vengrija

Vokietijos užsienio reikalų ministerija penktadienį pareiškė, kad Vengrija per 12 pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES) dienų pridarė „daug žalos“. Atstovas Berlyne pavadino Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbáno vizitus Maskvoje ir Pekine „individualiomis vengrų pastangomis, kurias stebime su didele nuostaba ir skepsiu“. Jis sakė, kad V. Orbánas neatstovavo ES.

Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano asmeninė diplomatinė iniciatyva Ukrainos atžvilgiu kelia susierzinimą partnerėms iš ES, o Briuselis tokius jo veiksmus vadina „kenkėjišku tvarkos drumstimu“. Šalių pyktį dar labiau kursto tai, kad Vengrija ką tik rotacijos tvarka perėmė ES pirmininkavimą, o praėjusią savaitę įvykęs dvišalis V. Orbano vizitas Rusijoje buvo jo paties ir prezidento Vladimiro Putino klaidingai nušviestas kaip surengtas po Europos Sąjungos vėliava.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pirmadienį  pareiškė, kad po neseniai įvykusių vizitų Maskvoje ir Kyjive atvyko į Pekiną su „Taikos misija 3.0“. V. Orbaną oro uoste pasitiko Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Hua Chunying, kaip matyti iš nuotraukos, kurią vengrų lyderis paskelbė socialiniame tinkle „X“.  Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pirmadienį Pekine susitiko su V. Orbanu, pranešė valstybinė žiniasklaida.

Vengrija atšaukė suplanuotą užsienio reikalų ministro Peterio Szijjarto  ir Vokietijos diplomatijos vadovės Annalenos Baerbock susitikimą, penktadienio vakarą pranešė Vokietijos užsienio reikalų ministerija (URM). Anksčiau buvo planuota, kad A. Baerbock pirmadienį vyks į Budapeštą. Vokietijos URM informavo, kad vizitas buvo nukeltas, ir pridūrė, jog dėl to apgailestauja.

Pirmadienį Vengrija pradeda pirmininkauti Europos Sąjungai (ES) ir žada būti „sąžininga brokerė“, nepaisant tvyrančio susirūpinimo dėl šios šalies autoritarinės ir Rusijai palankios vyriausybės. Nacionalistas ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, nuo 2010 m.vadovaujantis Vidurio Europos šaliai ir siekiantis paversti ją „neliberalia demokratija“, dažnai konfliktuoja su Briuseliu dėl teisinės valstybės principų ir žmogaus teisių.

Šių metų pradžioje Vengrija pateikė Ukrainai reikalavimus, kad Kyjivas, be kitų dalykų, pripažintų visą Užkarpatės teritoriją „tradiciškai vengriška“, ketvirtadienį pranešė naujienų svetainė „Ukrainska Pravda“.  Skelbiama, kad sausio pabaigoje šiuos reikalavimus Ukrainai perdavė Užkarpatėje apsilankęs Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto.

Europos futbolo čempionate užfiksuota kraupi situacija. Škotijos ir Vengrijos mače viename iš epizodų susidūrė futbolininkai. Incidentas įvyko 69-ąją mačo minutę, kai Škotijos rinktinės vartininkas Angusas Gunnas susidūrė su vengru Barnabu Varga. Į aikštę iš karto buvo iškviesti medikai ir vengrui buvo teikiama skubi medicininė pagalba. Atrodė, kad jis yra praradęs sąmonę ir nereaguoja į aplinką.

Kadenciją baigiantis Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte antradienį po derybų su kolega iš Vengrijos Viktoru Orbanu pareiškė, kad atsargiai, bet optimistiškai tikisi, jog jam pavyks įveikti Budapešto pasipriešinimą ir tapti naujuoju NATO vadovu.  Užsitikrinęs pagrindinių valstybių paramą, M. Rutte šiuo metu yra pagrindinis favoritas užimti NATO generalinio sekretoriaus postą.  Tačiau jam sunkiai sekasi įtikinti V. Orbaną dėl savo kandidatūros.

