vilius semeška

Iki rinkimų likus mažiau nei 3 savaitėms, Seimo opozicija užsimojo pasidomėti Gabrieliaus Landsbergio žmonos verslo peripetijomis. Įtaria, kad viena Landsbergienės mokykla, statyta kartu su skandalinguoju „BaltCap“ ir Šarūnu Stepukoniu, sulaukė įtartinos valdžios pagalbos.  Mokykla atsirado toje vietoje, kur planuota pastatyti valstybinę mokyklą, buvo pakeista ir žemės sklypo paskirtis, o miestas greitai sutvarkė infrastruktūrą aplink ją.

Antradienį Seimo posėdžių salėje atmosfera įkaito – prieš parlamentarus stojo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Jis pirmą kartą viešai atsakinėjo į opozicijos iškeltus klausimus dėl jo šeimos įsigytos vilos Graikijos salose. Opozicija klausė apie tariamą pabėgimą nuo karo, nekilnojamo turto mokestį Graikijoje, žmonos Austėjos Landsbergienės verslą. Buvo ir klausimų, tiesiogiai nesusijusių su vila, pavyzdžiui, ar G. Landsbergis neatvedė į Lietuvą Graikijos oro linijų.

Šiurkščiai Konstituciją pažeidusiems ir priesaiką sulaužiusiems politikams Seimo narys konservatorius Vilius Semeška siūlo 10 metų apriboti galimybę užimti premjero, ministro, Seimo pirmininko ar jo pavaduotojo, komiteto ar komisijos pirmininko, vicepirmininko pareigas. Tai numatančias Vyriausybės įstatymo ir Seimo Statuto pataisas įregistravęs parlamentaras sako, kad tokie asmenys kelia grėsmę valstybei, jos santvarkai, nacionaliniam saugumui bei šalies reputacijai.

Seimas po svarstymo pritarė Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projektui, kuriuo siekiama nuo liepos į valstybės vykdomus karinės technikos įsigijimus įtraukti Lietuvos įmones ir netaikyti viešųjų pirkimų reikalavimų.   Už tokį valstybės ir pramonės bendradarbiavimą gynybos srityje numatantį projektą antradienį balsavo 92 Seimo nariai, prieš ir susilaikiusių nebuvo – dabar Seime dėl jo vyks galutinis balsavimas.

Konservatoriui Viliui Semeškai 2022 metais paliekant krašto apsaugos viceministro postą, prieš šios ministerijos veikiančios Gynybos resursų agentūros (GRA) prisijungė politiko būsimoji marti, rašo portalas „Delfi“. Kaip nurodoma portalo publikacijoje, politikas viceministro pareigas paliko gruodžio 9 dieną, o po kelių dienų, gruodžio 14 d., tuometinė sūnaus draugė laimėjo GRA rengtą konkursą į prekių ir paslaugų specialisto pareigas.

Konservatorius, buvęs krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška buvo apklaustas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT). Politikas teigia atsakęs į klausimus, susijusius su viešaisiais pirkimais krašto apsaugos sistemoje. „Šiandien buvau pakviestas apklausai į STT. Atsakiau į klausimus susijusiais su viešaisiais pirkimais krašto apsaugos sistemoje. Atvejai, kai bendrovės, norinčios parduoti produkciją ar paslaugas, siekia įtakoti sprendimo priėmėjus – nėra jokia naujiena.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas buvo priverstas pasitraukti iš pareigų premjerei Ingridai Šimonytei sugalvojus į šias pareigas pasodinti dabartinį Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Lauryną Kasčiūną. Ministro keitimas turėjo būti eilinis įvykis, bet tapo nedidele drama.

Seimas leido antstoliams dalyvauti renkamų institucijų veikloje, bet ne ilgiau kaip penkerius metus.   Seimas antradienį priėmė tokias Antstolių įstatymo pataisas: už balsavo 114, prieš nebuvo, o susilaikė septyni parlamentarai. Konservatorius Vilius Semeška teigė, kad sudarant antstoliams galimybę tapti savivaldos politikais regionuose bus sutrikdytos jų paslaugos.

