vengrija

Europos moterų krepšinio čempionate išmušė lemiamų kovų metas. Pirmajame turnyro pusfinalyje šeštadienio vakarą susitiko Ispanijos ir Vengrijos rinktinės, kur po atkaklios kovos 69:60 (18:14; 20:14; 12:18; 19:14) triumfavo ispanės. Ispanės pusfinalio kovą pradėjo kieta gynyba ir varžovėms pora pirmųjų minučių neleido pelnyti taškų, tuo tarpu pačios rungtynes atidarė taikliu tritaškiu. Visgi vengrės greitai surado savo žaidimo ritmą ir neleido ispanėms pabėgti į priekį.

Vidutinis nedarbas Vengrijoje kovo-gegužės mėnesiais siekė 3,9 proc. ir buvo 0,5 procentinio punkto didesnis nei per tą patį laikotarpį pernai, penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Bedarbių padaugėjo 27 tūkst. iki 192 tūkst., o dirbančiųjų – 11 tūkst. iki 4,704 milijono. Vidutinis vyrų nedarbo lygis šių metų pavasarį siekė 4 proc., moterų – 3,8 procento. Darbo paieškos tęsėsi vidutiniškai 9,7 mėnesio, 36,3 proc. bedarbio jo neturėjo mažiausiai vienerius metus.

Ilgametis futbolo komentatorius Nerijus Kesminas savo socialiniame tinkle Facebook pateikė savo mintis apie šeštadienio rungtynes tarp Lietuvos ir Bulgarijos rinktinių.  Pateikiame futbolo apžvalgininko mintis:  „Jei vakar tikėjotės gauti atsakymą į klausimą, ar lietuviai gali žaisti futbolą, turėjote likti nusivylę. Atsakymo negavote, nes negalėjote jo gauti.

Tęsiasi atranką į kitą vasarą Vokietijoje vyksiantį Europos čempionatą. G grupėje, kurioje žaidžia ir Lietuva, šeštadienio vakarą Vengrijos ir Juodkalnijos rinktinės sužaidė be įvarčių ir pasidalino po tašką. Tai reiškia, kad abi rinktinės neatitolo nė per žingsnį nuo Edgaro Jankausko auklėtinių nei buvo prieš šias rungtynes.  Vengrija po 2 rungtynių turi 4 taškus ir yra antroje vietoje. Tiek pat taškų turi ir Juodkalnija, kuri yra sužaidusi vieneriomis rungtynėmis daugiau.

Vengrija ketina iki liepos 7 dienos, likus kelioms dienoms iki Aljanso viršūnių susitikimo Vilniuje, balsuoti dėl ilgai stabdytos Švedijos paraiškos dėl narystės NATO, rodo parlamento dokumentas, su kuriuo ketvirtadienį susipažino naujienų agentūra AFP. Reaguodamos į Rusijos invaziją į Ukrainą, Švedija ir Suomija nutraukė dešimtmečius trukusį neutralumo ir karinio neprisijungimo laikotarpį, ir paskelbė norinčios prisijungti prie Vakarų karinio aljanso.

Ar žinojote, kad vyksta ne tik sporto olimpiada, bet ir teatro? Ji rengiama Vengrijoje. Būtent joje dalyvavo ir Kauno valstybinis muzikinis teatras. Operetės gimtinėje Kauno trupė pristatė Kalmano operetę „Silva“ ir pavergė žiūrovų širdis, o iš gastrolių grįžę muzikinio teatro atstovai su TV3 žiūrovais dalijasi įspūdžiais.  Skambiai Kauno valstybinio muzikinio teatro kolektyvas trim autobusais leidžiasi į kelionę.

Vengrija penktadienį nepriimtinu pavadino Europos Sąjungos susitarimą peržiūrėti bloko taisykles dėl prieglobsčio prašytojų ir migrantų priėmimo šalyse narėse. „Briuselis piktnaudžiauja savo valdžia. Jie nori jėga perkelti migrantus į Vengriją. Tai nepriimtina, jie nori per prievartą paversti Vengriją migrantų šalimi“, – cituodamas vengrų premjerą Viktorą Orbaną socialiniame tinkle „Twitter“ rašė vyriausybės atstovas Zoltanas Kovacsas.

