Remiantis parlamentarų siūlymu, Karaliaučiumi galėtų būti oficialiai vadinama tiek visa sritis, tiek pagrindinis srities miestas. Anksčiau priimtas Lenkijos institucijų sprendimą įsiutino Rusiją.
Pasak kreipimąsi inicijavusių Seimo narių, dabartinis pavadinimas yra rusiškas ir atsirado SSRS laikais sovietams kaunantis su naciais bei slenkant į Vakarus Antrojo pasaulinio karo metu. Sovietų Sąjungos laikais šis regionas buvo pavadintas seno bolševikų revoliucionieriaus Michailo Kalinino vardu. Po mirties Kalinino garbei jo vardu buvo pervadinta net keletas miestų. Vienas iš jų – anuomet Kionigsbergas, dabar Kaliningradas – tą vardą išlaikė iki šiol.
„Karo Ukrainoje kontekste reikia peržvelgti pavadinimus, atsisakyti mūsų kalbai svetimų pavadinimų vartojimo. Jau seniai metas atsisakyti sovietinio palikimo ir neteršti mūsų valstybinės kalbos svetimkūniais. Solidarizuojamės su kaimynais lenkais ir kviečiame lietuvių kalboje nenaudoti mums primestų, dirbtinų pavadinimų“, – teigė Seimo narys V. Semeška.
Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė P. Kuzmickienė atkreipė dėmesį į Maskvos vykdytą kryptingą toponimikos politiką, kurią šiandien privalu pakeisti.
„Sovietų Sąjungai kaip karo grobis atitekusi Rytų Prūsijos dalis, pavadinta Kaliningrado sritimi, po Antrojo pasaulinio karo buvo priskirta Rusijos Federacijai. Čia niekada negyveno rusai, o Stalinas melavo apie istorines rusų žemes. Siekdama laiduoti regiono priklausomybę Maskva taikė ir kryptingą toponimikos politiką, buvo rusifikuoti vietovardžių ir vandenvardžių pavadinimai. Keičiant pavadinimus, ne tik orientuotasi į tai, kad naujų vietovardžių reikšmės būtų suprantamos srities kolonizatoriams iš įvairių SSRS dalių, bet ir į srities priklausomybės sovietams legimitimizavimą. Atėjo metas nesitaikstyti su istorijos klastojimu, atsisakyti dubliuoto vietovardžių ir vandenvardžių vartojimo ir grįžti prie istorinės toponimikos – iš esmės sugrąžinti Karaliaučiaus kraštui baltiškąjį lingvistinį identitetą“, – teigė Seimo narė.
Kiek anksčiau Lenkijos Geografinių pavadinimų už Lenkijos ribų norminimo komisija nusprendė nuo šiol Kaliningrado nebevadinti Kaliningradu. Apie tai pranešė lenkų leidinys „Rzeczpospolita“.
Remiantis komisijos paskelbtu komunikatu, balandžio 12-ąją buvo nuspręsta, kad miestui rusišku pavadinimu Kaliningradas rekomenduojama naudoti tik lenkišką pavadinimą Królewiec, o pavadinimas Kaliningradas neturėtų būti vartojamas. Atitinkamai siūloma pervadinti ir Kaliningrado sritį.
Komunikate pažymėta, kad pakeitimas įsigalioja nuo 2023 m. gegužės 9-osios. Ši data veikiausiai pasirinkta neatsitiktinai, mat kaip tik tą dieną Rusija mini Antrojo pasaulinio karo pabaigą ir priskiria sau beveik visus nuopelnus dėl nacizmo nugalėjimo, nors vengia pripažinti, kad per karą okupavo daugybę Rusijai nepriklausiusių teritorijų, tarp jų ir Baltijos šalis.
Geografinių pavadinimų norminimo komisija, darydama pakeitimus, atsižvelgė į tai, kad „miestas, dabar turintis rusišką pavadinimą Kaliningradas, Lenkijoje žinomas tradiciniu pavadinimu Królewiec“, o dabartinis rusiškas pavadinimas yra dirbtinis ir nesusijęs nei su miestu, nei su regionu.
„Faktas, kad didelis miestas prie Lenkijos sienų buvo pavadintas Kalinino, nusikaltėlio, atsakingo, be kita ko, už sprendimą dėl masinių lenkų žudynių (Katynės žudynių), vardu, Lenkijoje turi emocinį, neigiamą pobūdį“, – teigia komisija savo pareiškime.
Komisija pabrėžė, kad geografiniai pavadinimai, be identifikavimo funkcijos, gali atlikti ir simbolinę funkciją, o „dabartinis rusiškas miesto pavadinimas yra rusiškos simbolinės erdvės elementas, primestas ir auditorijai už šalies ribų“.
„Įvykiai, susiję su Rusijos įsiveržimu į Ukrainą, vadinamojo „rusiškojo pasaulio“ primetimu, Rusijos informacinio karo vykdymu, verčia kitaip pažvelgti į primetamų vardų klausimą, sukeliantį didžiulę diskusiją“, – skelbė komisija.