Seimas ėmėsi siūlymo leisti skirti baudas vairuotojams, palikusiems automobilį svetimoje privačioje stovėjimo vietoje. Parlamentas šią savaitę 33 parlamentarams balsavus už, trims – prieš, 14 susilaikius po pateikimo pritarė tokioms konservatorių Viliaus Semeškos ir Andriaus Vyšniausko pataisoms. Toliau jas svarstys Seimo komitetai, svarstymas plenariniame posėdyje suplanuotas gruodį.

Grupė parlamentarų siūlo leisti kariuomenei pačiai rengti karinių transporto priemonių vairuotojus. Pataisos numatytų galimybę kariams, turintiems B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, juos parengus ir išdavus tai patvirtinantį dokumentą, leisti vairuoti karines transporto priemones, priskiriamas ir kitoms nei B kategorijoms, pranešė konservatorių frakcija.

Skandalingajame sostinės turčių Gulbinų kvartale į tvora aptvertą valstybinį mišką bandė prasibrauti Seimo nariai. Nors namų savininkus nuo pašalinių saugo šautuvais ir peiliais ginkluota apsauga, parlamentarai sutikti atvirais vartais. Verslininkai bando įrodyti, kad į valstybinį mišką ir prie ežero gyventojams leidžia patekti 24 valandas per parą. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrei Jurgitai Šiugždinienei įsivėlus į piktnaudžiavimo Kauno savivaldybės lėšomis skandalą, ją stojo užtarti ne tik premjerė Ingrida Šimonytė, bet ir visas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių (TS-LKD) demokratų prezidiumas. Tačiau tokios pozicijos laikosi toli gražu ne visi konservatoriai. Seimo narys, konsevatorius Vilius Semeška teigia, kad klausimų ministrės paviešintos ataskaitos sukėlė nemažai, todėl jos vietoje atsistatydintų.

Seimas galutinai uždraudė automobilių keleiviams mašinoje gerti alų, degtinę ar vyną, taip pat salonuose vežtis atidarytus alkoholinius gėrimus. Nors šis draudimas galiojo ir anksčiau, tvarka buvo skylėta, dėl to policija galėjo bausti tik vairuotojus. Naujos pataisos leis bausti ir kiekvieną nusižengusį keleivį bauda iki 140 eurų. Taip parlamentarai ir pareigūnai tikisi sumažinti skaudžių avarijų, esą girti keleiviai trukdo vairuotojui susikaupti ir gundo jį gerti.

Kaimyninei Lenkijai apsisprendus pervadinti Rusijai priklausantį Kaliningradą lenkišku pavadinimu Królewiec, Lietuvos Seimo nariai siūlo ir Lietuvai atsisakyti Kaliningrado pavadinimo bei pareiti prie oficialaus Karaliaučiaus pavadinimo. Tokį siūlymą Valstybinei lietuvių kalbos komisijai pateikė konservatoriai Vilnius Semeška ir Paulė Kuzmickienė.  Remiantis parlamentarų siūlymu, Karaliaučiumi galėtų būti oficialiai vadinama tiek visa sritis, tiek pagrindinis srities miestas.

Naktį Varėnos rajone, Merkinėje, nežinomi vandalai išniekino partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paminklą. Apipylė jį baltais dažais, skirtais automobiliams dažyti. Netametama, kad tai prorusiškų veikėjų provokacija prieš gegužės – 9-ąją, tarybinės armijos pergalės prieš Vokietiją šventę, švenčiamą Putino Rusijoje. Kad Merkinės centre stovintį paminklą partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui kažkas apliejo dažais – pastebėta ryte.

Savivaldybėse daugėja skandalingų galimo pinigų grobstymo istorijų. Politikai ne tik renka svetimus čekius už degalus, juos pateikia kaip savus, bet ir neturėdami vairuotojo pažymėjimo sugeba per kadenciją nuvažiuoti beveik 100 tūkstančių kilometrų – o tai būtų maždaug 2,5 karto aplink Žemės rutulį. Po tokių pinigų taškymo schemų Seime jau gimsta pirmosios pataisos, kurios leistų mažinti galimų korupcijos atvejų skaičių.

