v. putinas

Rusija savo Šaltojo karo laikų reikalavimais kelia grėsmę Europos saugumui, penktadienį pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. „Beprecedenčiu karių dislokavimu pasienyje su Ukraina ir Šaltojo karo reikalavimais Rusija meta iššūkį pagrindiniams Europos taikos principams“, – sakė A. Baerbock prieš penktadienį prasidedančią Miuncheno saugumo konferenciją, kurioje dominuos Ukrainos krizės tema.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį susitiko derybų Maskvoje, kurios yra naujausias intensyvios pastarųjų savaičių diplomatijos bandymas sumažinti įtampą dėl Ukrainos. „Be abejo, šiandien didelę dalį mūsų laiko skirsime aptarti saugumo padėtį Europoje ir tas diskusijas, kurios dabar taip aštriai vyksta šiuo klausimu, įskaitant ir dėl įvykių, susijusių su Ukraina“, – sakė V. Putinas, pradėdamas susitikimą su O. Scholzu.

Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis trečiadienį – dieną, kurią, kaip perspėja JAV pareigūnai, gali prasidėti Rusijos invazija, – paskelbė nacionaline „vienybės diena“. „Mums sako, kad vasario 16-oji bus invazijos diena. Paversime ją Vienybės diena. Aš pasirašiau atitinkamą dekretą“, – kreipdamasis į tautą sakė V. Zelenskis. Tarptautinės žiniasklaidos, cituojančios JAV žvalgybą, pranešimai rodo, kad prie Ukrainos sienų sutelktų Rusijos pajėgų dabar pakaktų išpuoliui pradėti.

Rusijos akcijų rinkoje antradienį užfiksuota didžiausia nuo 2020-ųjų pavasario pradžios kainų grūtis, kurią sukėlė paniškas išpardavimas bei ją skatino priverstinis spekuliacinių pozicijų uždarymas, išaugus geopolitinei rizikai dėl agresyvių Rusijos užmačių. Kainų griūtį lydėjo rekordinė prekyba. Maskvos vertybinių popierių biržos pagrindinis indeksas nukrito 6,5 proc. iki 3328,94 punkto, o RTS indeksas – 7,3 proc. iki 1367,45 punkto.

Įtampą Ukrainoje turėtų deeskaluoti ją sukėlusi Rusija, sako pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos garbės pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis. Pasak profesoriaus, pasaulis turi stengtis atsilaikyti Rusijos agresijai.

Po pastarosiomis savaitėmis dėl bepiločių ir NATO kilusios įtampos, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) sekmadienį pasikalbėjo telefonu ir sutarė gerinti santykius, pranešė abi pusės. Nuo 1952 metų NATO nare esanti Turkija supykdė Maskvą patiekdama kovinių bepiločių Ukrainai, nes Rusija baiminasi, kad Kijevas panaudos juos per konfliktą su separatistais šalies rytuose.

NATO plėtra į buvusias Sovietų Sąjungos respublikas Rusijai yra gyvybės ir mirties klausimas, sekmadienį pareiškė prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas. „Pastaruosius du dešimtmečius [ar], turbūt, dar ilgiau mus metodiškai apgaudinėdavo ir dėl šios apgaulės atsidūrėme situacijoje, kai iškilo grėsmė mūsų saugumui. Tolesnio tokio paties apgaudinėjimo grėsmė. Ir politinės, ir karinės NATO infrastruktūros tolesnės ekspansijos mūsų sienų link grėsmė.

Rusijoje šeštadienį buvo užblokuota protestus šalyje stebinčios grupės „OVD-Info“, rugsėjį įtrauktos į „užsienio agentų“ sąrašą, svetainė, tarnyboms kaltinant ją „terorizmo ir ekstremizmo propaganda“. Šį žingsnį atlikusios žiniasklaidos priežiūros tarnybos „Roskomnadzor“ duomenimis, atitinkamą sprendimą pirmadienį priėmė Pamaskvio teismas.

