vytautas grinius

Parašius straipsnį apie į skolas Vilniaus savivaldybei įklimpusį barą „Cash“, jo savininkas Stepas Visockis tv3.lt informavo, kad skolą jau padengė. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Vylūnė Urbonienė nurodė, kad toks atvejis – kai savivaldybė iš mokesčių mokėtojų pinigų skolina privačiam verslui – nebepasikartos.

Vilniaus širdyje – Vilniaus gatvėje – įsikūręs baras „Cash“ Vilniaus savivaldybei skolingas jau per 63 tūkst. eurų. Ilgus mėnesius „Cashui“ buvo leista nemokėti už nuomą, be to, baro savininkui buvo išrašyti neprotestuotini vekseliai – savivaldybė nutarė paskolinti privačiam verslui, kai tuo tarpu įsikurti pačioje populiariausioje sostinės senamiesčio vietoje išsirikiuotų ilga eilė norinčiųjų.

 Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos laida „Panorama“ Pasikeitus civilinės saugos reikalavimams Lietuvoje, daugelis dar sovietų laikais įrengtų slėptuvių tapo nereikalingomis. Daugiausia tokių slėptuvių – Vilniuje. Jas savivaldybės siūlo pirkti privatiems asmenims, namų bendrijoms. Po vienu iš Vilniaus daugiabučių esančioje slėptuvėje kelias paras galėtų glaustis 150 žmonių. Prieš pora metų įsigaliojus naujam Civilinės saugos įstatymui, pasikeitė reikalavimai.

Gausėjanti bedarbių armija, kaip ant mielių kylančios skolos netrukdo marijampoliečiams vieną po kito statyti paminklus. Benamių ir varnų pamėgtame Vytauto parke iškilęs 9 metrų paminklas Vytautui Didžiajam - jau trečias monumentas, šiemet pastatytas Marijampolėje.

Dalį grafų Umiastovskių rūmų sostinėje už dyką besinuomojančio Vilniaus klubo apetitas išaugo: dabar žymūs vilniečiai siekia veltui gauti dar didesnę pastato dalį. Istorinio pastato dalimi Vilniaus klubui buvo leista naudotis dar 2007-ųjų spalį, kai įstaigai vadovavo tuometis Vilniaus meras Artūras Zuokas, rašoma „Lietuvos ryte“. Per savivaldybės tarybos posėdį, kuriam A.Zuokas pirmininkavo paskutinį kartą, klubui leista veltui nuomotis 322 kvadratinių metrų ploto patalpas.

Šių metų pabaigoje Lietuva minės Vinco Kudirkos 150-ąsias gimimo metines. Kol Vilniuje rengiamasi iškilmingai atidengti jam skirtą paminklą, tautos šauklio vaikystę menanti klėtelė Paežerių kaime liko be elektros. Takai į kuklų medinį dar XIX amžiaus statinį Paežerių kaime (Vilkaviškio r.) jau baigia užželti. Aplankyti klėtelėje įrengtą muziejų tapo beveik neįmanoma - dėl skolų nutrauktas elektros energijos tiekimas.

Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro bus prašoma ištirti, ar 1942 metų pavasarį netoli Vilkaviškio esančiame Gurbšilio miške vokiečių kareiviai iš tiesų žiauriai nužudė keturis lenkų kunigus. Kaip rašo „Lietuvos žinios“, vietos žmonės prabilo per karą tapę egzekucijos liudininkais. Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius Antanas Žilinskas LŽ atskleidė, kad mįslingą istoriją visai neseniai papasakojo keletas žmonių, Antrojo pasaulinio karo metais gyvenusių kaimuose prie Gurbšilio.

Sostinės savivaldybės valdininkai nebegali patekti į Vilniaus rajono Bajorų kaime esančiame žemės sklype stovinčius miestui priklausančius pastatus. Kelią į juos pastoja neseniai išdygusios užtvaros. Savivaldybei esą pažadėtas sklypas prieš kelis mėnesius buvo grąžintas savininkams, rašo „Lietuvos žinios“. Miesto valdininkai kaltina Vilniaus apskrities viršininko administraciją, kad ši neinformavo savivaldybės apie atsiradusį savininką.