Seimo Antikorupcijos komisijos narys konservatorius Vilius Semeška siūlo nustatyti viršutinę išmokų ribą savivaldybių tarybų nariams už jų veiklą, taip pat nustatyti baigtinį išlaidų, kurioms kompensuojamos kaip susijusios su tarybos nario veikla, sąrašą.

Paviešinus informaciją apie tai, kaip vietos politikai taško mokesčių mokėtojų pinigus, veiksmų imasi nacionalinė valdžia. Seime gimė siūlymai riboti savivaldybių politikams skiriamas lėšas, aiškiai apibrėžti, kam jos gali būti skiriamos, ir priversti tarybos narius atsiskaitinėti, kam išleidžia iš valstybės biudžeto jiems paskirtus pinigus. Visuomenininkas Andrius Tapinas pradėjo didelio masto tyrimą dėl Lietuvos savivaldybėse švaistomų lėšų. Tai paskatino parlamentarus keisti įstatymus.

Seimas priėmė įstatymą, kuriuo įteisino nelegalių migrantų išstūmimus iš Lietuvos teritorijos. Iki šiol tai buvo daroma ministrės arba Vyriausybės sprendimais, bet, anot konservatorių, norint apsaugoti Lietuvos sienas, įstatymas buvo būtinas. Nors kritikai atkerta, kad dabar siena atsitvėrėme nuo tarptautinės teisės, o numatytos išimtys, kad gali būti įleidžiami pažeidžiami žmonės – neveikia.

Seime įklimpo siūlymas valstybės ir savivaldybių akcinėms bendrovėms – pavyzdžiui, šilumos, vandens ūkiams, susisiekimo bendrovėms – leisti turėti amžinus vadovus. Prieš šešerius metus dviejų kadencijų po penkerius metus ribą palaikę ir su valstiečiais priėmę konservatoriai, dabar jau pučia į kitą dūdą – dalis jų siūlo tas kadencijas panaikinti, nes esą regionuose trūksta vadovų.

Penktadienį Seime prisiekė ir darbą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijoje pradeda Vilius Semeška. Jis deleguojamas į Teisės ir teisėtvarkos komitetą, taip pat planuojamas jo paskyrimas į Antikorupcijos komisiją, rašoma frakcijos pranešime spaudai. „Man svarbiausia sąžiningai ir garbingai dirbti stiprinant mūsų valstybę, tarnauti rinkėjams taip, kaip jie iš manęs to tikisi, neprarandant jų pasitikėjimo.

Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko politinėje komandoje – pokyčiai. Su krašto apsaugos sistema po dvejų metų darbo atsisveikina viceministro pareigas ėjęs Vilius Semeška. Viceministras traukiasi iš pareigų dėl kitų veiklos planų, rašoma pranešime spaudai. Tačiau neoficialiai kalbama, kad Krašto apsaugos ministerijoje praėjusią savaitę įvyko stiprus konfliktas tarp ministro A. Anušausko ir viceministro V. Semeškos.

Šiauliuose pradėtos trečiojo – paskutinio – karinio miestelio statybos. Dar šiais metais tokie kariniai objektai pradėti statyti šalia Vilniaus ir Šilalėje. Dabar kariams tenka glaustis laikinuose, konteinerių tipo nameliuose. Statybininkai žada, kad miesteliai bus pastatyti per vos daugiau nei metus, tačiau jau dabar sprendžia galvosūkius, kaip apsidrausti, kad rekordiškai augančios kainos nesutrukdytų statybų.

Krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška vizito į Pietų Korėją metu su kolega Shinu Beomchulu (Šinu Beomčulu) aptarė tarpvyriausybinės sutarties sudarymo ir ginkluotės įsigijimo galimybes, ketvirtadienį pranešė ministerija. Taip pat su rytų Azijos šalies viceministru buvo aptartas dvišalis Lietuvos ir Pietų Korėjos bendradarbiavimas gynybos pramonės srityje. „Mūsų geopolitinė padėtis iš dalies panaši.