Lietuvos rinktinės birželio mėnesį laukia du iššūkiai Europos čempionato atrankos varžybose. Birželio 17 dieną lietuvaičiai Kauno Dariaus ir Girėno stadione susikaus su Bulgarijos rinktine (bilietus galite įsigyti paspaudę čia), o po trejeto dienų Vengrijos sostinėje Budapešte susikaus su šios šalies rinktine (bilietus į Lietuvos fanų sektorių įsigykite paspaudę čia). Edgaras Jankauskas pasirinko sudėtį, su kuria stos į kovą šiose akistatose.

Demokratinis pasaulis laukia Ukrainos puolimo ir tikisi tolesnio jos sąjungininkų solidarumo. Tačiau ir Europos Sąjungoje, ir NATO vis ima veikti valstybės ir politinės jėgos, kurios kaip šaukštas deguto gadina medaus statinę. Vengrija atsisako skirti Ukrainai 500 milijonų eurų ginkluotei, skandalingai elgiasi ir Švedijos narystę NATO blokuojanti Turkija. Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo diplomatas Albinas Januška.

Europos Sąjungos ministrai antradienį išreiškė diskomfortą dėl to, kad kitais metais rotacijos tvarka blokui turi pirmininkauti Vengrija, tačiau Budapeštas tikina, kad niekas nesutrukdys jam imtis šio svarbaus vaidmens. Ketvirtadienį Europos Parlamentas balsuos dėl neįpareigojančios rezoliucijos su raginimu ES sostinėms pripažinti Vengriją netinkama pirmininkauti blokui 2024 metų antrąjį pusmetį. Tai bus labai svarbus laikotarpis iškart po Europos Parlamento rinkimų.

40 Europos Parlamento (EP) narių paragino Bendrijos nares įvesti Vengrijai sankcijas pagal vadinamąjį Magnitskio įstatymą. Kaip trečiadienį pranešė europarlamentaro Petro Auštrevičiaus biuras, šios Rusijos teisininko garbei pavadintos sankcijos Vengrijai turėtų būti įvestos už tai, kad ji blokuoja bendrą Europos Sąjungos (ES) sprendimą dėl sankcijų Kremliui už opozicijos lyderio Vladimiro Kara-Murzos įkalinimą.

JAV tyrimų grupė „Freedom House“ trečiadienį pareiškė, kad praėjusiais metais demokratijos padėtis Vengrijoje dar labiau pablogėjo, išsakydama priekaištus dėl rinkimų, kuriuose vėl triumfavo dešiniųjų pažiūrų premjeras Viktoras Orbanas, eigos.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas mano, kad Rusija pralaimės karą prieš Ukrainą, o Ukraina po pergalės įstos į Europos Sąjungą. Apie tai jis kalbėjo per Socialdemokratų partijos metinių minėjimą, rašo „Ukrinform“. „Rusija neturėtų ir nelaimės šio karo <...> Kartus mūsų žemyno istorijos skyrius, kurį savo imperialistinėje beprotybėje sukūrė Vladimiras Putinas, baigsis laisvai Ukrainai įstojus į Europos Sąjungą kaip visateisei jos narei“, – cituojamas jis.

Vengrija blokuoja dar 500 mln. eurų iš Europos Sąjungos fondų Ukrainai skirtų ginklų išlaidoms padengti, pranešė Budapeštas ir Europos diplomatai. Nuo pernai vasario, kai Maskva įsiveržė į Ukrainą, ES šalys Ukrainai apginkluoti skyrė apie 5,6 mlrd. eurų bendrų lėšų. Neseniai bloko valstybės narės pritarė pasiūlymui per ateinančius 12 mėnesių Ukrainai pristatyti milijoną artilerijos sviedinių už du milijardus eurų.

Vengrija per pirmąjį šių metų ketvirtį sukūrė 0,9 proc. kuklesnį nei prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi išankstiniais duomenimis. Pernai spalį-gruodį ekonomika per metus augo 0,4 procento. Sausį-kovą užfiksuotas pirmas nuo 2021-ųjų pirmojo ketvirčio Vengrijos ūkio metinis nuosmukis, kurį nulėmė pramonės gamybos kritimas. Kita vertus, gerus rezultatus pademonstravę žemės ūkis ir paslaugų sektorius nuosmukį sušvelnino.

