varpas

Pakaunėje gyvuojančio Panevėžiuko bendruomenė kiekvieną vakarą dabar pasitinka varpo dūžiais. Jie priverčia žmones stabtelėti ir susimąstyti. Tai šiame kaime vyksta nuo pat karantino pradžios. Taip skambinant kviesti žmones susitelkimui paragintos visos Lietuvos bažnyčios, tačiau ne visos tai daro. O štai Panevėžiuke šios iniciatyvos ėmėsi jaunas vaikinas.

Kiekvienas besidomintis Šiaulių miesto istorija privalo gyvai apžiūrėti Zubovų vasaros rezidenciją – vieną seniausių išlikusių pastatų Šiauliuose. XIX a. iškilęs ankstyvojo klasicizmo statinys yra svarbus grafų Zubovų giminės palikimas. Šalimais taip pat išlikęs senasis parkas bei kaštonų alėja. Kas slypi už šio dvaro sienų, skaitytojams pasakoja dizaineris, kraštotyrininkas Vilius Puronas.

1918 metų vasario 16 diena yra viena svarbiausių Lietuvos istorijos datų. Tada 20 Nepriklausomybės akto signatarų pasirašė dokumentą, kuris nurodo, kad yra atsižadama nuo visų valstybinių ryšių su kitomis šalimis.

Mindaugas LAURINAITIS Istorikas Šiaulių universiteto profesorius Arūnas Gumuliauskas sako, kad Vasario 16-oji yra tarsi Lietuvos gimtadienis, kurį kaip gimtadienį reikėtų ir švęsti. Lietuvos istorija paženklinta karų ir okupacijų, tačiau net tris kartus lietuviai vis iš naujo kėlėsi. „Parodykite nors vieną kitą tokią valstybę“, - ragina istorikas.

2013 m. gruodžio 6 d., penktadienį, 13 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Vinco Kudirkos muziejuje, Kudirkos Naumiestyje (V. Kudirkos g. 29), vyks Vinco Kudirkos 155-ųjų gimimo ir „Tautiškos giesmės“ sukūrimo 115-ųjų metinių paminėjimas. Meninę programą atliks Vinco Kudirkos gimnazijos moksleiviai. Vincas Kudirka gimė 1858 m. gruodžio 31 d. Paežeriuose, Vilkaviškio apskrityje. V. Kudirkos asmenybė turėjo ypatingą reikšmę XIX a. pabaigoje kilusiam lietuvių tautiniam atgimimui.

Paminklais, memorialinėmis lentomis ir kitais atminimo ženklais įamžinta įvairių Lietuvos gydytojų kartų profesinė ir visuomeninė veikla, siekiai gerinti šalies sveikatos apsaugą. Tokių paminklų mūsų šalyje galima suskaičiuoti šimtus, tačiau retas Lietuvos pilietis žino, už kokius nuopelnus jie skirti šiems gydytojams.

Šakių rajone iš koplyčios pavogtas žalvarinis XIX amžiaus varpas. Anot Policijos departamento pranešimo, vagystė Gražiškių kaime pastebėta Vėlinių dieną. Varpas iš koplyčios pavogtas, išstūmus antrojo aukšto medines dureles. Pastate nebuvo įrengta apsaugos sistema. Nuostolis nustatinėjamas.

Lin­ku­vos (Pak­ruo­jo r.) baž­ny­čios var­pi­nės di­dy­sis var­pas Eli­jas nu­kri­to ir jau be­veik pus­me­tį gu­li ant su­tre­šu­sios si­jos. Po to­ną sve­rian­čiu Eli­ju­ be­veik kas­dien praei­na var­pi­nin­kė, kad, pa­ly­pė­ju­si siū­buo­jan­čiais laip­te­liais, pa­skam­bin­tų ma­žuo­ju var­pu. Įs­pū­dis – var­pą Eli­ją pa­ts Die­vas pirš­te­liu pri­lai­ko.

Iki XIX a. ketvirtojo dešimtmečio, kol nutiestas naujas plentas į Tilžę, Ragainė buvo artimiausias Tauragei užsienio miestas. Ragainiškiai irgi dažnai lankydavosi Tauragėje – greičiausiai pasiekiamame LDK miestelyje – prekybos ir kitais reikalais. Nuo XVI a. iki XIX a. pradžios, bent tris šimtmečius, Tauragę ir Ragainę jungė išties glaudūs ryšiai. To pakaktų teiginiui, kad prisiminti šio miesto istoriją verta.

