vokietija

Trečiadienį baigėsi bendros Vokietijos kariuomenės ir Lietuvos, Nyderlandų bei Prancūzijos-Vokietijos brigados plataus masto pratybos „Didžioji kvadriga 2024“ („Grand Quadriga 2024“). Jos buvo orientuotos į dviejų divizijų perdislokavimą iš centrinio Europos regiono į rytus, o beveik mėnesio trukmės laikotarpiui į Lietuvą sausuma, geležinkeliais, jūra ir oro transportu dislokuota virš 3 tūkst. Vokietijos karių bei 200 vienetų karinės technikos, pranešė Lietuvos kariuomenė.

Vokietijos ginkluotųjų pajėgų (Bundesvero) generalinis inspektorius Lietuvoje vykstančius karinius manevrus pavadino patikimo atgrasymo nuo galimų grėsmių NATO sąjungininkėms signalu. Vokiečių manevrus Lietuvoje, pavadintus „Quadriga 2024“, jis apibūdino kaip didžiausius šalies kariuomenės manevrus per pastaruosius dešimtmečius. „Baltijos regionas ir mūsų įsipareigojimai Lietuvoje yra Vokietijos indėlio į NATO rytinio flango gynybą kertinis akmuo.

Premjerė Ingrida Šimonytė šią savaitę darbo vizitu lankysis Singapūre ir Vokietijos sostinėje Berlyne, pranešė Vyriausybė. Ministrė pirmininkė „Shangri-La Dialogo“ gynybos ir saugumo konferencijoje susitiks su Singapūro premjeru Lawrence'u Wongu ir prezidentu Tharmanu Shanmugaratnamu, Filipinų prezidentu Ferdinandu Marcosu. Vizite taip pat suplanuotas I. Šimonytės susitikimas su Singapūro mokslo ir verslo bendruomenių atstovais, vietos lietuvių bendruomene.

Vokietijos verslo pasitikėjimas, stiprėjęs tris mėnesius iš eilės, gegužę nepakito, išlikdamas pastarųjų 12 mėnesių aukštumose. Atidžiai stebimas pirmaujančio šalies ekonominių tyrimų instituto „Ifo“ Miuchene kas mėnesį skelbiamas verslo pasitikėjimo indeksas, pagrįstas verslo apklausomis, šį mėnesį išliko ties 89,3 punkto žyma. Naujasis rodiklis nepateisino agentūros „FactSet“ kalbintų analitikų prognozių, kurios pranašavo didėjimą vidutiniškai iki 90,3 punkto.

Prieš prasidedant plataus masto invazijai į Ukrainą, Rusijos valdovas Vladimiras Putinas Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui pareiškė, kad Ukraina neva „priklauso“ Rusijai.

Tikėtina, kad per artimiausius 30 metų Ukraina netaps NATO nare. Tokią prielaidą gegužės 26 d. per pokalbį su Berlyno gyventojais išsakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. „Beje, viena iš anuomet nurodytų karo priežasčių buvo ta, kad Ukraina neva stojo į NATO. Žinote ankstesnių NATO viršūnių susitikimų sprendimus – artimiausiu metu to nesitikima.

Emmanuelis Macronas sekmadienį pradeda pirmąjį per ketvirtį amžiaus Prancūzijos prezidento valstybinį vizitą į Vokietiją, siekdamas sumažinti pastaruoju metu tvyrančią įtampą ir įspėti apie kraštutinių dešiniųjų keliamą pavojų Europos Sąjungai. Per savo trijų dienų vizitą su keturiais sustojimais E. Macronas sieks pabrėžti istorinę pokario santykių tarp dviejų svarbiausių ES valstybių reikšmę, nes Prancūzija kitą mėnesį minės Išsilaipinimo Normandijoje (D-Day) 80-ąsias metines.

Artėjant vasarai, futbolo sirgaliai nenustygsta vietoje. Iki Europos futbolo čempionato Vokietijoje laiko lieka vis mažiau ir jau birželio viduryje bus galima pasinerti į aukščiausio lygio futbolo kovas, kur dešimtyje miestų dėl čempiono titulo varžysis 24 komandos.