Dešimtys tūkstančių žmonių sekmadienį susirinko į centrinę Budapešto aikštę, kur popiežius Pranciškus trečią ir paskutinę savo vizito Vengrijoje dieną, aukojo mišias po atviru dangumi. 86-erių pontifikas iš Argentinos 9 val. 30 min. vietos (10 val. 30 min. Lietuvos) laiku pradėjo laikyti mišias vienoje iš pagrindinių miesto aikščių, esančių už šalies parlamento. Vietos valdžios institucijų teigimu, į renginį susirinko apie 80 000 žmonių. Viso renginio metu užtikrinamas labai didelis saugumas.

Popiežius Pranciškus šeštadienį Budapešte įspėjo dėl abejingumo ir ragino užjausti visus, bet dėkojo Vengrijai, kad ji priėmė ukrainiečių pabėgėlius nepaisydama antiimigracinės premjero Viktoro Orbano politikos. Penktadienį atvykęs į Budapeštą trijų dienų vizito, 86 metų argentiniečių popiežius savo pirmoje kalboje V. Orbanui ir kitiems vyriausybės pareigūnams akcentavo būtinybę atsiverti kitiems ir neužsidaryti savyje.

Popiežius Pranciškus penktadienį lankydamasis Budapešte ragino susigrąžinti Europos dvasią ir atsisakyti nesutarimų augant nacionalizmui ir vykstant Rusijos agresijai Ukrainoje.  Penktadienį pontifikas atvyko į Vengriją trijų dienų vizito ir susitiko su nacionalistinių pažiūrų ministru pirmininku Viktoru Orbanu. Daugeliu atvejų V. Orbano pažiūros prieštarauja Katalikų Bažnyčios vadovo nuostatoms.

Vengrijos kariuomenės vadas ketvirtadienį buvo atleistas iš pareigų, rodo prezidentės dekretas. Sprendimo priežastys nenurodomos. Tai dar vienas pastarųjų mėnesių pokytis šios NATO narės ginkluotosiose pajėgose.  Pranešama, kad šiais metais buvo atleisti keli šimtai karininkų ir karinės žvalgybos pareigūnų, kai nacionalistinių pažiūrų ministro pirmininko Viktoro Orbano vyriausybė sausį priėmė įstatymą, suteikiantį gynybos ministrui įgaliojimus atleisti vyresnius nei 45-erių asmenis.

Rusijos kontroliuojamas daugiašalis Tarptautinis investicijų bankas (TIB) trečiadienį paskelbė paliekantis Vengriją, kai buvo įtrauktas į JAV sankcijų sąrašus, o Budapeštas atsisakė narystės. „Bankas pradėjo savo operacijų ir būstinės funkcijų perkėlimą iš Vengrijos į Rusiją“, – sakoma banko pranešime, paskelbtame jo tinklalapyje.

Vašingtonas trečiadienį paragino Turkiją ir Vengriją skubiai ratifikuoti Švedijos paraišką dėl narystės NATO, kuri kelis mėnesius blokuojama dėl ginčų su šiomis dviem valstybėmis. „Tikimės, kad netrukus Švedija taps 32-ąja (NATO nare). Ir, kad būtų aišku, tikimės, jog tai įvyks iki (NATO) aukščiausiojo lygio susitikimo liepą.

Keli šimtai nevyriausybinių organizacijų ir akademikų kreipėsi į Lietuvos valdančiuosius, prašydami nepriimti Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pataisų, rašoma Lietuvos žmogaus teisių centro pranešime spaudai. Nevyriausybininkai ir akademikai įspėja, kad pataisos, kuriomis siekiama įteisinti migrantų astūmimus ekstremalių situacijų metu, ne tik pažeis tarptautinę teisę, bet ir Lietuvą pastatys greta tokių valstybių kaip Vengrija.

Įsibėgėjus žiauriam Rusijos karui su Ukraina, Rusijos nafta ir dujos toliau teka Ukrainos vamzdynais, o tai, kaip sakė Ukrainos energetikos konsultantas, paprašęs nenurodyti jo vardo, yra „ironiška ir juokinga“, rašo „The Economist“. Prieš karą, maždaug 40–45 proc. Europos sunaudojamų dujų ir maždaug ketvirtadalis naftos atkeliaudavo iš Rusijos. Nuo to laiko Rusija bandė priversti Europą panaikinti ekonomines sankcijas, stabdydama tiekimą.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas penktadienį išreiškė palaikymą Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui dėl jo prieštaringai vertinamo perspėjimo, kad Europa gali tapti Jungtinių Valstijų vasale. Savaitgalį duodamas interviu E. Macronas sukėlė nerimą abiejose Atlanto pusėse sakydamas, kad Europa neturėtų būti Vašingtono ar Pekino sekėja arba įsitraukti į bet kokią eskalaciją dėl Taivano.

