Daugelis netgi yra įsitikinę, kad dėl demografinių lūžių krikščionys taps mažuma savo pačių šalyje, o dominuoti pradės kito tikėjimo atstovai. Manoma, kad tai tik laiko klausimas. Ne paskutinėje eilėje, argumentuoja šios teorijos šalininkai, tai susiję su tuo, kad hidžabus dėvinčios moterys „gimdo daugiau vaikų, negu be jų“.
Tačiau, straipsnio autorių teigimu, Federalinės migracijos ir pabėgėlių reikalų tarnybos skaičiavimais, į Vokietiją 2015-ųjų pabaigoje gyveno apie 4,7 mln. musulmonų – 5,7 proc. visų šalies gyventojų. Palyginimui: tais pačiais metais Vokietijoje gyveno 23,8 mln. katalikų ir 22,3 mln. protestantų.
„Tai kodėl vokiečiai – priešingai statistiniams duomenims – kalba apie „senosios gerosios Europos islamizaciją“? – klausiama „Die Welt“.
„Visų pirma, nėra nieko naujo tame, kad daugelis pervertina mažumos reikšmę, – rašoma leidinyje. – Pasaulinė istorija žino daugelį dramatiškų nedidelių žmonių grupių persekiojimo pagal religinį principą pavyzdžių. Todėl svarbių religinių švenčių metu ir prisimenami tie, kurie tapo nesąžiningo elgesio su jais dėl jų kilmės aukomis.“
Taip pat primenama, kad atvykėliai neretai tampa manipuliatorių pačioje šalyje įrankiu. Tai padeda nukreipti dėmesį nuo savo pačių problemų.
Dar viena priežastimi įvardinta ne tiek religinių mažumų skaitlingumas, kiek skirtumai, kurie atrodo pavojingi. Čia prisideda ir vietos žiniasklaida: nauja ir nežinoma sulaukia daugiau dėmesio, negu įprasta.
2016-aisiais dalis musulmonų Rytų Vokietijoje (be Berlyno) sudarė vos 2 proc. bendro gyventojų skaičiaus. Tačiau palyginti su praėjusiais metais iš Sirijos atvykusių asmenų kiekis išaugo nuo 29 iki 84 tūkst. Daugelis išsigando, kad tai – nekontroliuojamo proceso pradžia, teigiama leidinyje.
„Dėl musulmonų grėsmė Kalėdoms nekyla, – rašoma „Die Welt“. – Daug pavojingesnė kita tendencija: Vokietijoje pastebimas krikščionybės populiarumo kritimas. Vakarų Vokietijoje ketvirtis gyventojų niekada nevaikšto į bažnyčią, apie trečdalį išvis nesimeldžia. Rytinėje Vokietijos dalyje net 57 proc. niekada nelanko bažnyčios, o trys iš keturių rytų vokiečių ir negalvoja melstis. Tai 2012-ųjų duomenys – tačiau vargu ar tendencijos keisis ateityje.“