Vokietija yra pasirengusi imtis tolesnių veiksmų, kad palūkanos už įšaldytą Rusijos turtą būtų naudojamos Ukrainai padėti, penktadienį pranešė finansų ministras Christianas Lindneris. Tačiau dėl to neturėtų kilti jokių „teisiškai nepalankių ar ekonomiškai rizikingų pasekmių“, – kalbėdamas šiaurės Italijoje vykstančiame Didžiojo septyneto (D7) šalių finansų ministrų susitikime pasakė Ch. Lindneris.

Ketvirtadienio vakarą Kryme nugriaudėjo sprogimai. Pranešama apie Rusijos priešlėktuvinės gynybos darbą. Kiek vėliau rusai pranešė apie du žuvusiuosius. Svarbiausi įvykiai: 23:59 | Rusai skelbia apie žuvusius Kryme Okupuoto Krymo gubernatorius pranešė, kad du Aluštos miesto Kryme gyventojai žuvo per sprogimus pusiasalio teritorijoje. Kiek anksčiau ketvirtadienį Kryme nugriaudėjo virtinė sprogimų.

Prieš rinkimus Vokietijoje pasipylė smurtiniai išpuoliai prieš vyriausybę palaikančius politikus. Užpuolikai kai kuriuos asmenis žiauriai suspardė kojomis, taikėsi į galvas ir dar apspjaudė. Vokiečiai skelbia, kad užpuolikus įkvepia sparčiai populiarėjančios kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) idėjos. Padažnėję šūkiai, tokie kaip „Vokietija vokiečiams“, gąsdina demokratinę visuomenę. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock antradienį ryte atvyko į Ukrainos sostinę Kyjjivą su vizitu, apie kurį saugumo sumetimais nebuvo paskelbta iš anksto. Tai jau septintoji A. Baerbock kelionė į Ukrainą nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 m. vasarį.

Gegužės pabaigoje Europą nusiaubė didelės audros. Italijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje iškrito rekordinis skaičius kritulių. Taip pat nuo vėjo virto traukiniai ir buvo apgadinami pastatai. Portalas „Euronews“ skelbia, jog dėl tokios audros patvino miestai ir miesteliai, o Europai reiktų tikėtis daugiau lietaus. Potvyniai šiaurės Italijoje Šiaurės Italiją užklupo smarkios audros ir gausios liūtys, dėl kurių keli regionai, įskaitant Padują ir Vičencą, buvo apsemti.

Ir Lietuvoje išpopuliarėjusiai parduotuvei „Temu“ buvo pateiktas teisinis skundas. Europos vartotojų grupės BEUC teigimu, Kinijos internetinė mažmenininkė kaltinama tuo, kad „nesugebėjo apsaugoti vartotojų“ ir „taikė manipuliacinę praktiką, kuri pagal naujausius ES teisės aktus yra neteisėta“. Portalas „Sky News“ skelbia, jog teisiniame skunde teigiama, kad bendrovė pažeidžia naujus reglamentus, kurie reiškia, kad nesvarbu, kur bendrovė yra įsikūrusi, produktai, jei parduodami Europos...

Gottfriedui Schmelzeriui tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio. „Mes radome bendrą kalbą nuo pirmos akimirkos“, – sakė 102 metų vokietis savo bute Bad Sobernheime, į pietvakarius nuo Vokietijos Mainco miesto. Su žmona Ursula jis susipažino dirbdamas administracinį darbą Berlyne. Netrukus jiedu susituokė – lygiai prieš 80 metų – 1944-aisiais.  Reino krašto ir Pfalco žemės kanceliarijos duomenimis, Schmelzeriai yra ilgiausiai susituokusi pora Vokietijoje.

Vladimiro Putino pradėta pilno masto invazija į Ukrainą pablogino Vakarų ir Rytų pasaulio santykius. Tiesa, tokios įtemptos situacijos nebuvo nuo Šaltojo karo laikų. Negana to, JAV prezidento rinkimų kampanijose Ukraina ir santykiai su Rusija yra vienos ir karščiausių debatų temų. Tačiau panašu, kad ir patys amerikiečiai yra susiskaldę – vieni mano, kad JAV iš tiesų turi palikti NATO, o kiti, kad JAV yra svarbi Aljanso dalis.

Aptikus gilią skylę praeitų metų pabaigoje mirusio buvusio Vokietijos finansų ministro Wolfgango Schaeuble‘s kape, policija pirmadienį pradėjo tyrimą. W. Schaeuble's poilsio vieta yra jo gimtajame Ofenburgo mieste pietvakarių Vokietijoje, skylė kape aptikta pirmadienio rytą, sakoma policijos pranešime.