Europos Teisingumo Teismas nurodė Vengrijai sumokėti 200 mln. eurų baudą ir dar po 1 mln. eurų per dieną už tai, kad ji nevykdo ankstesnių sprendimų pakeisti savo prieglobsčio politiką. Nurodymas priimtas po ankstesnio 2020 metų gruodžio mėnesio teismo sprendimo dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir trečiųjų šalių piliečių grąžinimo procedūrų.

Vengrija sulaikė 32 Ukrainos piliečius, sunkvežimiu pabėgusius per sieną, pirmadienį pranešė Ukrainos sienos apsaugos tarnyba. Pirmadienį Ukrainos pasieniečių atstovas Andrijus Demčenka naujienų svetainei „Ukrainska Pravda“ sakė, kad kaimyninė šalis pranešė aptikusi transporto priemonę ir sulaikiusi 32 Ukrainos piliečius.

Sankt Peterburge viešintis Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto (Pėteris Sijartas) ketvirtadienį patvirtino, kad dalyvaus šį mėnesį Šveicarijoje vyksiančiame pasauliniame Ukrainos taikos aukščiausiojo lygio susitikime. Apie tai pranešė ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“. P. Szijjarto anksčiau išreiškė abejonių dėl dalyvavimo pasauliniame taikos aukščiausiojo lygio susitikime, į kurį nepakviesta Rusija.

Vengrijos sostinėje šeštadienį susirinko dešimčių tūkstančių žmonių minia, kad pademonstruotų, jog palaiko ministrą pirmininką Viktorą Orbaną likus savaitei iki Europos Parlamento rinkimų, kuriuos jis yra pavadinęs egzistenciniu lūžiu tarp taikos Europoje ir pasaulinio karo.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas penktadienį apkaltino NATO, kad jo šalis „įtraukiama“ į karą Ukrainoje, ir tai palygino su Adolfo Hitlerio spaudimu, privertusiu Vengriją įsitraukti į Antrąjį pasaulinį karą. V. Orbanas užsitraukė griežtą Vakarų šalių kritiką, atsisakęs siųsti ginklus Kyjivui, kad padėtų atremti Rusijos invaziją, ir vietoj to pasisakantis už taikos derybas su Maskva.

 Europos Sąjungos šalių pareigūnai pirmadienį išsakė priekaištų Vengrijai, Budapeštui pagrasinus sustabdyti kelių milijardų eurų skyrimą Ukrainai apginkluoti.  Vengrija, vienintelė ES valstybė, kuri po Rusijos invazijos į Ukrainą palaiko ryšius su Kremliumi, nuo plataus masto karo pradžios ne kartą blokavo Bendrijos iniciatyvas dėl pagalbos Kyjivui ar sankcijų Maskvai.

Briuselio pareigūnai primygtinai reikalauja, kad oficialios derybos dėl Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą būtų pradėtos jau šį birželį, skelbia „Politico“, remdamasis pokalbiais su penkiais diplomatais. Su anonimiškumo sąlyga kalbėję diplomatai pranešė, kad šiuo metu intensyviai dirbama siekiant įtikinti Vengrijos vyriausybę sutikti pradėti derybas dėl Ukrainos stojimo į ES.

Vengrija skatina kitas Europos Sąjungos nares priimti įstatymus, panašius į itin ginčijamą Sakartvelo teisės aktą dėl „užsienio įtakos“, penktadienį pareiškė aukšto rango vengrų pareigūnas. Minėtojo įstatymo priėmimas Sakartvele sukėlė precedento neturinčius protestus ir sulaukė tarptautinio pasmerkimo, taip pat ir iš ES. Tačiau Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano politikos direktorius pranešime socialiniame tinkle „X“ išreiškė pritarimą šiam teisės aktui.

Beprecedentės Europos Sąjungos (ES) pastangos nubausti pelningą Rusijos gamtinių dujų sektorių jau susiduria su Vengrijos pasipriešinimu, praneša leidinys „Politico“, remdamasis diplomatiniais šaltiniais. Per pirmuosius ES ambasadorių pokalbius Budapeštas išreiškė abejones dėl naujojo pasiūlymo, nesiimdamas tiesiogiai prieštarauti priemonei, tačiau aiškiai išreikšdamas savo atsargumą.

