vakcina

Pandeminio koronaviruso omikron variantas yra pavojingas, ypač nuo COVID-19 nepasiskiepijusiems žmonėms, trečiadienį pareiškė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). PSO teigimu, omikron atmainos plitimas lėmė didžiulį  naujų užsikrėtimo atvejų šuolį, todėl negalima pasiduoti šiam nerimą keliančiam variantui.

Europos vaistų agentūra skelbia, kad nuolatinis žmonių vakcinavimas sustiprinančiomis dozėmis nėra tinkamas pandemijos sprendimas. Nuolatinis skiepijimas nuo koronaviruso esą gali pabloginti žmonių imuninį atsaką. Tuo metu viena Kanados provincija, negali priversti dalies žmonių pasiskiepyti net pirmąja doze, tad sugalvojo antivakserius apmokestinti nauju mokesčiu.

Italijos mieste Ankonoje policija sulaikė slaugytoją, kai per tyrimą paaiškėjo, jog jis vakcinavimo centre priimdavo nenorinčius skiepytis asmenis, apsimesdavo, kad juos paskiepydavo, ir jiems įteikdavo suklastotą COVID-19 vakcinacijos sertifikatą. Policiją tyrimą pradėjo dar praėjusių metų gruodį. Paviešintoje vaizdo medžiagoje matyti, kaip vyras paruošia pas jį atvykusio asmens petį, pasiima vakciną, tačiau ją suleidžia ne į petį, o į šiukšliadėžę.

Mokslininkai teigė, kad visuomenės sveikatos strategija, pagrįsta tik vakcinacija, greičiausiai žlugs. Siekdamos susidoroti su besitęsiančia koronaviruso pandemija, pasaulio šalys turi laikytis visuomenės sveikatos strategijos, apimančios ne tik vakcinaciją, bet ir kitas priemones, sakė sveikatos ekspertai, rašo politico.eu.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai antradienį įspėjo, kad paprasčiausias pradinių skiepų nuo COVID-19 stiprinamųjų dozių kartojimas nėra perspektyvi strategija saugantis nuo naujai atsirandančių pandeminio koronaviruso variantų, ir paragino kurti naujas, geriau nuo viruso perdavimo apsaugančias vakcinas.

Nacionalinis kraujo centras (NKC) tęsia skiepijimo nuo COVID-19 prekybos centruose akciją: pirmadienį pasiskipeyti bus galima Vilniaus „Ozo“ prekybos centre.

Jau sausį Lietuvą pasieks penktoji vakcina nuo koronaviruso. Tai – „Novavax“ sukurta „Nuvaxovid“ vakcina, kuri, kaip teigia specialistai, gali turėti paklausą tarp tų, kuriems naujuoju būdu sukurtos vakcinos atrodė nepatikimos. Specialistai pažymi, kad tokio tipo vakcinos naudojamos jau tris dešimtmečius ir nereikalaus ypatingų laikymo sąlygų.

Pastaruoju metu Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) sulaukia nemažai užklausų iš gyventojų, kurie prašo paaiškinti, kodėl COVID-19 vakcinoms, kurios yra registruotos kaip receptiniai vaistiniai preparatai, masiškai vakcinuojant gyventojus, nėra išrašomas gydytojo receptas.  Paaiškiname, kad visos vakcinos, taip pat ir skirtos COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) profilaktikai yra klasifikuojamos kaip receptiniai vaistiniai preparatai.

