Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro bus prašoma ištirti, ar 1942 metų pavasarį netoli Vilkaviškio esančiame Gurbšilio miške vokiečių kareiviai iš tiesų žiauriai nužudė keturis lenkų kunigus. Kaip rašo „Lietuvos žinios“, vietos žmonės prabilo per karą tapę egzekucijos liudininkais.
Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius Antanas Žilinskas LŽ atskleidė, kad mįslingą istoriją visai neseniai papasakojo keletas žmonių, Antrojo pasaulinio karo metais gyvenusių kaimuose prie Gurbšilio. Viena jų - Konstancija Maziliauskienė. Moteris teigė mačiusi, kaip vieną 1942 metų kovo ar balandžio mėnesio dieną į mišką įvažiavo du vokiečių sunkvežimiai. Po kurio laiko po aplinkines vietoves pasklido aitrus kvapas. Iš kur jis atsirado, A.Žilinskui paaiškino tądien po mišką lakstę broliai Vitas ir Serafimas Žolynai bei Albinas Padolskis.
Matė vaikai
„Tuomet šie žmonės buvo gal kokių dešimties metų. Jie matė visą egzekuciją, stebėjo ją įlipę į medžius“, - sakė A.Žilinskas. Dabar jau garbaus amžiaus vyrai jam pasakojo, kad minėti sunkvežimiai nuvažiavo tiesiai į buvusį žvyro karjerą. Kareiviai iš sunkvežimių išstūmė keturis vyrus ir įsakė jiems išsikasti gilesnę duobę. Vėliau nelaimėliai buvo suvaryti į vieną furgonų. Šis pajudėjo Rūdos kaimo link. Kai sunkvežimis grįžo, vokiečių kareiviai iš jo iškėlė keturių vyrų palaikus ir sumetė į duobę. Egzekucijos liudininkais atsitiktinai tapę žmonės tikina, kad ant žuvusiųjų kūnų buvo užpilta kažkokio skysčio. Budeliai esą darbavosi apsivilkę guminius kostiumus ir užsidėję dujokaukes. Skubiai užžėrę truputį žemių kareiviai pasišalino. Tuo metu po mišką pasklido aitrus kvapas, tad vaikai iššoko iš medžių ir nubėgo namo.
„Žmonės pasakojo, kad tas kvapas, būdingas chlorkalkėms, miške tvyrojo ne tik visus karo metus, bet ir po jo. Vienas gyventojas buvo sugalvojęs tuos kostiumus išsikasti, tačiau bekasinėjant jo viena koja prasmego į duobę. Nuo to laiko ant kojos atsivėrė negyjančios žaizdos“, - LŽ teigė A.Žilinskas.
Galėjo atvežti iš Lenkijos
Anot „Lietuvos žinių“, panašią istoriją apie paslaptingai nužudytus kunigus teigia girdėjęs ir prezidento Kazio Griniaus memorialinio muziejaus, įsikūrusio Marijampolėje, direktorius Vytautas Grinius. Jam šią istoriją dar prieš beveik dešimtmetį pasakojo Kostas Matulionis. Net parodė vietą, kur galėjo būti užkasti nužudytųjų kūnai.
V.Grinius LŽ užsiminė, kad mįslingais įvykiais jis domisi ne vienus metus. Buvusio eigulio sūnus V.Griniui yra pasakojęs, kad vietoje, kur galbūt nužudyti keturi vyrai, buvo radęs kunigišką apykaklę su užrašu „Danzig“ (taip vokiečiai vadino Gdansko mietą - aut.). Todėl tikėtina, kad Gurbšilyje galėjo būti nužudyti kunigai iš Lenkijos.
Tokios prielaidos neatmeta ir Istorijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Regina Laukaitytė, tyrinėjanti to laikotarpio represijas prieš dvasininkus. „Yra žinoma, kad 1942 metais į Vilkaviškio kunigų seminarijos pastatą vokiečiai buvo perkėlę 16 buvusios Vilniaus kunigų seminarijos kunigų profesorių. Tačiau, mūsų duomenimis, visi jie vėliau buvo perkelti į Šaltupio dvarą, netoli Išlaužo. Todėl vargu ar tame miške galėjo būti nužudyti Vilniaus krašto lenkų tautybės kunigai“, - svarstė jis
R.Laukaitytė girdėjusi, kad Vilkaviškio rajone karo metais galėjo būti nužudyti iš Lenkijos gilumos atvežti kunigai, tačiau kokių nors tai patvirtinančių dokumentų iki šiol nepavyko rasti.
Kreipsis į mokslininkus
„Mums tikrai nežinoma, kad kokie nors kunigai galėjo būti nužudyti karo metais tame miške. Galiu garantuoti, kad mūsų vyskupijos kunigų tarp jų nėra. Tačiau mėginsime išsiaiškinti, gal senieji dvasininkai ką nors girdėję“, - LŽ teigė Vilkaviškio vyskupijos istorija besidomintis teologijos daktaras docentas Kęstutis Žemaitis.
A.Žilinsko teigimu, visus gyventojų pasakojimus muziejaus darbuotojai užrašė ir perduos Gyventojų rezistencijos ir genocido tyrimų centrui, kad jo darbuotojai detaliau ištirtų mįslingą istoriją.
Kazys Kazakevičius