Vengrija antradienį pasirašė naujus susitarimus, kuriais siekiama užtikrinti tolesnį Rusijos energijos tiekimą. Tai rodo, kad šalis su Maskva tęsia diplomatinius ir prekybinius ryšius, kurie dėl rusų karo Ukrainoje kelia nerimą nemažai daliai Europos lyderių.

Rusijos statytiniai Kryme pareiškė, kad rusai ruošiasi Ukrainos kontrpuolimui. Jį Ukraina anonsuoja pradėsianti dar šį pavasarį, tačiau tiksli data kol kas neskelbiama. Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje: 22:55 | Medvedčuko žmona įtraukta į ieškomų žmonių sąrašą Prorusiško buvusio Ukrainos politiko Viktoro Medvedčuko žmona Oksana Marčenko Ukrainoje buvo įtraukta į ieškomų žmonių sąrašą, rašo UNIAN.

Penkiolika iš 27 ES valstybių narių remia Briuselio teisinius veiksmus prieš Vengriją dėl Budapešto priimto įstatymo, kuris laikomas diskriminuojančiu LGBT+ asmenis. Prancūzija ir Vokietija ketvirtadienį prisijungė prie sąrašo, remiančio Europos Komisijos pateiktą ieškinį Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.

Rusija įtraukė jai palankumą rodžiusią Vengriją į nedraugiškų šalių sąrašą dėl jos dalyvavimo Europos Sąjungos (ES) sankcijose. Negana to, Rusija pagrasino imtis atsakomųjų priemonių, skelbia žiniasklaida. Anot naujienų portalo 15min.lt, tai komentare propagandinei Rusijos agentūrai „RIA Novosti“ pareiškė Rusijos ambasadorius Vengrijoje Jevgenijus Stanislavovas. „Faktas lieka faktu: Vengrija pasirašė visus Briuselio antirusiškų sankcijų paketus ir yra priversta juos griežtai įgyvendinti.

Vengrija trečiadienį paragino Švediją spręsti problemas ir „daugybę skundų“, dėl kurių parlamentas negali ratifikuoti šios Šiaurės šalies prisijungimo prie NATO. Vengrija ir Turkija yra vienintelės NATO narės, kurios dar nepritarė Švedijos siekiui prisijungti prie galingiausio pasaulyje gynybos aljanso. Po Rusijos invazijos į Ukrainą Helsinkis ir Stokholmas atsisakė dešimtmečius trukusios karinio neprisijungimo politikos ir nusprendė įstoti į NATO.

Vengrijos parlamentas, kuriame dominuoja ministro pirmininko Viktoro Orbano valdančioji dešiniųjų partija „Fidesz“, pirmadienį pagaliau ratifikavo Suomijos prašymą prisijungti prie NATO. Už Šiaurės šalies stojimą į karinį aljansą balsavo didžioji dauguma įstatymų leidėjų – 182, o prieš pasisakė tik šeši parlamentarai.

Vengrija nesulaikytų Rusijos prezidento Vladimiro Putino, jei šis atvyktų į jos teritoriją, ketvirtadienį pareiškė ministro pirmininko Viktoro Orbano administracijos vadovas. Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) penktadienį paskelbė V. Putino arešto orderį dėl karo nusikaltimo – neteisėto ukrainiečių vaikų deportavimo. Tačiau, pasak vyriausybės pareigūno Gergely Gulyaso, šis orderis Vengrijoje nėra teisiškai privalomas, nors ši Europos Sąjungos narė taip pat yra ir TBT narė.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas ketvirtadienį pareiškė, kad prašys Vengrijos paaiškinti, kodėl ji delsia savo parlamente ratifikuoti Švedijos, bet ne Suomijos, paraišką dėl narystės NATO. „Ketinu paklausti, kodėl dabar jie atskiria Švediją nuo Suomijos. Tokių signalų anksčiau nesame gavę, todėl šiandien būtinai ketinu šį klausimą iškelti [premjerui Viktorui] Orbanui“, – visuomeniniam transliuotojui „Sveriges Radio“ sakė U. Kristerssonas.

