vakcinos

Į tv3.lt naujienų portalą kreipėsi moteris, kuri savo pašto dėžutėje rado įtarimą keliančią skrajutę. Moteris mano, kad skrajutėje nurodyta melaginga informacija, skirta paveikti gyventojus. Gydytojas infektologas, Vilniaus universiteto profesorius Arvydas Ambrazaitis sutiko pakomentuoti tokios skrajutės turinį. Dėl leidinio turinio ir patikimumo sunerimusi vilnietė, tv3.lt naujienų portalui rašė: „Vakar vakare savo pašto dėžutėje Žirmūnuose radau pridengtą skrajutę.

Vyriausybė apsisprendė: nuo gruodžio pabaigos galimybių paso reikės ir vaikams nuo dvylikos metų. Ministras aiškina, kad vaikai turės parodyti ir moksleivio pažymėjimą ar kitą dokumentą. Valdžia pažėrė ir kitų naujienų – paankstino vakcinaciją trečiąja – sustiprinančia – doze nuo koronaviruso, tad žmonės supuolė registruotis skiepui, skambučių antplūdžio sulaukė ir Karštosios linijos darbuotojai, ėmė strigti sistemos.

Įvertinusi mokslinių tyrimų duomenis ir ekspertų rekomendacijas, Sveikatos apsaugos ministerija atnaujino sustiprinančiosios COVID-19 vakcinos dozės skyrimo tvarką. Nuo trečiadienio, lapkričio 17 d., visi pilnamečiai gyventojai gali revakcinuotis trimis vakcinomis: „Comirnaty“ (gam. „BioNTech ir Pfizer“) arba „Janssen“ (gam. „Janssen Pharmaceutica NV“) sustiprinančioji dozė skiriama, praėjus keturiems mėnesiams po pilnos vakcinacijos, „Spikevax“ (gam. „Moderna“) – po šešių mėnesių.

Šią savaitę gamintojai „BioNTech ir Pfizer“ ir „Moderna“ pristatė į Lietuvą dvi COVID-19 vakcinų siuntas – iš viso 69060 vakcinos dozių. Farmacijos kompanija „BioNTech ir Pfizer“ trečiadienį pristatė 67860 „Comirnaty“ vakcinos dozių, „Moderna“ tą pačią dieną atgabeno 1200 „Spikevax“ vakcinos dozių. Naujos siuntos bus saugomos Ekstremalių sveikatai situacijų centro sandėlyje, kol savivaldybėms skirstomos anksčiau gamintojų pristatytos vakcinos.

Panevėžietis verslininkas Kazys Grabys buvo išprašytas iš Berčiūnų Lietuvos kankinių bažnyčios. Šioje bažnyčioje K. Grabys, nevengiantis save vadinti „antivakseriu“, bandė susitarti su šv. Mišias aukojusiu Karinių oro pajėgų kapelionu Virginijumi Veilentu, kad leistų rinkti parašus, kuriais norima sumažinti referendumui skelbti reikalingų parašų skaičių.

75 metų ir vyresni senjorai, kurie planuoja pasiskiepyti ir kartu norėtų gauti 100 eurų vienkartinę išmoką, turi suskubti ir pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze spėti pasiskiepyti lapkričio 8 d. (pirmadienį) arba lapkričio 9 (antradienį). Paskubėti reikia dėl to, kad 100 eurų vienkartinė išmoka skiriama už visą vakcinacijos kursą, todėl tam, kad antruoju skiepu senjorai spėtų pasiskiepyti laiku – iki lapkričio 30 d., pirmąjį skiepą būtina gauti ne vėliau nei lapkričio 9 (antradienį). „Siekiame ...

Europos Sąjungos farmacijos sektoriaus priežiūros tarnyba pirmadienį rekomendavo leisti skirti bendrovės „Moderna“ sukurtos vakcinos nuo COVID-19 stiprinančiąsias dozes visiems 18 metų sulaukusiems asmenims. Sprendimas buvo priimtas didėjant susirūpinimui, kad asmenų, atlikusių pirminį skiepijimo kursą, imunitetas pandeminiam koronavirusui ilgainiui silpnėja.