Vokietijos teismas pirmadienį atmetė kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) prašymą neleisti šalies žvalgybos tarnyboms tirti jos, kaip įtariamos dešiniojo sparno ekstremistinės organizacijos, veiklos. Šis teisinis ginčas tęsiasi nuo 2021 metų, kai vokiečių vidaus žvalgybos agentūra (BfV) įvardijo AfD įtariama dešiniąja ekstremistine grupe, taip suteikdama valdžios institucijoms daugiau galių rinkti žvalgybinę informaciją.

Islamistų grupuotė „Muslim Interaktiv“ šeštadienį vėl planuoja išeiti į Šiaurės Vokietijos uostamiesčio Hamburgo gatves, tačiau jai iškeltos griežtos sąlygos, pranešė policija. Grupuotei pateiktuose devyniuose punktuose draudžiama kurstyti neapykantą ir smurtą, neigti Izraelio teisę egzistuoti, taip pat deginti ir kitaip niekinti Izraelio vėliavas, informavo policijos atstovai.

Vokietija penktadienį pasmerkė smurtinių protestų prieš Jungtinių Tautų agentūrą palestiniečiams remti (UNRWA) Rytų Jeruzalėje eskalavimą, šiai agentūrai dėl išpuolių laikinai uždarius čia savo būstinę. „Izraelis privalo užtikrinti JT objektų ir darbuotojų okupuotose palestiniečių teritorijose apsaugą“, – socialiniame tinkle „X“ parašė vokiečių Užsienio reikalų ministerija. „JT turi galėti vykdyti savo svarbų mandatą Gazos [Ruože], Vakarų Krante ir Rytų Jeruzalėje“, – sakoma pareiškime.

Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai raginant greičiau dislokuoti Vokietijos brigadą Lietuvoje, kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad tai įvyks „kai tik mes būsime pasirengę“. „Esame pasirašę dar sausio mėnesį planą, kaip Vokietija dislokuos čia ir kaip būsime pasirengę. Esmė šito plano – kai tik mes būsime pasirengę, Vokietija (brigadą – BNS) ir dislokuos“, – Nemenčinėje žurnalistams penktadienį sakė V. Rupšys.

Per naujausią išpuolį prieš Vokietijos politikus užpuolikas krepšiu trenkė į galvą buvusiai Berlyno merei, trečiadienį pranešė policija.  Antradienio popietę bibliotekoje įtariamasis iš nugaros prisėlino prie Franziskos Giffey, trenkė jai į galvą ir kaklą, ir pabėgo, sakoma policijos pranešime.  F. Giffey, dabar einanti Berlyno žemės ekonomikos ministrės pareigas ir priklausanti kanclerio Olafo Scholzo Socialdemokratų partijai (SDP), dėl lengvų sužalojimų gydoma ligoninėje.

Pastaruoju metu Vokietijoje puldinėjami politikai, užpuolikas krepšiu trenkė buvusiai Berlyno merei į galvą, trečiadienį pranešė policija. Antradienio popietę įtariamasis bibliotekoje iš nugaros prisiartino prie Franziskos Giffey ir trenkė jai į galvą ir kaklą, po to pabėgo, sakoma policijos pranešime. F. Giffey, dabar Berlyno žemės ekonomikos ministrė ir kanclerio Olafo Scholzo Socialdemokratų partijos (SPD) narė, dėl lengvų sužalojimų buvo gydoma ligoninėje.

.Antradienį tyrėjai atliko kratą Europos Parlamento nario iš Vokietijos Maximiliano Kraho biure Briuselyje, vyksta tyrimas įtariant jo padėjėją šnipinėjus Kinijai, pranešė Vokietijos prokurorai. M. Kraho biuras Europos Parlamente, kur dirbo įtariamasis Jian G., apieškotas „remiantis Federalinio teisingumo teismo tiriančiojo teisėjo įsakymais ir Europos tyrimo orderiu“, sakė prokurorai.