Vengrijos sostinėje Budapešte buvo užpultas 48 metų Ukrainos pilietis. Jis patyrė durtinių žaizdų, kurios buvo nesuderinamos su gyvybe. Tai praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis Budapešto vyriausiosios policijos valdybos spaudos tarnyba. Pasak Vengrijos pareigūnų, tarp 44 metų „kazacho išvaizdos“ vyro ir 48 metų ukrainiečio kilo kivirčas ir muštynės. Vėliau pirmasis griebėsi peilio. Ukrainos pilietis nuo žaizdų mirė vietoje. Policija jau iškėlė baudžiamąją bylą dėl nužudymo.

Vengrija per pirmąjį šių metų ketvirtį sukūrė 1,1 proc. didesnį nei prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi išankstiniais duomenimis. Per metų ketvirtį (sausį-kovą, palyginti su spaliu gruodžiu) BVP, įvertinus sezoniškumą, padidėjo 0,8 procento. Augimas užfiksuotas po per paskutinius tris metų mėnesius užfiksuoto nulinio BVP pokyčio tiek per metų ketvirtį, tiek ir per metus.

Vengrijos sostinėje – didžiausias protestas prieš Orbano valdžią per kelerius metus. Dešimtys tūkstančių vengrų sureagavo į Orbanui iššūkį metančio jauno opozicionieriaus kvietimą išeiti į gatves. Jis žada ne tik kurti partiją, bet ir išstumti Orbaną iš valdžios. Budapešto gatvėmis žygiuoja dešimtys tūkstančių dabartine premjero Viktoro Orbano valdžia nepatenkintų vengrų. Nešini šalies vėliavomis, vengrai skanduoja šūkius „Mes nebijome!“ ir ragina V. Orbaną atsistatydinti.

Dešimtys tūkstančių žmonių šeštadienį dalyvavo mitinge Budapešte, reikšdami paramą premjero Viktoro Orbano kritikui, išdėsčiusiam planus mesti iššūkį nacionalistų lyderiui. Protestą prieš V. Orbano vyriausybę sušaukė teisininkas ir buvęs vyriausybės „saviškis“ Peteris Magyaras (Pėteris Madjaras), Vengrijos politiką purtantis po skandalo dėl malonės asmeniui, susijusiam su vaikų seksualinio išnaudojimo byla. Jis yra buvusios teisingumo ministrės Judit Vargos buvęs vyras.

Antradienį Vengrijos vyriausybė atmetė JAV prezidento Joe Bideno kaltinimą, kad ministras pirmininkas Viktoras Orbanas „siekia diktatūros“, ir dėl šio pasisakymo iškvietė JAV ambasadorių. Dviejų NATO sąjungininkių santykiai pastaraisiais metais šalti, Jungtinės Amerikos Valstijos ne kartą kritikavo Vengriją už glaudžius santykius su Rusija, už sprendimo priimti Švediją į NATO vilkinimą ir dėl demokratijos trūkumo.

Vengrijos vyriausybė patvirtino anksčiau pasirodžiusius neoficialius pranešimus, kad šalies Vidaus reikalų ministerija sudarė su Kinijos policija bendradarbiavimo sutartį, kurioje numatomas ir bendras patruliavimas Vengrijos miestuose.

Vengrijos prezidentas antradienį pasirašė įstatymą dėl Švedijos paraiškos įstoti į NATO  ir tai yra paskutinis techninis Budapešto žingsnis prieš šiai Šiaurės Europos šaliai tampant 32-ąja aljanso nare. Vengrijos parlamentas vasario 26 ratifikavo Švedijos paraišką dėl stojimo į NATO, panaikindamas paskutinę kliūtį Stokholmo kelyje į Aljansą.

Naujasis Vengrijos prezidentas Tamásas Sulyokas antradienį pasirašė įstatymą, ratifikuojantį Švedijos narystę NATO. Vengrijos parlamento vasario 26 d. priimto įstatymo projekto pasirašymas užbaigė Švedijos narystės ratifikavimo procesą, nes Vengrija yra paskutinė ratifikavusi šalis. NATO taisyklės reikalauja, kad visos NATO narės oficialiai praneštų Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybei, kad ratifikavo Švedijos priėmimo protokolus.