Dar pusšimtis šarvuotų kovinės paramos visureigių (JLTV) Lietuvą pasieks lapkritį, trečiadienį pranešė krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška. „50 vienetų iš 200 užsakytų pagal sutartį į Lietuvą bus pargabenta lapkričio pradžioje“, – įraše „Facebook“ teigė viceministras. Anot jo, Gynybos resursų agentūros atstovai Jungtinėse Valstijose dalyvauja šios karinės technikos apžiūroje ir priėmime.

Brangiausio Lietuvos kariuomenės pirkinio istorijoje problemos išspręstos. Bent jau taip sako Krašto apsaugos ministras, kalbėdamas apie pėstininkų kovos mašinas „Vilkas“. Nors 88 mašinos už beveik 400 milijonų eurų turėjo mūsų karius pasiekti dar prieš porą metų, bet ilgą laiką nepavyko ištaisyti gamybinių trūkumų. Dabar ministerija sako, kad ledai pajudėjo ir žada, kad kitų metų viduryje turėsime visas, pilnai veikiančias kovos mašinas.

Gegužės pabaigoje į Lietuvą iš Niujorko valstijos atvykęs naujasis Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės sunkusis tankų batalionas 1-66  birželio 9 d. oficialiai pakeitė nuo praėjusių metų rudens Lietuvoje dislokuotus JAV sunkiojo tankų bataliono 3-66 karius. Reaguojant į pasikeitusią saugumo situaciją, šių metų vasarį  3-66 bataliono rotacija buvo pratęsta ir sustiprinta papildomomis pajėgomis.

Ankaroje vykusių derybų metu sutarta, kad Turkija padovanos Lietuvai moderniausios komplektacijos kovinį droną „Bayraktar“, o Krašto apsaugos ministerija pasirūpins tuo, kad prieš perduodant droną Ukrainai, „Bayraktar“ būtų pilnai apginkluotas. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad Lietuva taip pat svarsto įsigyti „Bayraktar“ droną, tačiau jo įsigijimo procedūra gali užtrukti vienerius ar net dvejus metus.

Krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška antradienį su Prancūzijos gynybos ministre Florence Parly (Florans Parli) aptarė galimą prancūziškos ginkluotės įsigijimą ir šios šalies pajėgumų dislokavimą Lietuvoje.   „Prancūzijoje yra itin gerai išvystyta gynybos pramonė, todėl siekiame įstoti į tam tikras ginkluotės vystymo ir gamybos programas bei įsigyti moderniausias sistemas“, – ministerijos pranešime cituojamas V. Semeška.

Pasaulyje neslūgstant įtampai dėl Ukrainos, krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška išvyko atostogų.  Apie tai praneša naujienų portalas delfi.lt. Pasak naujienų portalo, žinią, kad vienas iš krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko pavaduotojų atostogauja, patvirtino pati ministerija.  Delfi.lt skelbia, kad viceministras į socialinį tinklapį „Facebook“ įsikėlė nuotrauką, kurioje pozuoja po palme, tačiau jau dabar šio įrašo V. Semeškos paskyroje nebėra.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) deleguotas Vilius Semeška traukiasi iš Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK). Prašymą atleisti iš pareigų jis įteikė trečiadienio rytą. Jį dar turės patvirtinti Seimas. V. Semeška BNS sakė, kad iš VRK traukiasi, nes ketina dalyvauti Seimo rinkimuose rudenį.

Rinkėjas Žilvinas, Šlapaberžėje bandydamas balsuoti pirmajame prezidento rinkimų ture, liko nemaloniai nustebintas – vietiniai rinkimų komisijos nariai, nežinia kaip pastebėję, kaip vyras balsuoja, uždraudė jam į balsadėžę mesti tuščius biuletenius. „Pasirašiau už biuletenius ir nusprendžiau jų neužpildyti. Komisija pradėjo mane keikti, kolioti, siūlė pusbrolį iš Seimo išsikviesti, keiktis rusiškai. Tai buvo kosmosas.

