Vakarų Vokietijoje

Vokiečiai nerimauja, kad pagrindinei krikščionių šventei iškilo grėsmė dėl didelio musulmonų pabėgėlių srauto, praneša „Die Welt“. Daugelis netgi yra įsitikinę, kad dėl demografinių lūžių krikščionys taps mažuma savo pačių šalyje, o dominuoti pradės kito tikėjimo atstovai. Manoma, kad tai tik laiko klausimas.

Vokietės Annaliese Michel istorija 1973-aisiais metais sukrėtė visą šalį, o pagal liudininkų teigimus po 30 metų sukurtas vienas šiurpiausių siaubo filmo „The Exorcism of Emily Rose“ tapo istorija. JAV Helovinas nėra įsivaizduodamas be šio filmo, nors dažnas net  nežino, kad jis yra sukurtas pagal tikrą istoriją.  Anneliese Michel gimimas Anneliese Michel gimė 1952-ųjų rugsėjo 21-ą, Bavarijoje, Vakarų Vokietijoje.

„Nord Stream“ projektu pradėjo ir toliau jo vystymu užsiima buvę KGB ir Stasi agentai, kurie naudoja spaudimą aukščiausiu valdžios lygmeniu – tvirtina danų žurnalistas Jensas Hovsgaardas. Pasak žurnalisto, jie užsiima Švedijos, Suomijos, Vokietijos ir Danijos politikų korumpavimu ir šantažu.

  Vokietijos vakaruose esančioje BASF chemijos gamykloje pirmadienį per sprogimą žuvo vienas žmogus, pranešė ši bendrovė ir nurodė, kad šeši asmenys yra laikomi dingusiais, dar šeši – sužeisti.   Sprogimas, sukėlęs didžiulį gaisrą plačiame Liudvigshafeno komplekse, įvyko atliekant darbus prie žaliavą tiekiančio vamzdyno.

Praėjus 22 metams po Vokietijos suvienijimo, kas penktas buvęs vakarietis prisipažįsta nesilankęs buvusiose komunistiniuose Rytuose, rodo antradienį paskelbta apklausa. Apklausa, kurią skelbia dienraštis „Bild“, leidžia manyti, kad 21 proc. buvusių Vakarų Vokietijos gyventojų niekada nekirto senosios sienos, kad aplankytų savo rytinius kaimynus. Priešingai, vos devyni procentai rytiečių niekuomet nebuvo Vakaruose.

Pasaulyje nutinka istorijų, kurios yra tikras atradimas žiniasklaidai: jos ir nėra tokios banalios, kad po keleto dienų būtų pamirštos, bet ir ne globalinio pobūdžio, kad duotų peno platiems apibendrinimams. Ir vis dėl to tai, kas įvyko prieš 25 metus Raudonojoje aikštėje Maskvoje, sunku įsivaizduoti net dabartiniams, prie įvairiausių kuriozų pripratusiems rusams. Tą 1987-ųjų gegužės 28 d. vakarą, apie 19 val.

1945 metų sausio 30 dieną išplaukęs iš Gdynės, buvo nuskandintas vokiečių laivas „Vilhelmas Gustlofas“. Baltijos jūra pasiglemžė apie 9500 žmonių... Tai prilygsta septynių „Titanikų“ aukų skaičiui. Dar baisiau tai, kad trečdalis žuvusiųjų buvo vaikai. Tai didžiausia katastrofa laivininkystės istorijoje. Vienoda prabanga Pagal tarptautinę teisę sovietų jūrų pajėgos laivą atakavo galbūt ir teisėtai, nes „Vilhelmas Gustlofas“ („Wilhelm Gustloff“) plaukė lydimas karo laivo ir vežė daug kariškių.