Rusija šeštadienį kritikavo Vakarus dėl naujų sankcijų Baltarusijai, įvestų dėl migracijos krizės prie jos sienų su Europos Sąjungos šalimis. Jungtinės Valstijos, Kanada, Didžioji Britanija ir Europos Sąjunga ketvirtadienį išplėtė sankcijas Baltarusijai, įvesdamos suvaržymus kai kuriems vyriausybės veikėjams ir juridiniams subjektams už žmogaus teisių pažeidimus ir paramą „migrantų kontrabandai“. Tarp sankcijų sąraše naujai atsidūrusių fizinių ir juridinių asmenų yra Baltarusijos autoritarinio ...

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį telefonu kalbėdamas su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu sukritikavo Kijevą už Turkijoje pagamintų dronų naudojimą Rytų Ukrainoje verdančiame konflikte su prorusiškais separatistais. Remiantis Kremliaus pranešimu, V. Putinas sakė, kad Kijevas siekia sužlugdyti taikos susitarimus Rytų Ukrainoje, vykdydamas „provokuojančius“ karinius veiksmus konflikto zonoje, „įskaitant bepiločių orlaivių „Bayraktar“, gaminamų Turkijoje, naudojimą.

Lenkijos pasienyje su Baltarusia padėtis kaista. Naktį maždaug šimto migrantų grupė, lydimą režimo karių, bandė sugadinti sieną saugančią tvorą ir neteisėtai patekti į Lenkiją. Režimo pareigūnai lenkų pasieniečius akino lazeriais, o migrantai purškė į juos ašarines dujas. Pasienyje įsisiūbuoja ir humanitarinė krizė – Lenkijos pusėje rastas 20-mečio siro lavonas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per šeštadienį parodytą interviu pareiškė, kad Maskva laiko pastarojo meto JAV ir kitų NATO laivų pratybas Juodojoje jūroje „rimtu iššūkiu“. „JAV ir jų sąjungininkės NATO vykdo neplanuotas pratybas Juodojoje jūroje. Šiose pratybose dalyvauja ne tik gana galinga laivyno grupė, bet ir aviacija, įskaitant strateginę aviaciją.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per šeštadienį parodytą interviu sakė, kad Maskva neturi nieko bendra su migrantų krize Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje. „Noriu, kad visi žinotų. Neturime su tuo nieko bendra, – pareiškė jis interviu laidai „Maskva. Kremlius.

Maskvos meras Sergejus Sobianinas ketvirtadienį nurodė nuo spalio 28 iki lapkričio 7 dienos sostinėje uždaryti visas nebūtiniausias paslaugas teikiančias įmones, siekiant pažaboti koronaviruso plitimą ir labai išaugus mirčių nuo COVID-19 skaičiui.

Rusija penktadienį paragino JAV ambasadą Maskvoje panaikinti trijų savo darbuotojų turimą diplomatinę neliečiamybę, įtarus juos vagyste viename sostinės bare. Šis reikalavimas buvo pateiktas tvyrant įtampai tarp Maskvos ir Vakarų šalių. Anksčiau šią savaitė NATO panaikino Rusijos misijos prie Aljanso aštuonių narių akreditaciją.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pranešė, kad koronavirusinė infekcija nustatyta kelioms dešimtims jo aplinkos žmonių.   „Žinote, kad, deja, buvau priverstas paskutinę minutę atšaukti savo vizitą į Dušanbę. Labai apgailestauju. Tačiau tai susiję su tuo, kad mano artimiausioje aplinkoje, kaip žinote, buvo išaiškinti užsikrėtimo koronavirusu atvejai.

Rusijoje netrukus vyks aštuntieji rinkimai į Valstybės Dūmą. Įstatymų leidžiamoji institucija, teoriškai netgi galinti kelti apkaltą šalies prezidentui, pastaruosius kelis dešimtmečius atliko labiau V. Putino sprendimus patvirtinančio įrankio funkciją. Šių metų rinkimams Kremlius ruošiasi itin kruopščiai – į kalėjimą pasodintas ilgametis opozicininkas Aleksejus Navalnas, vienas po kito uždaromi arba apribojami opoziciniai leidiniai, atidžiai stebima internetinė erdvė.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį išreiškė viltį, jog Talibanas Afganistane elgsis „civilizuotai“, kad tarptautinė bendruomenė galėtų palaikyti diplomatinius ryšius su Kabulu. „Rusija nėra suinteresuota Afganistano suirimu. Jei taip nutiks, nebus su kuo kalbėtis“, – pabrėžė V. Putinas. Tokius komentarus jis išsakė per Rytų ekonomikos forumo plenarinę sesiją Rusijos Tolimųjų Rytų mieste Vladivostoke.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prasidėjus naujiems mokslo metams trečiadienį susitikęs su mokiniais pareiškė, kad įgyvendino savo vaikystės svajonę tarnauti Rusijai. „Viskas buvo skirta – šiuo atveju turiu kalbėti pompastiškai – pašvęsti save tarnybai Tėvynei“, – sakė V. Putinas per televizijos transliuotą susitikimą su moksleiviais Rusijos Tolimųjų Rytų mieste Vladivostoke.