Slovakijos ir Vengrijos ministrų susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu Lietuvos premjerė vadina apgailėtinu pasirinkimu. „Dėl susitikimo su ponu Lavrovu... Sakyčiau, kad tai apgailėtinas pasirinkimas“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Vilniuje teigė Ingrida Šimonytė.

Dauguma švedų mano, kad jų šalis „per daug paaukojo“, kad taptų NATO nare, tačiau sutinka, kad Švedijos saugumas bus sustiprintas, rodo penktadienį paskelbti apklausos rezultatai. Švedija artimiausiomis dienomis taps 32-ąja karinio aljanso nare po to, kai pirmadienį jos paraišką ratifikavo ilgiausiai priėmimo procesą vilkinusi Vengrija.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ir kiti valdančiosios partijos politikai pirmadienį parlamente atsisakė neoficialiai pagerbti mirusio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno atminimą. 47 metų A. Navalnas – garsiausias prezidento Vladimiro Putino kritikas – mirė vasario 16-ąją, praleidęs trejus metus už grotų dėl kaltinimų, kuriuos nepriklausomos teisių gynimo grupės ir Vakarų šalys pasmerkė kaip kerštą už opoziciją Kremliui.

JAV pirmadienį pasveikino balsavimą už Švedijos priėmimą į NATO Vengrijos, paskutinės iki šiol to nepadariusios Atlanto aljanso narės, parlamente. „Mes išties sveikiname šiandien Vengrijos parlamente įvykusį balsavimą ir tikimės, kad procesas netrukus bus užbaigtas“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Matthew Milleris.

Vengrijos parlamentas pirmadienį prezidentu išrinko politikos naujoką, atsistatydinus jo pirmtakei, kuri sukėlė pasipiktinimą suteikusi malonę vyrui, susijusiam su vaikų ir paauglių seksualinio išnaudojimo byla. 67 metų Vengrijos konstitucinio teismo vadovas Tamasas Sulyokas davė priesaiką po to, kai dauguma įstatymų leidėjų patvirtino, kad jis pakeis Katalin Novak, pirmąją Vengrijos prezidentę moterį. K. Novak apie savo atsistatydinimą paskelbė vasario 10 dieną.

Vengrijos parlamentui pirmadienį ratifikavus Švedijos paraišką dėl narystės NATO, Lietuvos vadovai sveikina šalį. Pasak jų, tai istorinė diena. „Istorinė diena visiems NATO sąjungininkams ratifikavus Švedijos priėmimą į Aljansą. NATO ir Baltijos regionas dabar taps stipresnis nei bet kada anksčiau“, – platformoje „X“ pirmadienio vakarą paskelbė prezidentas Gitanas Nausėda. Anot Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, šis žingsnis yra esminis, siekiant užtikrinti pasaulio stabilumą.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ir kiti valdančiosios partijos politikai neatsakė į kvietimą dalyvauti pirmadienį parlamente vyksiančiame neoficialiame neseniai mirusio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno minėjime. 47-erių Kremliaus kritikas, už grotų praleidęs daugiau nei trejus metus, mirė vasario 16 d., o pasipiktinimą dėl jo mirties pareiškė tiek Vakarų šalių lyderiai, tiek jo šalininkai.

Vengrijos – paskutinės šalies, stabdžiusios Švedijos siekį įstoti į NATO – parlamentas pirmadienį surengė balsavimą ir pritarė Aljanso augimui. Apie tai skelbia UNIAN.  Sausį Turkijai ratifikavus Stokholmo paraišką dėl narystės NATO, Vengrija buvo paskutinė Švedijos įstojimo į Aljansą kliūtis.  Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas pareiškė, kad tai – istorinė diena. Savo ruožtu NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad karinis aljansas netrukus taps stipresnis.

