vsd

Valstybės saugumo departamentas (VSD) turėjo informacijos apie galimus išpuolius prieš Lietuvos laisvės kovų simbolius artėjant Rusijoje švenčiamai sovietinei pergalės dienai, patvirtino institucijos vadovas Darius Jauniškis.

Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis ne pirmą kartą sulaukia klausimų apie prezidento Gitano Nausėdos komandos ir potencialių rėmėjų narių tikrinimą dar tuomet, kai G. Nausėda buvo tik kandidatas.

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovui antradienį ruošiantis atsakyti į Seimo narių klausimus dėl tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos patikrinimo per rinkimų kampaniją, jo patarėjas Kęstutis Budrys abejoja tolesnio parlamentinio tyrimo reikalingumu.

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis antradienį Seime atsakys į klausimus dėl tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos patikrinimo per kampaniją. Klausimai apima ir aplinkybes dėl buvusiam Vyriausybės kancleriui, dabartiniam Seimo Antikorupcijos komisijos vadovui Algirdui Stončaičiui išduoto leidimo dirbti su slapta informacija.

Grupė valdančiųjų Seimo narių išsiuntė klausimus Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovui Dariui Jauniškiui dėl tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos patikrinimo per kampaniją, taip pat buvusiam Vyriausybės kancleriui, dabartiniam Seimo Antikorupcijos komisijos vadovui Algirdui Stončaičiui išduoto leidimo dirbti su slapta informacija.

Parlamentarams suformulavus klausimus dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) veiksmų tikrinant tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos komandos narius ir rėmėjus,  Algirdui Stončaičiui suteikiant leidimą dirbti su slapta informacija, tolesniam tyrimui Seime „nėra kvorumo“, sako Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas. „Iniciatyvos tikrai nėra kažką konkretaus daryti, nėra apsispręsta, kad imamės judinti ir daryti.

Pernai Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos žvalgyba keletą kartų bandė verbuoti žmones Lietuvoje, šie mėginimai nebuvo sėkmingi, rašoma trečiadienį paskelbtoje Valstybės saugumo departamento (VSD) metinėje veiklos ataskaitoje. „Nustatyta keletas atvejų, kai Rusijos, Baltarusijos ar Kinijos žvalgybos ir saugumo tarnybos bandė verbuoti Lietuvos piliečius, tačiau nė vienas iš jų nebuvo sėkmingas“, – teigiama ataskaitoje.

Generalinė prokuratūra teigia, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istorijoje prieš kelis metus teisėsaugos surinkti duomenys tikrinami generalinės prokurorės Nidos Grunskienės iniciatyva.

Valdantiesiems sudarius klausimyną dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) veiksmų tikrinant tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos komandą, opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis sako, jog departamentui klausimų yra, tačiau nereiktų jo sunaikinti. „(...) nemanau, kad reiktų sudaužyti ir sunaikinti departamentą, bet klausimų yra. Į juos galima ir reikia žiūrėti plačiau.

Valdantieji baigė formuluoti klausimus dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) veiksmų tikrinant tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos komandos narius ir rėmėjus, Algirdui Stončaičiui suteikiant leidimą dirbti su slapta informacija. Dabar politikai tariasi dėl klausimų pateikimo formos. „Klausimų formulavimo etapas iš esmės yra baigtas.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė balsuodama antrame savivaldos rinkimų rate neišvengė klausimų ir apie Lietuvos politiką. Prezidentės klausta, ką ji mano apie VSD skandalą, kuris kilo po dviejų žurnalistų parašytos knygos, teirautasi ar ji prašė tikrinti savo komandą.  Atasakydama į tai ji, tikino, jog sprendimas dėl galimo tyrimo yra Seimo rankose. Visgi, ji teigė, jog „prieskonis yra nemalonus“. „Pasakyčiau, kad prieskonis nemalonus.

Darbo Valstybės saugumo departamente (VSD) patirtis būsimam žvalgybos kontrolieriui yra pliusas, sako į šias pareigas antradienį Vidaus reikalų ministerijos vyriausiąjį patarėją, buvusį saugumo pareigūną Nortautą Statkų teikianti Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Lietuvos žvalgyba ketvirtadienį pristatė Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento parengtą aštuntąjį Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, kuriame pastebėta, kad Lietuvos verslas, nepaisant geopoltinės situacijos, pasiryžta kurti santykius su Rusija. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ VSD vadovas Darius Jauniškis teigė, kad buvo nustatyta verslų, kurie gali Rusijai padėti importuoti trūkstamas prekes.

Valdančiųjų konservatorių lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad žurnalistų knygoje iškelti klausimai dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos reikalauja atsakymų, tačiau ragina Seimo narius nedalyvauti „komisijų povų parade“. „Tie klausimai yra iškelti ir besikliaujant vien tiktai jų (žurnalistų – BNS) reputacija ir šiaip iškeltų klausimų logiškumu, manau, kad tie klausimai reikalauja atsakymų“, – žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.

