vokiečių kalba

Iš Vilniaus rajono kilusi aktyvi lenkų bendruomenės narė Rita Tamašunienė kyla karjeros laiptais – į politiką prieš keliolika metų pasukusi vokiečių kalbos mokytoja taps vidaus reikalų ministre. R. Tamašunienė poste pakeis teisininką Eimutį Misiūną, šiose pareigose dirbusį nuo Sauliaus Skvernelio Vyriausybės darbo pradžios 2016 metų gruodį. Ji ministre tapo Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai prisidėjus prie valdančiosios koalicijos.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasitelkė vokiečių kalbos žinias ir savo sudarytą knygą apie Nidą, siekdamas užmegzti glaudų asmeninį ryšį su įtakingiausia Europos politike Vokietijos kanclere Angela Merkel. Pirmą sykį paspaudęs Vokietijos vyriausybės vadovei ranką Berlyne kanceliarijos kieme G. Nausėda pabrėžė, kad Vokietija jo gyvenime užima ypatingą vietą – čia jis studijavo netrukus po nepriklausomybės atkūrimo 1990-1992 metais. „Vokietija yra mano antroji tėvynė.

Gegužės 20 d. ISM Vadybos ir ekonomikos universitete buvo įteikti išskirtiniai Vokiečių kapitalo įmonės „Lidl“ remiamų kalbos kursų pažymėjimai. Prekybos tinklas, siekdamas, kad būsimieji profesionalai į verslą ateitų kuo geriau pasiruošę, nusprendė investuoti į ISM studentus ir finansuoti verslo vokiečių kalbos kursus.

Šiauliuose gyvenantis šveicaras kalbininkas, vertėjas Marcus Roduneris iš lietuvių kalbos į sąvartyną neišmestų nė vieno žodžio. Vertėjo darbe prireikia ne tik norminės kalbos, bet ir tarmybių, žargono, keiksmažodžių. Šv. Jeronimo premija įvertintas vertėjas laukia, kada Lietuvoje šnekamoji tradicija bus įtraukiama ir į romaną. Šveicarijoje tarmė gyva ir šnekamojoje poezijoje, ir romane.

Birželio 1 d., penktadienį, 9.30 val. VDU Centriniuose rūmuose (S. Daukanto g. 28–404) Vokiečių ir prancūzų filologijos katedra surengs informacinį seminarą „Aš kalbu vokiškai... Kas toliau?“. Registracija vyksta el. paštu [email protected] iki gegužės 30 d. Seminaras skirtas visų Lietuvos aukštųjų mokyklų germanistikos ir kitų specialybių studentams, gerai mokantiems vokiečių kalbą ir mąstantiems apie tolimesnes studijas, praktiką bei sėkmingą karjerą.

Seimo Pirmininkė džiaugiasi Vokietijos apsisprendimu daugiau dėmesio skirti vokiečių kalbos populiarinimui Lietuvoje ir konkrečiais projektais bei stovyklomis, kurių metu Lietuvos moksleiviai tobulina vokiečių kalbos žinias. Penktadienį priėmusį naująjį Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadorių Matthias Mulmenstadtą Seimo Pirmininkė Irena Degutienė priminė, kad Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimas meno ir kultūros srityse yra vertas pasididžiavimo.

Per Berlyne praleistą pusmetį prieš kelias dienas pirmą kartą metro išgirdau lietuvių kalbą. Ar tai – pirmieji didėjančios emigracijos į Vokietiją ženklai? Gegužės pirmąją buvo atverta Vokietijos darbo rinka. Ši tema nedingsta iš 2004 metais į Europos Sąjungą (ES) įstojusių valstybių, Vokietijos taip pat, spaudos puslapių.

Gegužės 7-ąją šalies abiturientai laiko valstybinį vokiečių kalbos egzaminą, juo prasideda šių metų brandos egzaminų sesija. Laikyti vokiečių kalbos egzaminą pasirinko 616 abiturientų ir jis bus vykdomas 15-oje Lietuvos savivaldybių. Kasmet brandos egzaminų sesija sukelia daug jaudulio ne tik abiturientams, bet jų tėvams, pedagogams.

Vokietijai jau šį pavasarį atvėrus darbo rinką Baltijos ir kai kurių Rytų Europos valstybių piliečiams, lietuviai turėtų pakeisti emigracijos kryptį iš šiaurės į vakarus. Užsienio kalbų mokyklos pastebi naują, pasaulinės politikos diktuojamą tendenciją – prieš pusmetį piką pasiekęs susidomėjimas norvegų kalba slopsta užleisdamas vietą vokiečių kalbai.

Vokietija siūlo vienoje iš Lietuvos mokyklų eksperimento tvarka taikyti vadinamąjį CLIL metodą - sustiprintai mokyti vokiečių kalbos, pagrindinio ir viduriniojo ugdymo pakopoje laipsniškai nuo integruotų modulių taikymo pereiti prie vieno arba dviejų dalykų mokymo vokiečių kalba.