Panašu, kad bus pašalinta paskutinė kliūtis Švedijai tapti NATO nare, kai pirmadienį Vengrijos parlamentas ratifikuos Skandinavijos šalies paraišką narystei. Švedija pateikė prašymą narystei NATO po 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą. Įstojimas į JAV vadovaujamą Aljansą reiškia didelius pokyčius tiek Švedijos gynybai, tiek geopolitinei pusiausvyrai regione.

Pirmadienį Vengrijos parlamentas turėtų ratifikuoti Švedijos narystę NATO. Įstatymų leidėjai ketina balsuoti dėl Švedijos narystės NATO per pirmąją plenarinę sesiją parlamentui grįžus po žiemos pertraukos. Balsavimo laukiama po pietų. Parlamento komitetai jau pritarė ratifikavimui. Dabar trūksta tik visos asamblėjos pritarimo. Vengrija yra vienintelė iš 31 NATO valstybės narės, dar neratifikavusi Švedijos narystės. Visos narės turi pasirašyti paraiškas prieš priimant naują šalį.

Vengrija iš Švedijos įsigis keturis švedų gamybos naikintuvus „Gripen“ ir taip išplės savo 14 šių naikintuvų parką, penktadienį žurnalistams sakė vengrų ministras pirmininkas Viktoras Orbanas. „Šiandien pasiekėme susitarimą papildyti Vengrijos gynybos pajėgų „Gripen“ parką keturiais orlaiviais“, – sakė V. Orbanas po derybų su Švedijos premjeru Ulfu Kristerssonu. Abu lyderiai susitiko prieš svarbų Vengrijos parlamento balsavimą dėl Stokholmo paraiškos prisijungti prie NATO.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas penktadienį atvyko į Budapeštą derybų su Vengrijos premjeru Viktoru Orbanu prieš svarbų balsavimą parlamente dėl Stokholmo paraiškos įstoti į NATO. Po to, kai praėjusį mėnesį Turkija ratifikavo švedų paraišką, Vengrija liko paskutine to dar nepadariusia šalimi. Vis dėlto pirmadienį Vengrijos parlamentas ketina surengti lemiamą balsavimą.

Vengrijos premjero Viktoro Orbano veto pagalbos Ukrainai paketui ir Švedijos narystei NATO sukėlė Europos lyderių pasipiktinimą. Nuolatinės derybos ir ekspertų bei lyderių nepasitenkinimas, atrodo, yra kova su vėjo malūnais. Tačiau Lietuvos ekspertai tame mato prasmę – pašalinti Vengriją iš NATO ir ES ne vien būtų neįmanoma, bet ir pavojinga, ypač kai ji žaidžia dvilypį žaidimą – tiek su ES, tiek su Rusija.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) penktadienį, prieš svarbų Vengrijos parlamento balsavimą dėl įstrigusios Švedijos paraiškos įstoti į NATO, susitiks su vengrų premjeru Viktoru Orbanu. Budapešte vyksiančiose derybose su V. Orbanu bus aptariamas Vengrijos ir Švedijos bendradarbiavimas gynybos ir saugumo politikos srityje, sakoma antradienį paskelbtame Švedijos vyriausybės pranešime.

Vengrija, paskutinė šalis, stabdanti Švedijos siekį įstoti į NATO, pirmadienį balsuos dėl šio klausimo, pranešė aukšto rango valdančiosios partijos pareigūnas.

Vengrija ir Švedija tikriausiai priartėjo prie sandorio dėl švediškų naikintuvų „Gripen“, kuris gali paspartinti Vengrijos parlamento pritarimą Stokholmo narystei Šiaurės Atlanto aljanse.

Vengrija nebeblokuos naujo Europos Sąjungos sankcijų Rusijai paketo, nes tam „nebėra priežasčių“. Tai „Facebook“ paskyroje pareiškė Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó, praneša portalas „rbc.ua“. „Vengrija neblokuos sankcijų Rusijai paketo, nes parengiamajame etape pavyko pašalinti visus Vengrijos interesams prieštaraujančius punktus“, – sakė URM vadovas.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pirmadienį sukritikavo Vengrijos delsimą ratifikuoti Švedijos stojimą į NATO. Ratifikavimo procedūra Vengrijoje yra paskutinė kliūtis Šiaurės šalies narystei, kurios Stokholmas pradėjo siekti Rusijai pradėjus karą Ukrainoje. „Nepriimtina, ne tik mano požiūriu, kad viena šalis gali blokuoti kitą, ypač atsižvelgiant į karą su Rusija Ukrainoje“, – žurnalistams sakė D. Tuskas, Varšuvoje priėmęs Švedijos kolegą Ulfą Kristerssoną.