Dėl parlamentinio tyrimo aiškinantis Valstybės saugumo departamento (VSD) darbo aplinkybes nėra apsispręsta, bus ieškoma būdų, kaip užduoti klausimus, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. „Nekalbu apie tyrimą, nesakau, kad jo nereikia, kol kas dar nėra apsispręsta.

Šalies žvalgybos institucijos susiduria su problemomis pritraukdamos naujus darbuotojus, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis. „Aš manau, jog ne tik VSD, bet ir visos kitos institucijos, aš turiu omeny, ir kriminalinės žvalgybos subjektus, ir kitas institucijas, jos susiduria su tam tikromis, iš tikrųjų, rekrūtavimo problemomis“, – žurnalistams Prezidentūroje ketvirtadienį sakė civilinės žvalgybos vadovas.

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis sako esantis pasiruošęs atsakyti į Seimo narių klausimus, jei šie nuspręstų aiškintis žvalgybos darbo aplinkybes prezidento rinkimų metu. „Mes esame pasiruošę atsakyti į visus klausimus“, – ketvirtadienį Prezidentūroje pristatydamas grėsmių ataskaitą sakė žvalgybos vadovas.

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis sako, kad tarp Baltarusijos opozicijos atstovų Lietuvoje gali būti ir užverbuotų šios šalies KGB agentų. „Didelė tikimybė, kad tarp jų yra ir aktyviai užverbuotų KGB agentų, kurie teikia informaciją Baltarusijos specialiosioms tarnyboms“, – žurnalistams Prezidentūroje ketvirtadienį sakė civilinės žvalgybos vadovas. Pasak jo, tai kelia didelę riziką pačiai Baltarusijos opozicijai.

Šiandien pristatytas Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento parengtas aštuntasis Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas. Kokios grėsmės kils Lietuvai artimiausiu metu? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pokalbis su VSD vadovu Dariumi Jauniškiu. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Baltarusijos tarnybos artimiausiu metu tikriausiai intensyviau išnaudos Lietuvoje augančią baltarusių diasporą žvalgybinės informacijos rinkimui, ketvirtadienį paskelbė Lietuvos žvalgyba.

Lietuvos žvalgyba ketvirtadienį perspėjo, kad Rusija gali inicijuoti baudžiamąjį persekiojimą Lietuvos piliečių atžvilgiu dėl nukeliamų sovietinių paminklų.

Rusijos branduolinės energijos korporacija „Rosatom“ negali užtikrinti jos technologijų patikimumo ir saugumo – tai įrodo Baltarusijos Astravo atominės elektrinėje (AE) 2022 metais įvykę incidentai, keliantys grėsmę branduolinei saugai ir Lietuvos nacionaliniam saugumui, teigia šalies žvalgyba.

Lietuvos žvalgybios institucijos ketvirtadienį pristatys tradicinį grėsmių nacionaliniam saugumi vertinimą. Šis pristatymas vyksta kasmet ir bus jau aštuntasis. Jame pirmą kartą atsispindinės išsamesnis žvalgybos požiūris į Rusijos invazijos Ukrainoje poveikį Lietuvos saugumui – pernykščiam grėsmių vertinimui informacija buvo rinkta dar iki plataus masto Maskvos puolimo.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) tapo taikiniu. Taip šalies vadovas kalbėjo žurnalistams vasarį išleidus knygą apie jį ir VSD darbo aplinkybes bei daliai politikų siūlant reaguojant į paviešintą informaciją atlikti parlamentinį tyrimą.

Koalicijos partneriai pritarė sudaryti liberalo Raimundo Lopatos inicijuotą parlamentinio tyrimo komisiją, kuri ištirtų istoriją apie tai, kaip Valstybės saugumo departamentas (VSD) tikrino duomenis apie privačius asmenis. Buvęs VSD vadovas Mečys Laurinkus sako tikintis Dariaus Jauniškio žodžiais, mat departamentas ne tik turi teisę, bet ir privalo tirti visus kandidatus.

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovui Dariui Jauniškiui pripažinus, kad jo prašymu departamentas tikrino jo draugo merginą, visuomenėje kilo sumišimas – ar patikrintas gali būti bet kuris iš mūsų? Buvęs VSD vadovas Gediminas Grina sako, kad departamentas privalo tikrinti bet kokį asmenį, jei apie jį buvo gauta atitinkamos informacijos.

Iniciatyvą Seime imtis tyrimo dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) darbo aplinkybių bei klausimus dėl departamento veiklos Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis vadina žaidimu Rusijos propagandos naudai. „Tai kas dabar yra daroma, tas visas vadinamas skandalas, tai yra žaidimas Rusijos propagandos naudai.