Pirmadienį Lietuvoje prasidėjo išankstinis balsavimas prezidento rinkimuose ir referendumuose dėl dvigubos pilietybės išplėtimo bei Seimo narių skaičiaus mažinimo. Rinkėjai turi teisę dalyvauti visuose balsavimuose arba ignoruoti pasirinktus. Tačiau rinkėjams Anykščiuose pasirinkimo laisvė, pasirodo, nepalikta dėl paprastos klaidos. Per šiuos rinkimus bei referendumus rinkėjai pirmą kartą turi daugiau laiko balsuoti iš anksto – penkias dienas nuo pirmadienio iki penktadienio.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Vilius Semeška lieka Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) nariu, atlaikęs valdančiųjų inicijuotą balsavimą dėl nepasitikėjimo. Už tai, kad jam būtų pareikštas nepasitikėjimas, šeštadienį per slaptą balsavimą buvo 64 Seimo nariai, prieš balsavo keturi ir penki parlamentarai susilaikė.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narys Vilius Semeška iškvietė policiją į Seimą dėl parlamento vicepirmininko socialdarbiečio Gedimino Kirkilo blaivumo. „Kai aš pamačiau Seimo nario tam tikrą keistą elgesį, aš turiu įtarimų, kad Seimo narys galbūt yra neblaivus“, – BNS sakė V. Semeška. Abejones dėl jo blaivumo konservatoriai parlamentarai išsakė pradėjus svarstyti klausimą dėl partijų finansavimo pertvarkos.

Per praėjusius Seimo rinkimus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) dabartiniam premjerui Sauliui Skverneliui ir kitiems komandos nariams sumokėjo beveik 65 tūkst. eurų. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį konstatavo, kad partija padarė pažeidimą nenurodžiusi šių išlaidų specialiojoje politinės kampanijos sąskaitoje, bet jis nebuvo šiurkštus. Už tai balsavo devyni VRK nariai. Konservatorių atstovas Vilius Semeška susilaikė balsuodamas, kad pažeidimas nebuvo šiurkštus.

Sąskaitas dešimčiai tūkstančių eurų viešųjų ryšių konsultantė Jurga Tapinienė pateikė Liberalų sąjūdžiui, tuo tarpu Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje kilusiose diskusijose ši suma buvo įvardinta kaip gauta iš Taikomosios politikos instituto, BNS paaiškino komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė. Praėjusiame komisijos posėdyje viešai paskelbus, jog minimas institutas J. Tapinienei sumokėjo per 10 tūkst. eurų, ji paskelbė gavusi perpus mažiau, 5 tūkst.

Druskininkų konservatorius Vilius Semeška pagaliau taps Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nariu – vasarą tvirtinant naujos sudėties komisiją jis nepaskirtas, nes neturėjo darbo rinkimų komisijoje patirties. VRK įstatyme numatytas reikalavimas, kad partijų deleguojami atstovai privalo turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir darbo rinkimų komisijose patirties.

„Mano skambinimas ministrui ar kažkokiam kitam asmeniui neturėjo nieko bendro su Vijūnėlės dvaru. Galiu atsakingai pasakyti, kad dėl dvarų nesu skambinę niekam, net ministrui“, - „Žinių radijui“ sakė Druskininkų meras socialdemokratas Ričardas Malinauskas. „Dėl kurortinių zonų tai yra vienas iš šimtų, gal tūkstančių Vyriausybės nutarimų, kuris buvo parengtas daugiau nei prieš 2 m. praktiškai.

Vokietijos mažmeninės prekybos tinklas "Lidl" Lietuvoje numato iš karto atidaryti tam tikrą skaičių maisto produktų parduotuvių skirtinguose miestuose. Tokia bendrovės strategija numatyta ir kitose Baltijos šalyse, pagal ją į užsienio rinkas skverbtasi ir anksčiau. "Vokietijos tinklas "Lidl & Schwartz", ilgą laiką Lietuvoje ieškojęs tik darbuotojų, jau derasi dėl žemės sklypų įsigijimo ar nuomos.