Kai jau atrodė, kad pirmasis metų „Didžiojo kirčio“ turnyras „Australian Open“ vyks be skeptiškai apie skiepus pasisakančio serbo Novako Džokovičiaus (ATP-1), geriausias planetos tenisininkas pranešė, jog jam buvo padaryta išimtis, leisianti žaisti Melburne. „Laimingų naujųjų! Linkiu jums visiems sveikatos, meilės, džiaugsmo kiekvieną gyvenimo akimirką, taip pat linkiu jums mylėti ir gerbti kiekvieną, gyvenantį šioje nuostabioje planetoje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sukėlė šalyje milžinišką kalbų bangą, kuomet pareiškė, kad valdžios vakcinacijos strategija yra „užknisti“ žmones, kurie nepasiskiepijo nuo koronaviruso viruso ir „toliau jų gyvenimus versti vis sudėtingesniais“. „Aš nesiruošiu užknisti Prancūzijos žmonių, – aiškino jis interviu „Le Parisien“. – Tačiau, kalbant apie nevakcinuotus, aš iš tiesų noriu juos užknisti. Ir mes tęsime tai daryti, iki pat pabaigos.

Nacionalinis kraujo centras tęsia skiepijimo nuo COVID-19 akciją šalies didmiesčių prekybos centruose. Antradienį suaugusieji ir vaikai nuo 12 metų be išankstinės registracijos turės galimybę pasiskiepyti Kauno „Akropolyje“. Nuo 11 iki 16 val. bus skiepijama „BioNTech“ ir „Pfizer“ gamintojų „Comirnaty“ vakcinomis. Anot Kraujo centro, Kauno „Akropolyje“ bei sostinės „Panoramoje“ veiks ir kraujo donorystės vietos.

Sausį Seimo laukia sprendimas dėl privalomų skiepų įteisinimo medicinos ir socialinių paslaugų sektorių darbuotojams. Parlamentarai net neabejoja, kad šis klausimas sukels daug ginčų Seimo posėdžių salėje, nes jų nuomonės išsiskiria – vieni visai nepritaria privalomiems skiepams, o kiti norėtų plėsti skiepytis privalančių profesijų sąrašą.

Individualizuota mRNR vėžio vakcina iš „BioNTech“ buvo perkelta į 2 fazės tyrimus, o pacientas iš JAV gavo dozę, tikėdamasis, kad ji padės išvengti trečios stadijos gaubtinės žarnos vėžio, kurią jis neseniai išgyveno, pasikartojimo. 47 metų Omaras Rodriguezas iš Teksaso bus vienas iš pirmųjų, kuriems bus taikoma „BioNTech“ pacientams skirta vėžio antigenų terapija, nusitaikanti į iki 20 gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio mutacijų – antrojo mirtingiausio vėžio pasaulyje.

Izraelis ketvirtadienį patvirtino ketvirtąją vakcinos nuo COVID-19 dozę labiausiai pažeidžiamų asmenų grupėms ir tapo pirmąja tai padariusia šalimi. Šiuo metu žydų valstybė kovoja su nauja koronavirusinės infekcijos banga, skatinama omikron varianto. Sveikatos apsaugos ministerijos generalinis direktorius Nachmanas Ashas sprendimą dėl ketvirtosios skiepų dozės paskelbė per vėlai ketvirtadienį surengtą spaudos konferenciją.

Prezidentas Gitanas Nausėda kaip pagrįstą vertina siūlymą nustatyti privalomą skiepijimą tam tikrų sektorių darbuotojams, tačiau kartu turi būti nustatytas žalos kompensavimo mechanizmas, sako šalies vadovo patarėja socialiniams klausimams Irena Segalovičienė. „Prezidentas jau anksčiau yra pasisakęs ne kartą, kad matytų pagrįstumą tokiame sprendime, ypatingai kalbant apie gyvybiškai svarbius sektorius. Tačiau prezidentas išsako ir, jo nuomone, būtinas sąlygas.

Vyriausybei vis dažniau užsimenant apie karantiną, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad, jei Lietuvoje vėl prisireiktų įvesti šį režimą, jis būtų toks pat griežtas, kaip šių metų sausį, kai buvo ribojamas gyventojų judėjimas ir kontaktai. Apie tai ministras kalbėjo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. Ministro teigimu, rodiklis, pagal kurį būtų sprendžiama, ar Lietuvoje atėjo metas įvesti karantino režimą, yra 240 užimtų lovų reanimacijoje.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų vasario daliai darbuotojų būtų privaloma skiepytis nuo COVID-19. Nepasiskiepiję darbuotojai turėtų dirbti nuotoliu arba būti perkelti į kitas pareigas, o nesant tokios galimybės – nušalinti be atlyginimo. Galutinį sprendimą šiuo klausimu dar priims Seimas.