Kinija pasiūlė ilgametei strateginei partnerei Vengrijai paramą viešojo saugumo srityje, neapsiribojant tik prekybos ir investicijų reikalais, pirmadienį pranešė „Reuters“. Kinija tikisi sustiprinti teisėsaugos ir saugumo ryšius su Vengrija, abiem šalims minint 75-ąsias dvišalių santykių metines, praėjusią savaitę per retą susitikimą su ministru pirmininku Viktoru Orbanu sakė Kinijos viešojo saugumo ministras Wang Xiaohong, pranešė oficialioji naujienų agentūra „Xinhua“. Vizito Budapešte metu ...

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas šeštadienį pareiškė, kad jo šalis „artėja“ prie Švedijos paraiškos dėl narystės NATO ratifikavimo, kadangi Budapeštas liko paskutinis to nepadaręs. „Gera žinia ta, kad mūsų dabartinis ginčas su Švedija artėja prie pabaigos“, – sakė V. Orbanas savo kalboje apie šalies padėtį. „Kartu su Švedijos premjeru ėmėmės svarbių žingsnių, kad atkurtume pasitikėjimą“, – sakė jis, nepateikdamas daugiau detalių.

Ruošdamasi narystei NATO, Švedija siunčia savo karius į Latviją. Švedijos kariai sudarys pirmąją gynybos liniją nuo galimos Rusijos invazijos į Baltijos šalis.  Nors šalis dar oficialiai nėra įstojusi į Aljansą, Švedija jau pradeda aktyviai veikti NATO rėmuose. Stokholmas atsiųs bataliono dydžio dalinį, kurį sudarys apie 600–800 karių ir sunkioji ginkluotė. Batalionas Latvijoje bus dislokuotas šešių mėnesių rotacijos principu.

 Vengrijos prezidentė Katalin Novák šeštadienį paskelbė atsistatydinanti po to, kai sustiprėjo spaudimas dėl jos sprendimo suteikti malonę vyrui, nuteistam už bendrininkavimą seksualinės prievartos prieš vaikus byloje. Neseniai paaiškėjo, kad K. Novak atleido vyrui, kuris buvo teisėtai nuteistas už pagalbą ir bendrininkavimą vykdant seksualinę prievartą prieš vaikus ir nepilnamečius. Ši naujiena sukėlė gatvių protestus, o parlamentarai iš įvairių partijų tokį sprendimą pasmerkė.

Europos Sąjunga trečiadienį pranešė, kad ėmėsi teisinių veiksmų prieš Vengriją, šiai priėmus įstatymus, kuriais, kaip teigiama, siekiama apsaugoti Vengrijos suverenitetą ir kuriais ribojama užsienio įtaka. Kritikai teigia, kad šie įstatymai yra naujausias ministro pirmininko Viktoro Orbano nacionalistinės vyriausybės bandymas nutildyti oponentus prieš birželį vyksiančius svarbius Europos Parlamento ir Vengrijos savivaldybių rinkimus.

Pirmadienį Vengrijos valdančioji partija boikotavo parlamento posėdį dėl Švedijos narystės NATO, taip atidėdama paskutinės Aljanso narės balsavimą dėl Aljanso išplėtimo. Vengrija palaiko glaudžius ryšius su Rusija ir po jos pradėtos invazijos į Ukrainą ir daugelį mėnesių vilkina Švedijos priėmimą į NATO, nors ir pareiškė iš principo tam neprieštaraujanti. Jungtinės Amerikos Valstijos padidino spaudimą Vengrijai ratifikuoti Stokholmo paraišką.