Sveikatos apsaugos ministerijai paskelbus akciją savivaldybėms ir šeimos gydytojams, kai už spartesnį senjorų skiepijimą dalins piniginius prizus, kai kurios savivaldybės tokią idėją jau peikia. Merai aiškina, kad ministerijos užmojai nerealūs ir tokiose „žiurkių lenktynėse“ dalyvauti jie neketina.  Ministras Arūnas Dulkys žada premijas trims savivaldybėms, kurios iki gruodžio pirmos dienos vakcinuos per 90 procentų vyresnių nei 75 metų senjorų.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad vasarą vakcinavimo tempas galėjo būti sulėtintas tikslingai, bandant neleisti pasiekti prezidento užsibrėžto tikslo paskiepyti 70 proc. žmonių. Į tokią G. Nausėdos nuomonę sureagavo ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, kuris teigia, kad iki pat liepos pradžios lietuviai skiepijosi sparčiau nei ES vidurkis.

Jungtinės Valstijos pasirengusios nuo kito mėnesio vakcinuoti nuo koronaviruso 5–11 metų vaikus, kai tik sveikatos ekspertai uždegs žalią šviesą vakcinuoti šios amžiaus grupės žmones, trečiadienį pranešė Baltieji rūmai. Pasiskiepyti galėtų dar 28 mln. amerikiečių. „Mūsų planavimo pastangos reiškia, kad būsime pasirengę pradėti skiepyti artimiausiomis dienomis po galutinės CDC rekomendacijos“, – sakė Baltieji rūmai, turėdami omenyje Ligų kontrolės ir prevencijos centrus.

Rusija praėjusiais metais itin daug dėmėsio skyrė įrodinėdama, kad „Sputnik V“ vakcina nuo koronaviruso yra „neturinti analogų pasaulyje“ ir aktyviai bandė eksportuoti ją į užsienio šalis. Tačiau neseniai atliktas tyrimas parodė, kad „Sputnik V“ kūrėjams prastai sekasi užtikrinti įsipareigojimus.

Gripas – ūmi virusinė kvėpavimo takų infekcija, kuri ne tik nesirenka žmonių pagal amžių, bet yra viena dažniausių ligų, sukeliančių epidemijas. Įgavęs pagreitį, oro lašeliniu būdu plintantis gripas kasmet susargdina tūkstančius gyventojų. Šeimos gydytoja Vilma Rucevičiūtė sako, kad gripo komplikacijų pasitaiko beveik kiekvieno sezono metu, nors to galima išvengti pasiskiepijus.

Indijoje buvo patvirtinta pirmoji vakcina nuo koronaviruso, kurios pagrindą sudaro DNR. Manoma, kad ji yra efektyvi ir turi mažai šalutinių poveikių. Tačiau yra ir tam tikrų nuogąstavimų dėl tokių vakcinų efektyvumo. Mokslininkai paaiškino ir DNR vakcinų poveikio žmogaus organizmui tikimybę.

Pateikę naujausius duomenis apie šalutines reakcijas į COVID-19 skiepą specialistai ramino, kad absoliuti dauguma jų – nesunkios. Tuo metu tarp 10 proc. pasitaikiusių atvejų fiksuoti keli miokardito atvejai jauniems vyrams, pranešimai apie trombozę, veido paralyžių bei ne vienas alpulio atvejis. Kaip konstatavo Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja dr.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) praneša, kad iki spalio gauti 5505 pranešimai apie nepageidaujamas reakcijas po skiepo. Per paskutinįjį ketvirtį jų buvo 1204, taip pat gauti pranešimai apie 7 mirtis Lietuvoje ir vieną užsienyje, tačiau jų ryšys su skiepu nepatvirtintas.

100 eurų už skiepus – taip vyriausiųjų senjorų vakcinaciją užsimojo skatinti valdžia. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė tvirtino, kad pinigine išmoka bus viliojami skiepytis labiausiai pažeidžiami asmenys – 75 metų sulaukę ir vyresni senjorai. Tiesa, kai kuriuos pensininkus siūlymas gerokai įpykdė – šie rėžia, kad tokia idėja – yra ne paskata, o pakiša. Pasak pensininkų, valdžia taško mokesčių mokėtojų pinigus ir ragina nesiskiepijančius bausti, o ne skatinti finansiškai.

Slaugos namai ir vėl tampa koronaviruso židiniais. Kėdainių ligoninės slaugos skyriuje šiuo metu slaugoma aštuoniolika virusu užsikrėtusių senolių, o per parą mirė trys užsikrėtę. Du iš jų nebuvo pasiskiepiję. Buvęs ministras Aurelijus Veryga siūlo senjorams mokėti po šimtą eurų už skiepą ir žeria strėles Šimonytei – neva karantiną būtia įvesti. Kėdainių ligoninės Slaugos skyriuje pastarąją parą mirė trys senukai, sirgę koronavirusu.