Trečiadienį ant ministrų kabineto narių stalo, planuojama, nuguls įstatymas, kuriame daliai darbuotojų numatoma prievolė skiepytis nuo COVID-19. Tiesa, per porą savaičių nuo to, kai projektas išvydo dienos šviesą, iš privalančių skiepytis darbuotojų sąrašo nuspręsta išbraukti švietimo darbuotojus. Taip pat nuspręsta, kad skiepai nebus privalomi asmenims, kurie verčiasi viešuoju administravimu bei profesine karo tarnyba.

Vienoje Izraelio ligoninių pirmadienį pradėti „Pfizer/BioNTech“ vakcinos nuo COVID-19 ketvirtosios dozės poveikio klinikiniai bandymai, šalies Sveikatos apsaugos ministerijai svarstant, ar tikslinga skiepyti šalies gyventojus ketvirtąja doze. Shebos medicinos centro Tel Avive tyrime dalyvauja 150 savanorių – šio centro darbuotojų, trečiąja vakcinos doze pasiskiepijusių ne mažiau kaip prieš keturis mėnesius.

Iki šiol 184 pasaulio valstybėse suleista kiek daugiau kaip 8,95 mlrd. vakcinų nuo COVID-19 ligos dozių, sekmadienį paskelbė naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi savo skaičiavimais. „Didžiausia vakcinavimo kampanija žmonijos istorijoje tęsiasi – iš viso jau suleista kiek daugiau nei 8,95 mlrd. vakcinos dozių. Statistiškai tai – 116 dozių 100 žmonių. Vidutinė skiepijimo sparta – 43,4 mln. dozių per dieną. Jei ji tokia išliks, 75 proc.

Norvegija pasiskolintas 100 tūkst. „Comirnaty“ vakcinos dozių Lietuvai grąžins sausį, sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kanclerė. „Mes dabar tariamės dėl laiko, kuris mums būtų palankus, nes turime vakcinų nemažai. Tariamės, kad tą laikotarpį nukeltume į sausio mėnesį, kad turėtume šiek tiek laisvės logistiškai“, – BNS teigė Jurgita Grebenkovienė. 100 tūkst.

Čilė nuo vasario savo piliečiams ruošiasi pasiūlyti ketvirtą vakcinos nuo koronaviruso dozę, o pirmiausia skiepijami būtų didelės rizikos grupėse esantys žmonės, paskelbė prezidentas Sebastianas Pinera. „Pagrindinis rūpestis ir prioritetas šiuo metu yra apsaugoti mūsų tautiečių gyvybes ir sveikatą“, – sakė jis ketvirtadienį renginyje, skirtame paminėti skiepijimo nuo COVID-19 pradžios metines.

Didžiausios metų šventės – jau čia. Dalijantis šiluma su artimaisiais, savo sveikinimu į visuomenę kreipėsi ir Ingrida Šimonytė. Ministrė Pirmininkė savo sveikinimu ragino nepasiduoti pagundai matyti tik rūpesčius, o į pasaulį žvelgti su dėkingumu. Pateikiame visą premjerės sveikinimo kalbą: „Mielieji, noriu visus Jus pasveikinti su Šventomis Kalėdomis ir artėjančiais Naujaisiais.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas trečiadienį perspėjo, kad turtingųjų šalių pastangos kuo skubiau paskiepyti savo gyventojus vakcinos nuo COVID-19 stiprinamosiomis dozėmis didina galimybės vakcinuotis nelygybę ir ilgina pandemiją.

