

Dėl pandemijos atidėta ir šią vasarą planuojama Tokijo olimpiada gali būti surengta be žiūrovų, penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė olimpiados vadovė Seiko Hashimoto. Ji pažadėjo užtikrinti, kad žaidynės būtų saugios. „Galėtų susidaryti tokia situacija, kad negalėsime įleisti jokių žiūrovų“, – sakė S. Hashimoto ir pridūrė, kad olimpiada gali būti sėkminga tik tuo atveju, jei organizatoriai „visiškai apsaugos“ sportininkus ir Japonijos žmones.

Atidėtos Tokijo olimpiados deglas ketvirtadienį pradėjo 121 dieną truksiančią kelionę per Japoniją iki žaidynių atidarymo ceremonijos sostinėje liepos 23 dieną. Olimpinės ugnies nešimo estafetė prasidėjo šalies šiaurės rytuose esančioje Fukušimos prefektūroje, kurią 2011-aisiais nuniokojo žemės drebėjimas, cunamis ir trijų branduolinių reaktorių išsilydymas. Per tą tragediją žuvo maždaug 18 tūkst.

Tokijo olimpiados deglo perdavimo estafetės pradžios ceremonijoje nedalyvaus jokie žiūrovai, pirmadienį paskelbė organizatoriai, artėjant dėl koronaviruso pandemijos atidėtoms žaidynėms. Entuziastams liepta laikytis atokiau nuo kitą savaitę „supaprastintos“ starto ceremonijos, taip pat ir per pirmąjį nacionalinio masto estafetės etapą. „Iškilminga starto ceremonija ir pirmoji Fukušimos deglo estafetės dalis.

Tokijo olimpiada turėtų vykti su žiūrovais tribūnose, nepaisydama susirūpinimo dėl žaidynių organizavimo pandemijos metu sakė naujoji jų vadovė Seiko Hashimoto. S. Hashimoto, kuri Tokijo olimpiados vadove buvo paskirta praėjusią savaitę, japonų žiniasklaidai sakė, kad žaidynėse, kaip ir kituose svarbiuose sporto renginiuose, turėtų būti žiūrovų, nors jų skaičių reiktų riboti. Bet koks galutinis sprendimas priklausys nuo koronaviruso pandemijos, penktadienį žurnalistams sakė S. Hashimoto.

Septintasis Lietuvos mažųjų žaidynių sezonas – kitoks, tačiau kaip niekada gausus. Didžiausio šalyje ikimokyklinio ugdymo vaikams skirto projekto sezonas prasidėjo pedagogams skirta nuotoline konferencija. Daugiau nei 500 ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų sveikino ir pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė. Atidarymo renginyje aptarta fizinio raštingumo svarba, Lietuvos mažųjų žaidynių sezono tikslai, uždaviniai, pasidžiaugta rekordiniu dalyvių skaičiumi.

Dėl pandemijos atidėta Tokijo olimpiada šią vasarą įvyks, „kad ir kaip plėtotųsi koronaviruso“ situacija, antradienį pareiškė 2020-ųjų žaidynių prezidentas Yoshiro Mori (Joširas Moris), atmesdamas abejones dėl šio renginio. „Tikrai organizuosime, kad ir kaip plėtotųsi koronaviruso [pandemija]", – sakė jis per olimpiados organizatorių ir Japonijos valdančiosios partijos narių susitikimą Tokijuje. „Privalome nebediskutuoti, ar surengsime ją, ar ne. Kalba apie tai, kaip mes tai darysime.

Atidėta Tokijo olimpiada kitais metais įvyks nepriklausomai nuo koronaviruso pandemijos, pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) viceprezidentas Johnas Coatesas, kuris šią olimpiadą pavadino „COVID-19 nugalėjusiomis žaidynėmis“. Neskaitant pasaulinių karų, olimpinės žaidynės dar niekada nebuvo atšauktos ir J. Coatesas, kuris interviu davė telefonu, kategoriškai tvirtino, kad Tokijo olimpiada prasidės dabar paskirtu laiku. „Ji įvyks su COVID-19 ar be jos.

Tokijo olimpinės žaidynės buvo nukeltos į 2021-ųjų metų vasarą. Tačiau patys japonai tikina, kad niekas negali būti tikras dėl jų pradžios ir kitąmet. „Manau, šiuo metu niekas negali pasakyti, ar pandemiją pavyks suvaldyti ir kitais metais,- tikino organizacinio komiteto atstovas Toshimo Muto. – Šiuo metu tiesiog niekas neturi tokių atsakymų.“ Paskelbta, kad Tokijo olimpiadą planuojama surengti 2021-ųjų metų liepos 23 – rugpjūčio 24 dienomis.