Šią savaitę į Lietuvą buvo pristatytos penkios COVID-19 vakcinų siuntos iš visų keturių registruotų gamintojų. Iš viso per savaitę Lietuvą pasiekė 122380 vakcinos dozių.  Gamintojas „BioNTech ir Pfizer“ pirmadienį pristatė 63180 „Comirnaty“ vakcinos dozių, farmacijos kompanija „Janssen Pharmaceutica“ trečiadienį atgabeno 4800 „Janssen“ vakcinos dozių, „AstraZeneca“ penktadienį atsiuntė 36000 „Vaxzevria“ vakcinos dozių.

Per liepą skiepijimo centruose išpiltas rekordinis kiekis vakcinų nuo koronaviruso – 20,5 tūkst. dozių, informavo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Didžiausias vakcinų kiekis buvo utilizuotas liepos mėnesį – 20,5 tūkst. dozių. Rugpjūtį šis skaičius siekė 3,7 tūkst. Aiškesnė tendencija bus matoma įvertinus rugsėjo mėnesio duomenis“, – BNS trečiadienį sakė ministerijos atstovas Julijanas Gališanskis.

Praėjusią parą nuo koronaviruso paskiepyti 12 tūkst. 252 žmonės: 4576 iš jų gavo pirmąją, 7676 – antrąją skiepo dozę, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 693 tūkst. 402 žmonės, visiškai vakcinuota – 1 mln. 560 tūkst. 457 asmenys. Šiuo metu mažiausiai viena doze paskiepyta daugiau nei ketvirtadalis 12–15 metų paauglių.

Estijos sveikatos apsaugos departamento vadovas Ullaras Lanno (Ilaras Lanas) prisiėmė atsakomybę už sandėliuose sugadintas vakcinas nuo koronaviruso ir medikamentus, kurių bendra vertė siekia 3 mln. eurų, ir pateikė atsistatydinimo prašymą. „Niekam kitam, išskyrus vadovą, negalima užkrauti šios atsakomybės, [todėl] sprendimas atsistatydinti priimtas mano iniciatyva“, – sakė jis pirmadienį žurnalistams.

Lietuvą pasiekė pirmoji būsimam gripo sezonui skirtos gripo vakcinos siunta – 100 tūkst. dozių, pranešė Valstybinė ligonių kasa (VLK). Jos teigimu, šiemet gripo vakcinos į Lietuvą atgabentos rekordiškai anksti. Jos jau pradėtos išvežioti gydymo įstaigoms. VLK teigimu, atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją ir pasaulyje išaugusį ne tik skiepų nuo COVD-19 ligos, bet ir nuo gripo poreikį, taip pat ruošiantis būsimam peršalimo ligų sezonui, nupirkta 257 tūkst. keturvalentės vakcinos. dozių.

Naujus mokslo metus Žemynos, Gabijos, S. Daukanto ir J. Basanavičiaus gimnazijos Vilniuje pradės kviesdamos moksleivius pasiskiepyti.  Vyresniems nei 16 m. moksleiviams pakaks turėti asmens dokumentą, o jaunesni (nuo 12 m.) moksleiviai galės pasiskiepyti tik su vienu iš tėvų (reikalingas vaiko gimimo liudijimas arba pasas ir tėvo ar mamos asmens dokumentas), rašoma pranešime spaudai.

Ateityje pasiskiepyti nuo koronaviruso gal bus įmanoma ne tik nuėjus į vakcinavimo punktą ar ligoninę, o tiesiog namie suvalgius daržovę. Mokslininkai visame pasaulyje kuria genetiškai modifikuotus augalus, kurie gali tapti mūsų skaniomis ateities vakcinomis. Apie pomidorų, vakcinuosiančių žmones nuo COVID-19, auginimą šiandien skelbia uzbekų mokslininkai.

Lietuvos statistikos departamentas šią savaitę pradėjo skelbti papildomus duomenis apie mirusius nuo SARS-CoV-2 infekcijos asmenis: skelbiama, kiek iš jų mirė užsikrėtę praėjus bent 2 sav.