Suomija išplės vakcinacijos nuo COVID-19 programą, į ją įtraukdama 5–12 metų amžiaus vaikus, šalyje registruojant rekordinį naujų užsikrėtimo atvejų šuolį, trečiadienį pranešė sveikatos priežiūros pareigūnai. „Tikiuosi, kad skiepijimas galės prasidėti iš karto po Kalėdų“, – per spaudos konferenciją sakė Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnas Taneli Puumalainenas. Suomijoje iki šiol skiepyti tik rizikos grupei priklausantys šios amžiaus grupės vaikai.

Izraelio premjeras Naftali Bennettas antradienį pareiškė, kad vyresni kaip 60 metų izraeliečiai ir medicinos darbuotojai galės pasiskiepyti ketvirtąja vakcinos nuo koronavirusinės infekcijos doze, atitinkamą rekomendaciją paskelbus ekspertų komisijai. Toks sprendimas priimtas valstybei stengiantis suvaldyti omikron varianto plitimą, įvedus kelionių ir kitus apribojimus, bet vengdama karantino.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pranešus, kad skiepytis sustiprinančiąja COVID-19 skiepo doze gyventojai bus kviečiami anksčiau – jau po 3 mėnesių, dalis žmonių suskubo klausti, ar visiems trečią (ar, priklausomai nuo gamintojo, antrą) dozę po tiek laiko ir reikėtų gauti. Imunologė pažymi, kad ši rekomendacija pirmiausia galioja tam tikroms grupėms, tačiau labai nenukentės ir kiti, paskubėję revakcinuotis taip anksti.

Nuo gruodžio 28 d. įvedant galimybių paso galiojimo trukmę pasiskiepijusiems asmenims, keičiasi ir periodinio darbuotojų testavimo tvarka. Pagal ją, testuotis turės pilna vakcinacijos schema praėjus 7 mėnesiams turės ir pasiskiepiję asmenys, išskyrus jei jie bus gavę papildomą COVID-19 vakcinos dozę.

Jungtinių Valstijų (JAV) bendrovės „Novavax“ vakcina nuo COVID-19 Lietuvą turėtų pasiekti sausį, sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kanclerė Jurgita Grebenkovienė. Ji tikisi, kad ši tradicinė baltyminė vakcina bus populiaresnė tarp skeptikų, nei naudojamos naujos platformos RNR vakcinos, kadangi tokio tipo preparatai jau daugelį metų kuriami saugantis nuo kitų ligų. „Kalbant apie naują vakciną, Lietuvą ji turėtų pasiekti sausio mėnesį.

Sektoriuose, kuriuose planuojama įvesti privalomą skiepijimą, reikės būti gavus ir sustiprinančiąją, trečiąją, dozę, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Čia eina kalba jau ir apie trečią, pastiprinančią dozę, nes būtent jinai yra lemiama būtent kovoje su šia atmaina“, – LRT radijui antradienį sakė ministras.

Europos Sąjungos farmacijos priežiūros tarnyba pirmadienį rekomendavo patvirtinti JAV bendrovės „Novovax“ sukurtą vakciną nuo COVID-19, kurios pagrindas yra labiau tradicinė technologija ir kuri, gamintojų nuomone, gali padėti sumažinti nusistatymą prieš skiepus. Europos vaistų agentūra (EVA) " rekomendavo suteikti sąlyginį leidimą platinti rinkoje „Novavax“ vakcinai nuo COVID-19 „Nuvaxovid“, sakoma tarnybos pranešime. EVA rekomenduoja skiepyti šiuo preparatu žmones nuo 18 metų amžiaus.

Sveikatos apsaugos ministerija skatina šeimos gydytojus ir jų komandos narius skirti išskirtinį dėmesį vyriausių gyventojų švietimui apie COVID-19 ligos keliamus pavojus, būdus nuo jos apsisaugoti ir vakcinacijos svarbą. Tai ypatingai svarbu plintant dar labiau užkrečiamai omikron atmainai. Išankstiniai tyrimai rodo, kad jai atsparūs gali būti tik neseniai pasiskiepiję arba persirgę, taip pat sustiprinančiąją vakcinos dozę gavę asmenys.