XII Lietuvos neįgaliųjų sporto žaidynės šiemet buvo kitokios. Pirmiausia – jos surengtos ne daugiau nei dešimtmetį neįgaliuosius priėmusioje, bet dabar rekonstruojamoje legendinėje Kauno sporto halėje, o Garliavos sporto ir kultūros centre. Dar vienas pokytis – sporto projektų rėmimą perėmus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai užtruko veiklų finansavimo procedūros, ir žaidynės iš rudens pradžios persikėlė į gruodžio vidurį.

Pasaulio antidopingo agentūra (WADA) pirmadienį paskelbė tirsianti Rusijos pateiktų laboratorinių duomenų neatitikimus, tad iškyla naujo draudimo šiai šaliai galimybė rengiantis Tokijo olimpinėms žaidynėms. WADA nurodė davusi Rusijai tris savaites atsakymams pateikti, kai paaiškėjo problemų dėl duomenų. Rusijai dėl dopingo jau nebuvo leista dalyvauti 2018 metų Pjongčango žiemos olimpiadoje.

Rusijai gresia nušalinimas nuo 2020-ųjų olimpinių žaidynių, kurios vyks Tokijoje. Rusams gali pakišti koją istorija su šuolininku į aukštį Danila Lysenko, kuris pažeidė antidopingo taisykles. Anot „The Sunday Times“, Rusijos lengvosios atletikos federacijos valdininkai žinojo apie sportininko nusižengimus ir padėjo juos nuslėpti.

Neapsigaukite, tai – tik inscenizacija. Jau tris dienas Birštone zuja gausybė medikų ir aidi greitųjų sirenos. O šiandien jiems į pagalbą atskubėjo ir policija. Krauju paplūdę moksleiviai dejuoja ir šaukiasi pagalbos. Toks siaubingas vaizdas Birštono gimnazijoje – ką tik pranešta, kad čia įvyko siaubingas smurto protrūkis, pralieta daug kraujo, aidėjo ir šūviai. Pastatą šturmuoja policijos pareigūnai, jų tikslas nuginkluoti nusikaltėlį.

Palangoje gyvenantys ir besisvečiuojantys žmonės veikiausiai gerokai nustebo savo mieste pamatę itin gausias greitosios pagalbos pajėgas. Tiesa, nėra ko panikuoti ar bijoti - tai buvo greitosios pagalbos žaidynės.  Kaip teigia organizatoriai, Lietuvos GMP žaidynės yra renginys, kuriame GMP personalas turi progą smagiai praleisti laiką, pasimokyti ir pasisemti patirties, padėsiančios jiems susidūrus su iššūkiais darbe.

 Ketvirtadienį Palangoje prasideda Lietuvos greitosios medicinos pagalbos žaidynės. Vienuoliktą kartą organizuojamo renginio metu varžysis 31 viena greitosios medicinos pagalbos komanda iš Lietuvos ir penkios – iš užsienio šalių. Po vieną komandą atvyks iš Ukrainos, Baltarusijos ir Kazachstano, dvi – iš Vokietijos. Iš viso į renginį užsiregistravo daugiau nei 300 dalyvių, pranešė organizatoriai.

Trečiadienį Limoje (Peru) vykusioje Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) 130-oje sesijoje pirmą kartą istorijoje buvo paskelbtos iškart dviejų vasaros olimpinių žaidynių sostinės. Tiesa, jau anksčiau buvo žinoma, kad 2024-ųjų olimpiadą rengs Prancūzijos sostinė Paryžius, o 2028 metais – JAV miestas Los Andželas.

Šią savaitę Kaune vykusiose Tarptautinės vaikų žaidynėse, vadinamose Vaikų olimpiada, lietuviai įskaitoje iškovojo daugiausiai medalių, tačiau apdovanojimų įskaitoje į priekį praleido Taipėjaus sportininkus. Šeštadienį buvo išdalinti paskutiniai medaliai, iš viso Lietuvos sąskaitoje 51 medalis – 15 aukso, 12 sidabro ir 24 bronzos. Apdovanojimus lietuviai pelnė visose sporto šakose, išskyrus stalo tenisą.

Rio parolimpinis čempionas Mindaugas Bilius mano, kad netrukus bus priverstas stabdyti savo sportinę karjerą, nes planuojamos drastiškos permainos šalies sporte, skaudžiai kirs ir per parolimpinį judėjimą. Trauktis iš didžiojo sporto, jis gali būti priverstas reaguodamas į šiuo metu rengiamą Lietuvos kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo projektą, bloginantį neįgaliųjų sporto padėtį, didinantį nelygybę, atskirtį bei trintį tarp sveikųjų ir neįgaliųjų sportininkų.