Niekas negali tiksliai pasakyti, kada gali prasidėti rusų agresija prieš Lenkiją, tačiau Vladimiras Putinas galimai jau dabar yra pasirengęs įvykdyti nedidelę operaciją prieš vieną iš Baltijos šalių. Tokią nuomonę interviu Lenkijos dienraščiui „Dziennik Gazeta Prawna“ išsakė Lenkijos karinės kontržvalgybos tarnybos (SKW) vadovas Jarosławas Stróżykas. Svarbiausi įvykiai. 23:57 | Scholzas: 90 proc.

Vokietijos naujienų svetainei „Zeit Online“ šeštadienį pranešus, kad tūkstančiai Vokietijos pajėgų nuotolinių susitikimų buvo laisvai prieinami internete, šalies kariuomenė sulaukė nemažai klausimų dėl saugumo spragų.  Vokietijos federaliniai prokurorai jau tiria kariuomenės pokalbio apie Ukrainą pasiklausymą. Kovo mėnesį šis pokalbis išplito įvairiuose Rusijos socialiniuose tinkluose.

Įmonė pasirašiusi sutartį dėl 100 tūkst eurų vertės krovinio pristatymo – jo taip ir nesulaukė. Kaip pranešė policija, šeštadienį į Vilniaus apskr. VPK kreipęsis įmonės atstovas pranešė, kad įmonė pasirašė sutartį dėl krovinio pristatymo iš Vokietijos į Rusijos Federaciją, tačiau jis pristatytas nebuvo. Nuostolis siekia 100 142 eurai. Surinkta medžiaga dėl svetimo turto pagrobimo.

Dešimtys ugniagesių, dėvinčių apsauginius kostiumus, penktadienį gesino didelį gaisrą metalo technologijų įmonėje Berlyno Lichterfeldės rajone, o valdžios institucijos perspėjo dėl nuodingų dūmų. Apie tai praneša Berlyno ugniagesiai ir žiniasklaida, tarp jų – portalai „Der Spiegel“ ir vokiškoji „The Local“ versija. Gaisras kilo pirmajame metalo technologijų gamyklos „Diehl Metal Applications“, esančios Berlyno pietvakariuose, aukšte apie 10 val. 30 min. vietos (11 val. 30 min. Lietuvos) laiku.

Vokietija penktadienį apkaltino Maskvos finansuojamus įsilaužėlius dėl kibernetinės atakos prieš Socialdemokratų partijos (SPD) narius ir perspėjo dėl pasekmių.  Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock nurodė, kad neseniai buvo baigtas federalinės vyriausybės tyrimas dėl praėjusiais metais įvykdyto išpuolio prieš SPD.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock penktadienį pasakė, kad dėl 2023 m. įvykdytos kibernetinės atakos prieš centro kairiųjų socialdemokratų partiją (SPD) Berlynas kaltina Rusijos karinės žvalgybos tarnybos GRU dalinį. „Rusų valstybiniai programišiai puolė Vokietiją kibernetinėje erdvėje“, – lankydamasi Australijoje pasakė A. Baerbock, pridurdama, jog šis įvykis neliks be pasekmių.

Vokietijoje – šnipinėjimo skandalas. Per mažiau nei savaitę teisėsauga sulaikė šešis Rusijos ir Kinijos agentus. Europoje rinkimų metais tituluoti 2024 m. nedraugiškai nusiteikusioms Rusijai ir Kinijai – tikras darbymetis. Be įprastai ambasadose veikiančių šnipų tinklų ar pasikartojančių kibernetinių atakų, vienas po kito į paviršių kyla ypač agresyvūs bandymai paveikti rinkimus ir karo Ukrainoje eigą. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Vokietijoje vyksta didžiausias teismas nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Teisiamųjų suole – sąmokslo teorijų šalininkų, ketinusių šalyje surengti perversmą, gauja. Iki dantų ginkluoti sąmokslininkai, vadovaujami kilmingo, princo titulą turinčio dinastijos palikuonio, ketino nuversti dabartinę vyriausybę ir sugrįžti į Vokietijos imperijos laikus. Tačiau galiausiai jie atsidūrė tik teisiamųjų suole.

Antradienį Berlynas „labai rimtais“ pavadino kaltinimus, kad kraštutinių dešiniųjų Vokietijos europarlamentaro padėjėjas šnipinėjo Kinijai, ir paragino atlikti išsamų tyrimą. „Jei bus patvirtinta, kad Europos Parlamente šnipinėjama Kinijai, tuomet tai yra išpuolis prieš Europos demokratiją iš vidaus“, – sakė Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser.

Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris prieš 20 metų įvykusį 10-ies valstybių priėmimą į Europos Sąjungą pavadino „Europos laimės akimirka“. 2004 metų gegužės 1 dieną ES išaugo nuo 15 iki 25 narių ir pasipildė 75 milijonais naujų ES piliečių, pirmadienį Prahoje sakė F. W. Steinmeieris bendroje spaudos konferencijoje su Čekijos prezidentu Petru Pavelu.

Vokietija Rusijos užpultai Ukrainai pristatė dar dešimt pėstininkų kovos mašinų „Marder“ ir kitų priemonių gynybai. Į paketą įtraukta antra oro gynybos sistema „Skynex“, taip pat beveik 30 000 šaudmenų priešlėktuviniams tankams „Gepard“ ir amunicija sistemai „Iris-T“, pirmadienį Berlyne pranešė federalinė vyriausybė. Balandžio viduryje pažadėtos trečiosios oro gynybos sistemos „Patriot“ šiame Vokietijos karinės paramos pakete nėra.

Vokietijos karininkas, susijęs su kraštutinių dešiniųjų partija Alternatyva Vokietijai (AfD), prisipažino teikęs informaciją Rusijos žvalgybos tarnybai. Jį paskatino baimė, kad karas Ukrainoje peraugs į branduolinį karą, pirmadienį, pirmąją teismo Diuseldorfo aukštesniajame apygardos teisme dieną, liudijo 54 metų kaltinamasis.

Vokietijos prokurorai pirmadienį pranešė, jog tiriant įtariamą ruso įvykdytą dviejų ukrainiečių nužudymą Vokietijos pietuose vertinamas galimas politinis motyvas. Bylą perėmė Miuncheno prokuratūra, atsakinga už politiškai motyvuotų nusikaltimų tyrimą, nes tokio motyvo „negalima atmesti“, naujienų agentūrai AFP sakė prokuratūros atstovas spaudai.

Metų infliacija Vokietijoje balandį išliko ankstesnio mėnesio lygyje – 2,2 proc., pirmadienį skelbia Federalinė statistikos tarnyba (Destatis), remdamasi išankstiniais duomenimis. Pagal nacionalinius standartus paskaičiuota 12-os mėnesių infliacija – mažiausia nuo 2021-ųjų gegužės. Paslaugos per metus pabrango 3,4 proc., prekės – 1,2 proc., o vien tik maisto produktai – 0,5 procento. Balandį, palyginti su kovu, vartojimas šalyje brango 0,5 procento.

Devyni įtariami kraštutinių dešiniųjų grupuotės, kuriai vadovavo Vokietijos aristokratas Heinrichas XIII Prinzas Reussas, nariai pirmadienį Štutgarte stos prieš teismą, nagrinėsiantį jiems pareikštus kaltinimus dėl terorizmo ir valstybės išdavystės.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija patvirtino informaciją, kad du Vokietijoje žuvę ukrainiečiai buvo kariai, kurie po sužeidimo gydėsi Bavarijoje, skelbia Ukrainska Pravda. Balandžio 27 d. Murnau miestelyje įvykdyta dviguba žmogžudystė, kai du Ukrainos piliečiai, 1987 ir 2001 m. gimę vyrai, rasti su mirtinomis durtinėmis žaizdomis vietos prekybos centro teritorijoje. Šeštadienį apie 17.20 val. pranešta apie du sunkiai sužeistus vyrus Murnau mieste.

Kruvinas savaitgalis pietų Vokietijoje. Nedideliame miestelyje pareigūnai ir medikai lėkė gelbėti dviejų subadytų ukrainiečių. Kol atvyko pagalba, vienas jų mirė, kitas užgeso ligoninėje. Paaiškėjo, kad peiliu jaunus vyrus mirtinai sužalojo rusas. Vokiečių pareigūnai zuja nedideliame Murnau miestelyje šalies pietuose. Čia, prie prekybos centro, vakar pavakarę užpuolikas peiliu subadė du ukrainiečius – 23-ejų ir 36-erių metų.