Siekiant stabdyti koronaviruso plitimą siūloma nuo vasario vidurio įvesti privalomą vakcinaciją dirbantiesiems sveikatos, švietimo, socialiniame, viešojo administravimo sektoriuose, taip pat kariuomenėje. Sveikatos apsaugos ministerijos registruotos pataisos numato, kad šalyje dėl užkrečiamosios ligos paskelbus ekstremaliąją padėtį arba karantiną minėtų sektorių darbuotojams būtų leidžiama dirbti, tik jei jie bus pasiskiepiję ar įgiję imunitetą persirgus.

Jeigu Lietuvoje atsirastų vakcinacija, tai visu 100 procentų paskiepyti visos mūsų šalies žmonių greičiausiai nepavyktų. Prieš COVID-19 vakcinas nusistatę asmenys jau geriau mokės baudas ir sėdės namuose, tačiau į skiepų kabinetus kojos nekels. Bet kodėl? Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) penktadienį paskelbė leidusi esant ekstremaliai padėčiai vartoti indišką vakciną nuo COVID-19 „Covovax“. „Net ir atsirandant naujoms atmainoms, vakcinos tebėra viena veiksmingiausių priemonių apsaugoti žmones nuo sunkios ligos formos ir mirties nuo SARS-CoV-2“, – sakė PSO vakcinų prieinamumo vadovė Mariangela Simao. „Šiuo patvirtinimu siekiama padidinti [skiepų] prieinamumą, ypač mažesnes pajamas gaunančiose šalyse“, – pridūrė ji.

Nerimas dėl to, kad naujos koronaviruso mutacijos daro virusą kiek atsparesniu dabar turimoms COVID-19 vakcinoms, didina spaudimą būtinai sustiprinančiai skiepo dozei. Ar tai jau verstų kalbėti ir apie antros revakcinacijos, t. y. ketvirto ar trečio skiepo, poreikį praėjus dar 4–6 mėnesiams? Specialistai sutinka, kad dar vienos skiepo dozės gali prireikti, tačiau ragina neskubinti laiko. Be kita ko, tikimasi sulaukti ir atnaujintų vakcinų.

Sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui pranešus apie ruošiamus teisės aktus dėl privalomo skiepijimo aiškėja, kokiose srityse darbuotojai negalėtų dirbti nepasiskiepiję nuo COVID-19. Visų pirma tai paliestų sveikatos, slaugos ir globos sektoriaus, ugdymo įstaigų darbuotojus, taip pat tuos, kurie dirba viešojo administravimo subjektų veikloje ir profesinėje karo tarnyboje.

„Moderna“ vakcina nuo COVID-19 yra susijusi su nedidele paprastai nesunkių širdies problemų rizika, rodo visų Danijos gyventojų tyrimo rezultatai, paskelbti penktadienį. Į miokardito (širdies raumens uždegimo) ir perikardito (širdiplėvės uždegimo) atvejus po paskiepijimo „Pfizer“ ar „Moderna“ iRNR tipo vakcina anksčiau buvo atkreiptas dėmesys ataskaitose dėl skiepų saugumo ir nedidelės apimties tyrimų išvadose.

Ar „AstraZeneca“ COVID-19 vakcina suteikia ilgesnę apsaugą nei mRNR – „Pfizer“ ir „Moderna“ gamintojų  – vakcinos? Tokį klausimą socialiniame tinkle uždavęs virusologas prof. Saulius Čaplinskas teigia, kad nors tam pakankamai įrodymų nėra, teorinė prielaida leistų kalbėti apie stipresnį ląstelinį imunitetą.