Pas įvairius gamintojus vakcinų nuo COVID-19 Lietuva yra rezervavusi trejiems metams, sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kanclerė Jurgita Grebenkovienė. „Šiuo metu esame rezervavę tikrai nemenką kiekį vakcinų. Bendras vakcinų krepšelis yra 16 mln., šios vakcinos numatytos tiek šiems metams, tiek kitiems, tiek dar kitiems“, – ketvirtadienį LRT radijui teigė ji.  Anot kanclerės, atsisakyti pirkti rezervuotų vakcinų galimybės nėra.

„Pfizer-BioNTech“ ir „AstraZeneca“ vakcinų nuo COVID-19 dviejų dozių teikiama apsauga ima blėsti per trumpesnį nei pusės metų laikotarpį, todėl gali reikėti pastiprinamųjų skiepų dozių, rodo telefono programėlės duomenų tyrimas.

Vyriausybei nurodžius įmonėms periodiškai testuoti darbuotojus, kurie nėra pasiskiepiję ar persirgę COVID-19 liga, o šiems nesutikus – jie nušalinti nuo darbo. Pastarieji teigia nesuprantantys, kodėl negali patys pasirinkti, ką jiems daryti. Darbdavių teigimu, net ir nušalinę nesutinkančius testuotis tikisi, kad darbuotojai apsigalvos, sutiks testuotis ar skiepytis ir taip sugrįš į darbo vietas. Tačiau darbuotojai tikina nežadantys to daryti.

Vakcinos nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 farmacijos bendrovėms atnešė ir tebeneša milijardus JAV dolerių. Štai kiek uždirba bendrovės, kurios viešai skelbia savo finansinius rezultatus: Didžiausi laimėtojai: „Pfizer“ ir „BioNTech“ JAV bendrovė „Pfizer“ ir Vokietijos „BioNTech“ įgijo pranašumą prieš konkurentus, nes pernai pirmosios Vakarų pasaulyje paskelbė apie teigiamus savo vakcinos klinikinių tyrimų rezultatus.

Pakistane nutįsusios eilės prie skiepijimo centrų. Mat vakcinų dabar čia skuba visi, kas tik gali. Po to, kai šalies valdžia paskelbė bausianti nepasiskiepijusius, žmonių srautai į centrus išaugo bent penkis kartus.    „Prieš valdžios įspėjimą čia nebuvo jokių eilių, tuomet vakcinavome apie tris, keturis šimtus žmonių per dieną. Dabar, kai valdžia paskelbė naujas sąlygas, vakcinuojame apie du tūkstančius vien šiame centre“, – sako centro darbuotojas Saadas Edhi.

Vyriausybė nusprendė parengti teisės aktų projektus, kuriuos priėmus darbdaviai galės nušalinti nuo darbo nesiskiepijusius darbuotojus. Paprastai tokiems nušalintiems darbuotojams jų darbo užmokestis nėra mokamas. Tačiau kol kas nėra aišku, ar bus suteikta galimybė nušalinti visus dėl nemedicininių priežasčių nesiskiepijančius ir nuotoliniu būdu negalinčius dirbti darbuotojus, ar tik tuos, kurie dirba tam tikrose srityse ir tam tikrų profesijų darbą.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė abejoja, ar reikia versti darbdavius griežčiau reaguoti į nuo koronaviruso nesiskiepijančius darbuotojus. Pasak jos, reikia dar išnaudoti visas skiepytis skatinančias motyvacines priemones.   I. Segalovičienė be kita ko įsitikinusi, kad nušalinti nuo darbo būtų galima ne visus nesiskiepijančius žmones, o tik kai kurių profesijų atstovus.

Baltarusija derasi su trimis Kinijos farmacijos kompanijomis dėl apytikriai milijono vakcinų dozių pristatymo iki vasaros pabaigos, pranešė Baltarusijos ambasadorius Kinijoje Jurijus Senko. „Sveikatos apsaugos ministerija valstybės vadovo įgaliojimu derasi dėl komercinės vakcinų siuntos. Tikimasis specialių nuolaidų. Sutartį planuojama pasirašyti artimiausiu metu.

Šį savaitgalį ne tik Lietuvoje demonstraciją surengė vadinamieji „antivakseriai“. Kur kas didesni vakcinų ir karantino priešininkų protestai praūžė ir Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Graikijoje ir kitose šalyse. Paryžiuje beveik 20 tūkst. žmonių eisena virto riaušėmis su policija. Riaušininkai policijos pareigūnus puola Paryžiaus centre. Ir netrukus sulaukia atsako – dujų ir smūgių lazdomis.