Lietuvius užvaldė nerimas. Nors pavasaris, daugiau saulės ir bunda gamta, du trečdaliai apklaustų žmonių jaučia įtampą ir stresą. Ypač išaugo nerimas dėl karo – dėl jo jaudinasi kas antras tautietis. Palyginus su praėjusiais metais, nerimaujančiųjų dėl karo padaugėjo tris kartus. Vis dėlto dauguma tautiečių dėl įtampos nelinkę kreiptis į specialistus. Nors gresia nemiga ir depresija, ją žmonės bando įveikti ne padedant psichologui, o svaigindamiesi arba lošdami.

Prieš birželį vyksiančius ES parlamento rinkimus pagrindinė Vokietijos vyriausybės jaunesniosios koalicijos partnerės kandidatė papriekaištavo ES Komisijos vadovei Ursulai von der Leyen, sakydama, kad Vokietijos verslas menkai ja pasitiki. Marie-Agnes Strack-Zimmermann iš verslumą remiančios Laisvųjų demokratų partijos (FDP) pažymėjo, kad neseniai atlikta Vokietijos prekybos rūmų apklausa parodė, kad tik 5 proc.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas dar kartą paragino Europos sąjungininkes didinti savo įsipareigojimus stiprinti Ukrainos oro gynybą. „Svarbu, kad ir toliau darytume tai, kas būtina“, – sakė jis penktadienį Berlyne viešint NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui. O. Scholzas per bendrą susitikimą su J. Stoltenbergu su žiniasklaidos atstovais pažymėjo, kad Berlynas paskelbė apie trečiosios „Patriot“ sistemos perdavimą Kyjivui.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pranešė, kad Vokietija perduos Ukrainai dar vieną „Patriot“ sistemą, rašo NEXTA. „Ir tai yra pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kitos Aljanso narės“, – pažymi J. Stoltenbergas. Zelenskis: sistemos „Patriot“ galėtų pakeisti padėtį mūšio lauke Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis reikalauja didesnio nuotolio raketų ir oro gynybos sistemų, kad jo šalis galėtų gintis nuo agresorės Rusijos.

Pekinas Berlyno pareiškimus, kad Vokietijoje veikia kinų šnipai, penktadienį pavadino visišku prasimanymu. „Vadinamoji kinų šnipų byla yra visiškas prasimanymas“, – sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas. „Kinija jau pareiškė griežtų protestų vokiečiams dėl nepagrįstų Vokietijos kaltinimų“, – pridūrė jis. Vokietijos ambasadorė Pekine ketvirtadienį pranešė, kad Kinijos pareigūnai ją iškvietė dėl keturių vokiečių, įtariamų šnipinėjimu Kinijos naudai, sulaikymo.

Elektros kabelių vagys paralyžiavo traukinių eismą Vakarų Vokietijoje, kai kur traukiniai vėluos iki penktadienio vidurdienio. Valstybinės geležinkelių operatorės „Deutsche Bahn“ atstovė sakė, kad padėtis Rūro regione bei Šiaurės Reino ir Vestfalijos šiaurėje penktadienio rytą per spūsties valandą šiek tiek normalizavosi, bet pagrindinėje Bochumo stotyje netoli Diuseldorfo traukiniai vis tiek negalėjo važiuoti. Tolimojo susisiekimo traukiniai buvo nukreipiami.

Po daug metų trukusios įtampos Lenkija, pasak užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio, nori „pataisyti“ santykius su Vokietija. Parlamente Varšuvoje pristatydamas proeuropietiškos vyriausybės užsienio politiką, jis sakė: „Atsisakėme savo konfrontacinės retorikos ir grįžome prie esminio dialogo“. R. Sikorskis kalbėjo ir apie Lenkijos reikalaujamas kompensacijas iš Vokietijos už pasaulinio karo žalą.

Komentuodamas prezidento susitikimą su Vokietijos brigados pirminio valdymo elemento kariais, Vokietijos ambasadorius Kornelijus Zimermanas prakalbo lietuviškai – patikindamas, jog Vokietijai rūpi Lietuvos gyventojų saugumas „Laba diena. Labai džiaugiuosi, kad prezidentas Nausėda susitiko su Vokietijos brigados kariais. Tai rodo, koks stiprus yra Lietuvos ir Vokietijos ryšys. Užtikrinu jus, kad mūsų kariai atvyko tam, kad čia pasiliktų. Jūsų saugumas yra ir mūsų saugumas.