Šeštadienį Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje bus minimas Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos 70-metis. Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga įkurta 1940 m. Joje susibūrę liberalai ir tautininkai priešinosi iš pradžių sovietų, vėliau ir vokiečių okupacijoms, siekė atkurti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, leido laikraščius „Laisvės kovotojas“, „Varpas“. Sąjungos vadovybė rūpinosi sukurti visą Lietuvą apimantį sąjungos tinklą.

Šeštadienį vidurdienį protesto akciją surengusios profsąjungos ir nevyriausybinės organizacijos valdžią reikalavo naikinti LEO LT, nedidinti „Sodros“ mokesčio ir netarnauti oligarchams bei ginti visuomenės interesus. Gedulo ir vilties dienos išvakarėse surengtoje protesto akcijoje buvo pagerbtos ir stalininės deportacijos aukos bei įspėjama valdžia, kad dabartiniai jos veiksmai taip pat ištremia lietuvius - verčia važiuoti iš šalies bei geresnio gyvenimo ieškoti svetur.

Garbę atstovauti valdžiai Gedulo ir vilties dienos išvakarėse, birželio 13-ąją, rengiame mitinge didžiausios šalies profesinės sąjungos kol kas suteikia tik išrinktajai prezidentei Daliai Grybauskaitei. Antradienį Vilniaus savivaldybei įteiktas pranešimas dėl rengiamo mitingo prie Vyriausybės rūmų ir prie paminklo Tautinės giesmės kūrėjui Vincui Kudirkai.

Užtrukę Lietuvos himno autoriaus Vinco Kudirkos skulptūros kūrimo darbai pajudėjo -menininkas Arūnas Sakalauskas tikina, kad putoplaste skulptūros formos jau yra, o kovo pradžioje ji bus atiduota į liejyklą. „Šią savaitę - gal ne, kitą savaitę, bet jau atiduodu (skulptūrą - BNS) į tą liejyklą. Mat liejykla dabar užimta ir mes pačioje kovo pradžioje susitarėme, kad jau pradėsime lieti“, - BNS sakė skulptorius A.Sakalauskas.

„Važinėdamas šią vasarą po Lietuvą, užtėmijau, kad piemenukai (paleisti ant vasaros iš pirmamokslinyčių mokintiniai1) stengiasi kaip įmanydami kalbėti tarp savęs maskoliškai ir noriai rašinėja ant sienų ir tvorų maskoliškai taipgi, bet tokius žodžius, kuriuos galima išgirsti vien tikt nuo maskoliškų kareivių. Tėvai, nesuprasdami nieko, džiaugiasi, kad jų vaikeliai „mokinti“, nes jau moka ir kalbėti kitoniškai, ir da rašyti.

„Aš ne rašytojas. Statybininkas“, - taip visai be jokios ironijos prisistatė jau antrąją serijos „Pūtėme prieš vėją“ dalį „Sukilimas“ išleidęs Edvardas Burokas. Ištisus dešimtmečius dirbęs lageriuose, kalėjęs Vladimiro kalėjime, kūrėjas sako, kad ir dabar gyvena vien tuo. Tik šįkart rankose ne granatos. Plunksna. Surakintos buvo tik rankos „Ne tokie buvome, kad sugaudyti į lagerius laikytume save atlikusiais pareigą Tėvynei.

Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje spalio 22 d. svečiavosi Nacionalinės premijos laureatas, filmų autorius, režisierius Audrius Stonys. Salė pasitiko režisierių džiaugsmingais šūksniais ir garsiais aplodismentais. Gausiai susirinkę autoriaus gerbėjai ir kiti smalsautojai norėjo iš arčiau susipažinti su garsiu šiuolaikinio Lietuvos kino kūrėju.

Lietuvos himno autoriaus Vinco Kudirkos paminklą Vilniuje, kurio kūrėjai paaiškėjo prieš ketverius metus, o baigtas jis turėjo būti 2006-aisiais, dabar tikimasi atidengti 2009-ųjų gegužę. Sostinės savivaldybė pranešė, jog pavasarį turėtų būti baigtas visas V.Kudirkos paminklo projektas - ir jau įrengto fontano apšvietimo sistema, ir bronzinė skulptūra ant jau sumontuoto pjedestalo.