Šią savaitę į Lietuvą pristatytos trys vakcinų siuntos, jose – 161 tūkst. 700 dozių, penktadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Pirmadienį „BioNTech“ ir „Pfizer“ pristatė 105 tūkst. 300 „Comirnaty“ vakcinos dozių, ketvirtadienį „Astra Zeneca“ atgabeno 40 tūkst. 800 „Vaxzevria“ vakcinos dozių, o penktadienį „Moderna“ pristatė 15 tūkst. 600 „Spikevax“ vakcinos dozių.

Jungtinės Valstijos aukoja vakcinų nuo COVID-19 Sakartvelui ir Tadžikistanui, ketvirtadienį pranešė vienas Baltųjų rūmų pareigūnas. Tadžikistanas sekmadienį gaus 1,5 mln. „Moderna“ skiepų dozių per tarptautinę vakcinų platinimo programą COVAX. Tuo metu Sakartvelą šeštadienį pasieks 500 tūkst. „Pfizer-BioNTech“ vakcinos dozių, naujienų agentūrą AFP informavo tas pareigūnas. JAV vadovas Joe Bidenas yra pažadėjęs su kitomis pasaulio šalimis pasidalinti 80 mln. vakcinų dozių.

Pietų Korėjos paaugliai šiomis dienomis vakcinų ieško kaip Pokemonų. Nepailsdami jie telefono ekrane štai taip naršo po žemėlapį ir ieško laisvų skiepo nuo koronaviruso dozių. Sostinėje Seule tai sparčiai populiarėjanti praktika, mat vakcinos čia tirpsta akimirksniu, tad skiepą nugvelbia tik mikliausių pirštų savininkai arba tie, kuriems šypsosi sėkmė. Deja, ne 32-ejų korėjietei Kim Hyun–Jin – ji be perstojo klaidžioja virtualiame žemėlapyje, bet jau dešimt dienų neranda vakcinos.

Vilniaus miesto savivaldybei išpylus tūkstančius vakcinų, Vyriausybė pripažįsta, kad nepanaudojamas vakcinų dozes būtų galima perduoti užsienio valstybėms, tačiau tai komplikuota. Kol kas Lietuva ketina dovanoti 200 tūkst. tik „Vaxzevria“ vakcinos dozių. Praėjusią savaitę paskelbta, kad Vilniuje sunaikinta 5 tūkst. „Moderna“ vakcinos dozių. Savivaldybės teigimu, taip buvo pasielgta, nes pasibaigė atšildytų vakcinų galiojimo laikas.

Klaipėdoje prastėjant epidemiologinei situacijai, savaitgalį rengiamos Jūros šventės atšaukti neketinama, sako uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas. „Jūros šventė turi įvykti, tačiau tikrai nelaukiame joje nepasiskiepijusių žmonių – tų žmonių, kurie kelia grėsmę ir sau, ir kitiems“, – BNS antradienį sakė miesto vadovas. „Kad ją atšauktume ar atidėtume, turėtų būti visiškai ekstremali situacija“, – pridūrė jis.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, jog bus siekiama, kad testavimasis dėl COVID- 19 norintiems keliauti nebūtų „per pigi alternatyva“ vakcinavimui. „Manau, jog ateis artimiausiu metu tas laikas, kai bent jau savanoriškas testavimas, t.y. tas testavimas, kuris reikalingas, tarkime, keliaujant, einant į kažkokius renginius ar kažkaip kitaip gyvenant, ne tai, kas privaloma pagal darbą, bet tai kas yra savanoriška – kad jis nebūtų per pigi alternatyva vakcinai.

Vakcinų trūkumo nuo COVID-19 šalyje kurį laiką šalyje nėra. Skiepų tempams sulėtėjus Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir savivaldybės sprendžia, kaip pritraukti norinčiuosius pasiskiepyti. Jie raginami loterijomis, skrajutėmis, skambiais pasisakymais, važiavimais tiesiai į namus. Daugelyje šalies vietų pasiskiepyti galima be išankstinės registracijos.