Jeigu jau būtų paskirtas žvalgybos kontrolierius, Pranešėjo skandale neatsakytų klausimų būtų kur kas mažiau, įsitikinęs Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis. Anot jo, šiuo metu susiklosčiusi situacija primena vakuumą, prisipildžiusį skirtingų versijų. Vis dėlto Seimo vicepirmininkas konservatorių atstovas Paulius Saudargas pabrėžia, kad žvalgybos kontrolieriaus klausimas turėtų būti greitai išspręstas.

Ar Seime planuojamo tyrimo dėl VSD veiklos tikslas – pakeisti dabartinį departamento direktorių? „Dėmesio centre“ svečiai – Seimo pozicijos ir opozicijos atstovai Paulius Saudargas ir Saulius Skvernelis.

Opozicija teigia nepalaikysianti iniciatyvos Seime imtis tyrimo dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) darbo aplinkybių, tokia idėja dvejonių kelia ir daliai valdančiųjų. Dalis politikų VSD darbo aplinkybes siekia išsiaiškinti po to, kai vasarį pasirodė žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knyga „Pranešėjas ir Prezidentas“. „Perskaičius knygą ir sekant diskusijas viešojoje erdvėje, klausimų tikrai kyla“, – BNS sakė konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį paliko galioti buvusiam policininkui Algimantui Martinkui skirtą įspėjimą už įslaptintos informacijos administravimo ar apsaugos reikalavimų pažeidimą. „Paliktas nutarimas nepakeistas, skundas nepatenkintas “, – BNS sakė teismo atstovė Laura Kaupelė. Teismo nutarimas administracinėje byloje nėra galutinis ir dar gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako pasitikinti Valstybės saugumo departamentu (VSD) ir ragina nesusikoncentruoti ties jo vadovu Dariumi Jauniškiu dėl knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ aprašytų Gitano Nausėdos komandos ir galimų rėmėjų tikrinimo aplinkybių.

Įsiplieskus skandalui dėl knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ atskleidžiamų faktų – pirmoji knygos autoriaus Dovydo Pancerovo ir apžvalgininko Mariaus Laurinavičiaus akistata. Pastarasis dar anksčiau šiandien atskleidė Pranešėjo tapatybę ir pateikė visiškai priešingą įvykių versiją. TV3 laidos „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ eteryje D. Pancerovas atsakė į M. Laurinavičiaus teiginius.

Valstybės saugumo departamento vadovo Dariaus Jauniškio teiginiai, jog prašė tikrinti draugo aplinką, kelia klausimų dėl to, kokie algoritmai taikomi žmonių tikrinimui šioje žvalgybos institucijoje, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas.

Detalų komandos sąrašą Valstybės saugumo departamentui (VSD) galėjo pateikti tik kandidato į prezidentus štabas, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Taip ji komentavo žurnalistų knygoje paviešintas žvalgybos darbo aplinkybes rinkimų į prezidento postą metu. „(...) niekaip neįsivaizduoju, kas būtų pajėgęs net parengti tokio detalumo narių, savanorių ar rėmėjų sąrašus, kuriuos būtų galėjusi detaliai tikrinti jokia nors trečioji šalis. Išskyrus patį štabą. Kurių jis nerengė ir niekam neteikė.

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis pripažino, kad departamentas jo prašymu tikrino jo draugo merginą. Žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ aprašoma, kad VSD vadovas D. Jauniškis prašė patikrinti informaciją apie savo draugo merginą. Kaip rašoma knygoje, pranešėjas gavo nurodymą surinkti apie ją informaciją. Pranešėjas dalijasi įtarimu, kad D. Jauniškis patikrino savo draugo merginas.

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis neigia sulaukęs prašymo prieš 2019-ųjų prezidento rinkimus tikrinti Gitano Nausėdos štabo narius. Vis dėlto jis patvirtina, kad informacija apie G. Nausėdos štabą, kaip ir apie kitų kandidatų į prezidentus štabus, buvo renkama, anot jo, tai yra įprasta praktika. Seime ketinama sudaryti specialią tyrimo komisiją, kuri aiškintųsi, ar VSD dar iki prezidento rinkimų G. Nausėdos prašymu neteisėtai rinko informaciją apie jo štabo narius.

Kaip užsakyti žmogaus patikrinimą slaptuose VSD archyvuose? „Dėmesio centre“ svečias – Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad žurnalistų knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ pateikta informacija apie Valstybės saugumo departamentą (VSD) kelia klausimų. „Klausimų kyla ir būdų, kaip į tuos klausimus galėtų būti atsakyta, yra daug. Ne tik tyrimo komisija. Seimo statutas numato pakankamai platų sąrašą įvairių priemonių, kaip galima užduoti klausimus įstaigų vadovams“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė premjerė.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad parlamentas turi reaguoti į tyrimų žurnalistų naujoje knygoje atskleistas Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istorijos aplinkybes, nes reakcija į jas nulems prieš kelerius metus įteisinto pranešėjo instituto ateitį Lietuvoje. „Nuo to, kaip bus reaguojama į knygoje aprašytus įvykius, priklausys pranešėjo instituto ateitis Lietuvoje.