Lietuvos operos ir baleto teatre spalio 18 dieną paskutinį kartą bus rodomas G. Verdi operos „Kaukių balius“ spektaklis. Jį teatras skiria ilgamečio choro vadovo Adolfo Krogerto (1928-1988) gimimo 80-mečio sukakčiai paminėti.

Lietuvos kino ir televizijos kūrėjams ketvirtadienį pirmą kartą įteikti „Sidabrinės gervės“ apdovanojimai. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre vykusioje ceremonijoje paaiškėjo keturiolikos pasidabruotų gervės statulėlių laureatai.

Pirmųjų Lietuvos kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ vertinimo komisija įvertino Garso gildijos pareikštus priekaištus dėl „Geriausio garso“ kategorijos nominacijos ir paskelbė savo atsakymą.

Antradienį, gegužės 27 d., kino garso kūrėjai Artūras Pugačiauskas, Viktoras Juzonis, Jonas Maksvytis, Andrius Mamontovas ir Vytautas Žekonis, nominuoti „Sidabrinės gervės“ apdovanojimams už geriausią garsą, išplatino pareiškimą, kuriame išreiškė savo abejones dėl apdovanojimų komisijos kompetencijos šioje nominacijoje ir pareiškė apdovanojimų ceremonijoje nedalyvausiantys.

Ketvirtadienį Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje vykusiame renginyje buvo paskelbti pretendentai į kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ apdovanojimus.

Gegužės 7 dieną  Lietuvos žurnalistų sąjunga kartu su Biržų rajono savivaldybe  Biržų tvirtovės rūmų salėje surengė Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos, žurnalistų profesinės šventės, minėjimą. Šventinį renginį vedė Juozas Šalkauskas, pradėjęs šventę Bernardo Brazdžionio eilėmis apie lietuvišką žodį.

Vilniuje esantis „Skalvijos“ kino centras visiems dokumentikos mėgėjams vasario mėnesį suteiks progą dar kartą išvysti naujausius lietuvių režisierių darbus.

Sausio 7-14 dienomis dokumentinio kino režisierius Audrius Stonys yra pakviestas dalyvauti Indijoje, Kalkutoje vyksiančiame Azijos Dokumentikos Forume „Docedge’8“.Forumo metu Audrius Stonys skaitys paskaitą Satyajit Ray Kino ir televizijos Institute.Forumo tikslas sukurti platformą Azijos politinės-socialinės realybės analizei dokumentiniame kine, bei pristatyti kino kalbos galimybes ir įdomiausias pasaulinės dokumentikos tendencijas.

Lapkričio 8 dieną 20.00 ir 21.30val. „Skalvijos“ kino centre įvyks režisieriaus Audriaus Stonio naujo dokumentinio filmo „Varpas“ premjera.Sekdama vienos legendos pėdsakais, filmavimo grupė ir narų komanda leidosi paieškų ekspedicijon. Vieno skaidriausio ir paslaptingiausio Lietuvos ežero dugne jau keli šimtmečiai guli paskendęs varpas, atsiliepiantis iš gelmės...Filmą sukūrė „Studija 2“ bendradarbiaudama su Ekstremalaus nardymo klubu ir Lietuvos nacionaline televizija.

„Trys vežimai, lydimi septyniasdešimties valstiečių, sumušė pasienio sargybą ir perėjo sieną“, – šitaip apie 1831 m. įvykius Raseinių apskrityje savo vadovybei pranešė carinės Rusijos muitininkai.

Sostinės centre esančios Savivaldybės aikštės pavadinimas bus keičiamas į Vinco Kudirkos. Tokiam siūlymui pritarė Vilniaus miesto taryba, pranešė sostinės savivaldybė.Pasak pranešimo, savivaldybės pastatui persikėlus į Konstitucijos prospektą, dabartinis aikštės pavadinimas neteko informatyvumo.V. Kudirkai Savivaldybės aikštėje šiuo metu kyla bronzos ir granito paminklas.XIX amžiuje gyvenęs V. Kudirka buvo prozininkas, poetas, publicistas, vienas iš lietuvių tautinio sąjūdžio ideologų.