Vengrija melagienomis vadina pranešimus, kad ji sutrukdė paskelbti bendrą Europos Sąjungos šalių narių pareiškimą dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) išduoto Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderio. Pasak Vengrijos vyriausybės atstovo Zaltano Kovacso, šalis pritarė TBT sprendimui dėl arešto orderio ir daugiau komentarų šia tema nepanoro pateikti.  „Vengrija sutiko su TBT sprendimu ir nenori jo kaip nors komentuoti.

Vengrija dėl Suomijos prašymo prisijungti prie NATO ratifikavimo balsuos kovo 27-ąją, penktadienį pranešė Vengrijos vyriausybės atstovas Zoltanas Kovacsas. „Balsavimas parlamente vyks kovo 27 dieną“, – „Twitter“ žinutėje teigė Z. Kovacsas. Ministro pirmininko Viktoro Orbano valdančioji „Fidesz“ partija „remia Suomijos stojimą į NATO“, pažymėjo jis, pacitavęs partijos parlamentinės frakcijos lyderį Mate Kocsisą.

Vengrijos parlamento delegacija antradienį po susitikimo su Švedijos parlamento pirmininku pareiškė, kad remia Švedijos siekį tapti NATO nare. Susitikimas surengtas siekiant išspręsti tai, ką Vengrijos valdančioji partija pavadino politiniais ginčais. Kai kurie Vengrijos įstatymų leidėjai abejojo, ar pritarti Švedijos ir Suomijos paraiškoms įstoti į NATO, kaltindami Stokholmą ir Helsinkį „akivaizdžiu melu“ apie Vengrijos demokratijos būklę.

Vengrija vėl atidėjo balsavimą dėl Švedijos ir Suomijos stojimo į NATO paraiškų ratifikavimo, teigiama ketvirtadienį Nacionalinės Asamblėjos interneto svetainėje paskelbtame atnaujintame tvarkaraštyje.  Balsavimą atidėjus dviem savaitėms iki kovo 20 dieną prasidėsiančios parlamento sesijos, Vengrija lieka vienintelė Aljanso narė, neskaitant Turkijos, dar nepatvirtinusi abiejų Skandinavijos šalių paraiškų prisijungti prie NATO.

Popiežius Pranciškus balandžio 28–30 dienomis lankysis Vengrijoje, kur susitiks su ministru pirmininku Viktoru Orbanu, pirmadienį pranešė Vatikanas. „Jo Šventenybė popiežius Pranciškus 2023 metų balandžio 28–30 dienomis vyks į apaštališkąją kelionę į Vengriją ir aplankys Budapešto miestą“, – sakoma Vatikano atstovo spaudai Matteo Bruni pranešime.

Vengrijos įstatymų leidėjai kovo pradžioje balsuos dėl Suomijos ir Švedijos prašymų įstoti į NATO ratifikavimo, teigiama trečiadienį paskelbtoje darbotvarkėje.  Joje teigiama, kad bendros diskusijos dėl jų narystės paraiškų vyks kitą savaitę, o balsavimas dėl kiekvienos šalies atskirai vyks kovo 6-9 dienomis.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas šeštadienį pažadėjo toliau palaikyti santykius su Maskva ir paragino kitus daryti tą patį, nors Europos Sąjunga (ES) ir mėgina išlaikyti vieningą frontą prieš Rusiją dėl jos invazijos į Ukrainą. „Toliau palaikysime savo ekonominius santykius su Rusija ir siūlome savo sąjungininkams daryti tą patį“, – pareiškė V. Orbanas savo metinėje kalboje.

Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto pirmadienį atvyko į Minską pasikalbėti apie taiką Ukrainoje, pranešė pats vengrų diplomatijos vadovas. Tai retas NATO ir Europos Sąjungos pareigūno vizitas Baltarusijoje. „Vengrija tikisi, kad visi tarptautinės bendruomenės nariai kuo greičiau imsis veiksmų taikos labui ir vengs veiksmų, kurie gali pratęsti ar eskaluoti karą“, – sakė jis „Facebook“ žinutėje. „Karas Ukrainoje darosi vis žiauresnis, o dėl kovų žūsta vis daugiau žmonių.

Vengrija pagal korupcijos indeksą nukrito į paskutinę vietą tarp Europos Sąjungos šalių, o organizacija „Transparency International“ antradienį apkaltino „politinį elitą“ piktnaudžiaujant valstybės ir bloko lėšomis. Vengrija ilgą laiką ginčijasi su Briuseliu dėl korupcijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų, dėl kurių buvo įšaldytas milijardų eurų bloko finansavimas.