Lietuvoje trečiadienį aptikus omikron atmainą, premjerė Ingrida Šimonytė gyventojus ragina skiepytis trečiąja vakcinos nuo COVID-19 doze. „Dabar pagrindinė žinutė yra skiepytis trečiąją doze, nes pagal tą informaciją, kurią turime, pasiskiepijimas trečiąja doze grąžina pakankamai stiprią apsaugą nuo šitos atmainos ir tokiu būdu leidžia išvengti daugybės kitų problemų“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė I. Šimonytė.

Galimybių pasą 12-mečiams ir vyresniems vaikams jau galima atsisiųsti iš e. sveikatos portalo, trečiadienį informavo Registrų centras. Pasak Registrų centro, atlikti pakeitimai nuo šiol leidžia tėvams ar globėjams atsisiųsti šį dokumentą ne tik iš svetainės gpasas.lt, bet ir e.sveikatos sistemos, prisijungus prie vaikų paskyros. Šie palengvinimai įvedami artėjant gruodžio 28-ajai, kuomet galimybių pasu pradės naudotis 12 metų sulaukę asmenys.

Rusija antradienį pripažino, kad Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) dar nepatvirtino jos vakcinos nuo koronaviruso „Sputnik V“, nes rusų institucijos nepateikė pakankamai reikiamų duomenų.

Gamintojas „BioNTech ir Pfizer“ pirmadienį pristatė į Lietuvą pirmąsias vakcinas, skirtas 5–11 metų vaikų skiepijimui nuo COVID-19 ligos. Pirmąją siuntą sudaro 78 tūkst. sumažinto tūrio „Comirnaty“ vakcinos dozių, kurios per kelias dienas bus paskirstytos skiepijančioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms. Vakcinuotis nuo koronaviruso infekcijos jau užregistruota daugiau nei 2 tūkst. šios amžiaus grupės vaikų.

Į Lietuvą pirmadienį ryte atgabentos pirmosios vakcinos nuo koronaviruso 5–11 metų vaikams, BNS patvirtino Sveikatos apsaugos ministerija. Į šalį pristatyta 78 tūkst. „BioNTech“ ir „Pfizer“ sukurtos „Comirnaty“ vakcinos dozių.  Skiepijimą planuojama pradėti gruodžio 15–16 dienomis, kai vakcinos bus pristatytos į skiepijančias asmens sveikatos priežiūros įstaigas.

Per lapkritį aktyviau skiepijantis sustiprinančiąja doze nuo koronaviruso, perpus sumažėjo išpilamų vakcinų apimtys, teigia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Pasak ministerijos Elektroninės sveikatos sistemos ir informacinių išteklių skyriaus patarėjo Luko Galkaus, spalį utilizuota beveik 11,9 tūkst., o lapkritį – 6 tūkst. dozių. Vien per gruodį kol kas išpilta 1,7 tūkst. vakcinų dozių.

Daugelį mėnesių kritikai ragino vaistų įmones daryti daugiau pasaulio labui. Dabar, kai plinta COVID-19, JAV ir pasaulio politikos formuotojai kovoja su jomis dėl vakcinų gamybos.  Artėjant tretiesiems COVID-19 pandemijos metams, JAV ir tarptautiniai sveikatos atstovai vis labiau nerimauja, kad virusas pirmoje 2022 m. pusėje aplenks ir nugalės pastangas paskiepyti didelę pasaulio dalį.

Koronavirusu persirgusi dar kovą, bet dar nemažai antikūnų turinti Daiva nebežino, kada turėtų pasiskiepyti nuo COVID-19. Moteris teigia esanti suklaidinta skirtingų tos pačios institucijos atsakymų, tad kol kas nusprendė skiepą atidėti, nes nenori bereikalingų šalutinių reiškinių.

Mokslininkai sukūrė naują būdą, kaip galimai gydyti Alzheimerio ligą ir nuo jos pasiskiepyti. Tyrimas rodo, kad tiek antikūnais pagrįstas gydymas, tiek baltymų pagrindu sukurta vakcina sumažino Alzheimerio ligos simptomus šios ligos modeliuose su pelėmis, rašo independent.co.uk.