JK atliktas tyrimas parodė, kad „Pfizer“ arba „AsztraZeneca“ vakcinos susirgimo koronavirusu su simptomais tikimybę po pirmosios dozės sumažina 72 proc., o ši apsauga, greičiausiai, išlieka iki 10 savaičių. Po antros dozės „Pfizer“ vakcinos efektyvumas išauga iki 90 proc. Tiesa, šis tyrimas dar nebuvo peržiūrėtas kitų šios srities ekspertų.

Jau nebe pirmą kartą apie vakcinas pasisakanti embrionologė, mokslininkė Aušra Blažėnienė vėl skleidžia abejotiną informaciją apie koronaviruso vakcinas. Klaipėdoje jau platinamos skrajutės su jos vardu, teigiančios, kad „vis didesnis skiepų įtraukimas į privalomųjų skiepų sąrašą akivaizdžiai proporcingas populiacijos vaisingumo mažėjimui.“ Anot profesorės Aurelijos Žvirblienės, tokia informacija yra visiškas melas.

34-erių Matthew Keenan buvo prisiekęs skiepų skeptikas, kol nesusirgo koronavirusu, teigia jį prižiūrinti medikė. Bradfordo karališkosios ligoninės kvėpavimo konsultantė Leanne Cheyne sekmadienį „Twitter“ tinkle paskelbė nuotrauką, kurioje nufotografuotas Matthew, prijungtas prie deguonies aparato, rašo mirror.co.uk. Vyresnioji gydytoja rašo: „Matthew sutiko, kad aš pasidalinčiau jo istorija. 34-erių metų futbolo treneris ir tėtis. Prisiekęs skiepų skeptikas.

Santaros klinikų mokslinis tyrimas atskleidė vakcinų nuo koronaviruso efektyvumą ir saugumą sergantiesiems piktybinėmis kraujo ligomis. Kaip pirmadienį pranešė klinikos, atlikus išsamų tyrimą nustatyta, kad imunitetas susidaro keturiems penktadaliams sergančiųjų kraujo ligomis. Tyrimo duomenimis, imunitetas susidaro keturiems penktadaliams sergančiųjų kraujo ligomis. Nepageidaujamų vakcinacijos poveikių dažnis ir pobūdis reikšmingai nesiskiria nuo bendros populiacijos.

Lietuva jau turi gerokai daugiau vakcinos nei reikėtų paskiepyti 70 proc. gyventojų nuo COVID-19, todėl atsakingoms institucijoms būtina vykdyti aktyvesnę kampaniją siekiant įtikinti dvejojančius, teigia Prezidentūra. Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau kėlė tikslą 70 proc. gyventojų paskiepyti iki Karaliaus Mindaugo karūnavimo šventės liepos 6-ąją. Tačiau likus kelioms dienoms iki šios progos, Statistikos departamento duomenimis, pasiskiepiję bent viena doze yra 44,4 proc. gyventojų.

Britų mokslininkai išsiaiškino, kad pirmą „AstraZeneca“ skiepą sumaišius su antra doze „Pfizer“ vakcinos – žmonėms susidaro geresnis atsparumas koronavirusui nei po dviejų „AstraZeneca“ skiepų. „AstraZeneca“ vakcina, beje kur kas prasčiau, anot mokslininkų, apsaugo nuo pasaulyje sparčiai plintančio Indiško koronaviruso varianto.   Jungtinės Karalystės Oksfordo mokslininkai įvairius „AstraZeneca“ ir „Pfizer“ vakcinų maišymo variantus išbandė su 830 savanorių.

Farmacijos kompanijos „AstraZeneca“ ir „Moderna“ antradienį pristatė į Lietuvą naujas vakcinų nuo koronaviruso (COVID-19) siuntas – iš viso kiek daugiau nei 190 tūkst. vakcinos dozių. Farmacijos kompanijos „AstraZeneca“ atgabentą siuntą sudaro 168400 „Vaxzevria“ vakcinos dozių – tai yra didžiausia iki šiol pristatyta šio gamintojo vakcinų siunta. „Moderna“ pristatė 22800 „Spikevax“ vakcinos dozių.

Europos Sąjunga susitarė dėl papildomų 150 mln. „Moderna“ vakcinos COVID-19 dozių įsigijimo, antradienį pranešė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. „Šiandien užsitikrinome 150 mln. papildomų „Moderna“ vakcinos dozių“, – parašė ji socialiniame tinkle „Twitter“. EK vadovė pažymėjo, kad taip pat deramasi dėl „naujos kartos vakcinų“ tiekimo sutarties.