Vengrija antradienį apkaltino Švediją „kvailumu“ dėl incidento Stokholme, paskatinusio Turkiją sustabdyti derybas dėl šios Skandinavijos šalies ir jos kaimynės Suomijos stojimo į NATO. Turkija ir Vengrija tebėra vienintelės 30 valstybių turinčio Vakarų gynybos aljanso narės, neratifikavusios Stokholmo ir Helsinkio paraiškų dėl narystės.

Vengrijos ministras pirmininkas penktadienį  pareiškė, kad Vakarų šalys, tiekiančios ginklus ir pinigus Ukrainai, jau tapo aktyviomis karo dalyvėmis. Duodamas interviu Vengrijos valstybiniam radijui Viktoras Orbanas teigė, kad trečiadienį priimtas Vokietijos sprendimas nusiųsti Ukrainai 14 tankų „Leopard 2 A6“ simbolizuoja didėjantį Vakarų šalių vaidmenį 12-ą mėnesį vykstančiame kare.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas trečiadienį apkaltino Briuselį „vengrofobija“, tvirtindamas, kad dėl išankstinio nusistatymo, o ne dėl susirūpinimo korupcija, buvo atidėtas neseniai pasiektas susitarimas su ES dėl įšaldytų bloko lėšų. Europos Komisija rekomendavo įšaldyti 13 mlrd. eurų lėšų, numatytų Vengrijai, kol šalyje bus įvykdytos kovos su korupcija reformos.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pirmadienį pašiepė Europos Parlamentą po to, kai pasirodė įtarimų, kad viena iš jo vicepirmininkių priėmė piniginius kyšius iš Kataro, siekusio pasigerinti įvaizdį Europoje. „Labas rytas Europos Parlamentui“, – parašė V. Orbanas socialiniame tinkle „Twitter“ pasidalindamas 1981 metais daryta nuotrauka, kurioje buvę JAV prezidentai Ronaldas Reaganas ir George'as W. Bushas užfiksuoti besijuokiančių žmonių kompanijoje.

Vengrijos, Rumunijos, Sakartvelo ir Azerbaidžano lyderiai planuoja šeštadienį susitikti Rumunijos sostinėje ir sudaryti susitarimą dėl povandeninės elektros jungties, kuri galėtų tapti nauju Europos Sąjungos (ES) energijos šaltiniu. Pagal susitarimą, Juodosios jūros dugnu būtų nutiestas kabelis, kuris sujungtų Azerbaidžaną su Vengrija per Sakartvelą ir Rumuniją, pareiškė vengrų ministro pirmininko Viktoro Orbano spaudos atstovas Bertalanas Havasi.

Brangstant maistui ir komunalinėms paslaugoms, infliacija Vengrijoje lapkritį toliau didėjo, parodė šalies statistikos tarnybos ketvirtadienį paskelbti duomenys. Metinė infliacija, spalį siekusi 21,1 proc., lapkritį pakilo iki 22,5 proc. ir buvo didesnė už ekonomistų prognozuotus 22,2 procento. Centrinio banko taikomą tikslinį 2–4 proc. lygį infliacija viršija nuo 2021 metų kovo. Metinės infliacijos rodiklis 20 proc.

Europos Komisija ketvirtadienį atmetė Vengrijos kaltinimus, esą degalų trūkumas šalies degalinėse atsirado dėl Europos Sąjungos (ES) nustatytų rusiškos naftos kainų „lubų“. Šie kaltinimai, kuriuos pareiškė Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano vyriausybė, neturi „visiškai jokios prasmės“, pareiškė Komisijos atstovas spaudai Danielis Ferrie.

Vengrijos parlamentas pritarė vyriausybės siūlymui keturių Rusijoje pagamintų Pakšo atominės elektrinės reaktorių eksploatavimo laiką pratęsti 20 metų, skelbia „Reuters“ agentūra. Už vienintelės šalyje branduolinės jėgainės veiklos pratęsimą tokiam laikotarpiui balsai 170 parlamentarų, aštuoniems prieštaravus, o vienam susilaikius. Birželį Vengrijos vyriausybė paskelbė, kad ketina pratęsti reaktorių eksploatavimo laiką, o rugsėjį paprašė Europos Komisijos pritarti šiam planui.