Lietuvos nacionaliniu saugumu besirūpinantis ir grėsmes jai šalinantis Valstybės saugumo departamentas (VSD) skelbia ieškantis žvalgybos pareigūno. „Žvalgyboje pritaikomi ir panaudojami visi žmonių gebėjimai, todėl savo pareigūnams siūlome labiausiai asmenines ir profesines savybes bei žinias atitinkantį ir atskleidžiantį darbą, o iš jų tikimės lojalumo Lietuvos valstybei ir jos įstatymams, sąžiningai ir laikantis pagarbos principų tarnauti valstybei ir jos žmonėms, kompetentingai vykdyti patik...

Institucijų vardu platinami laiškai dėl ukrainiečių pabėgėlių yra su Rusija siejama prieš Lietuvą vykdoma informacinė-kibernetinė ataka, penktadienį pranešė Valstybės saugumo departamentas (VSD). VSD atlikus pirminę išsiųstų elektroninių laiškų analizę nustatyta, kad kartu su Lietuvos valstybinių institucijų vardu siunčiamais melagingais pranešimais elektroninių laiškų prieduose yra platinama kenkėjiška programinė įranga ir renkami duomenys apie Lietuvoje esančius Ukrainos karo pabėgėlius.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) Sausio 13-osios byloje du nuteistuosius gynusį advokatą Ryšardą Burdą dėl pasisakymų Kremliaus kontroliuojamai žiniasklaidai pripažino galinčiu kelti pavojų valstybės saugumui. Policijos įstaigai gavus informaciją, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę valstybės saugumui, advokatas R. Burda BNS sakė netekęs leidimo laikyti dujinį ginklą ir negavęs leidimo įsigyti C kategorijos šaunamąjį ginklą. R. Burda dabar bylinėjasi su VSD.

Seimo Antikorupcijos komisija dėl jos pirmininko, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ deleguoto Algirdo Stončaičio leidimo dirbti su slapta informacija išdavimo aplinkybių trečiadienį kviečiasi Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovus. „Mes buvome uždavę klausimus raštu, komisijos nariai mano, kad į nemažai klausimų išvis nebuvo atsakyta, o atsakydamas į kitus klausimus VSD gudravo, pacituoja tą įstatymo dalį, kuri jiems naudinga, o kitų necituoja.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) teigia, kad leidimas dirbti su slapta informacija Algirdui Stončaičiui buvo išduotas laikantis įstatymų, o sprendimo jį tikrinti poligrafu nebuvo. Tokį atsakymą antradienį gavo klausimus dėl opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ deleguoto  Antikorupcijos komisijos pirmininko A. Stončaičio leidimo dirbti su slapta informacija leidimo išdavimo aplinkybių uždavusi Seimo Antikorupcijos komisija.

Seime užstrigo Antikorupcijos komisijos bandymas kreiptis į žvalgybą, siekiant išsiaiškinti aplinkybes, kaip jos pirmininkas, buvęs Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis prieš kelerius metus gavo leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Komisijos vicepirmininkas konservatorius Bronislovas Matelis sako negalintis komisijos vardu išsiųsti klausimų Valstybės saugumo departamentui (VSD), nors dėl to sutarta trečiadienį vykusiame posėdyje, nes A. Stončaitis nepasirašo protokolo.

Institucijų ir politikų ginčai dėl pernykščių riaušių prie Seimo valdymo kelia nerimą, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis. „Žiūriu į tai su tam tikru stipriu nerimu. Todėl kad ypatingai karo Ukrainoje kontekste tokie dalykai tiesiog valstybei neišeina į sveikatą, kaip bebūtų.

Žvalgyba buvo perspėjusi institucijas ir politikus dėl galimų neramumų per protesto renginius, tačiau konkrečios informacijos, kad prie Seimo pernai organizuotas mitingas gali baigtis riaušėmis, nebuvo, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis. „Bėgdamas atgal prieš metus aš pasikartosiu, ką sakiau ir anksčiau.

Rusijos žvalgybos galimybės Lietuvoje yra aptrupėjusios, bet rizikų kelia šios šalies ir Baltarusijos piliečių judėjimas Lietuvoje, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis. Jo teigimu, Rusija žvalgybą atlieka iš savo ir Baltarusijos teritorijų. „Rusijos žvalgybos galimybės čia aptrupėjusios. Rusų žvalgybininkų po diplomatų priedanga išsiutimas stipriai apmažino jų galimybes“, – trečiadienį paskelbtame interviu naujienų portalui „15min“ sakė jis.