Britų transliuotojas BBC penktadienį sukritikavo Rusiją, paaiškėjus, kad viena Maskvoje dirbanti jo korespondentė bus faktiškai išsiųsta iš Rusijos, pareigūnams atsisakius pratęsti jos vizą. „Sarah Rainsford išsiuntimas yra tiesioginis išpuolis prieš žiniasklaidos laisvę, kurį be išlygų smerkiame“, – pareiškė BBC.

Rusijoje kalinamam iškiliam Kremliaus kritikui Aleksejui Navalnui pareikštas naujas kaltinimas – dėl organizacijos, besikėsinančios į piliečių teises, įkūrimo, trečiadienį pranešė Tyrimų komitetas. „Navalnas įkūrė pelno nesiekiančią organizaciją, veikiančią kaip užsienio agentė – Kovos su korupcija fondą (FBK)“, – žurnalistams sakė Komiteto atstovė Svetlana Petrenko. A. Navalno judėjimas Rusijoje susiduria su beprecedenčiu spaudimu, o jo pagrindinės grupės šalyje faktiškai buvo uždraustos.

Maskvos teismas byloje dėl kurstymo pažeisti sanitarines ir epidemiologines taisykles per sausio 23-osios protestą skyrė metų laisvės apribojimo bausmę kalinamo opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno bendražygiui Nikolajui Liaskinui. „Teismas pripažino Liaskiną kaltu įvykdžius nusikaltimą... ir skyrė jam bausmę – vienų metų laisvės apribojimą“, – penktadienį naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Preobraženskojės rajono teismo spaudos tarnyba.

Izraelio premjeras Naftali Bennettas (Naftalis Benetas) pirmą kartą nuo vadovavimo vyriausybei pradžios pasikalbėjo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, pirmadienį pranešė laikraštis „The Times of Israel“. „Ministras pirmininkas Naftalis Bennetas ir Vladimiras Putinas šiandien pirmą kartą pasikalbėjo nuo N. Bennetto darbo šiose pareigose pradžios ir susitarė greitai susitikti asmeniškai“, – sakoma laikraščio pranešime socialiniame tinkle „Twitter“. Savo ruožtu agentūra „Bloomberg“ pranešė, ...

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pasirašė atnaujintą šalies nacionalinio saugumo strategiją, kurioje perspėjama dėl aštrėjančių grėsmių, įskaitant susijusias su Vakarų valstybių pastangomis „išsaugoti savo hegemoniją“. Atitinkamas įsakas šeštadienį buvo paskelbtas Rusijos teisinės informacijos portale.

Dialogui atnaujinti Rusija turi pirmiausia įvykdyti tam tikras sąlygas: grąžinti Krymą Ukrainai, baigti karą Donbase, išvesti kariuomenę iš Abchazijos ir Pietų Osetijos, paleisti politinius kalinius, leisti veikti nepriklausomai žiniasklaidai, Vokietijos dienraščiui „die Zeit“ pateiktame komentare teigė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Pateikiame visą G. Nausėdos komentarą: „Daug lengviau neigti praeitį negu ją taisyti“, rašė Titas Livijus. Praeitį dar galima nutylėti ar falsifikuoti.

Rusija neketina nutraukti raketų variklių ir titano tiekimo Jungtinėms Valstijoms, pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. „Mes neplanuojame ir nesiimsime atsakomųjų veiksmų, kurie mums patiems kenktų. Pavyzdžiui, amerikiečiai vis dar skraido į kosmosą mūsų varikliais, iki šiol plačiai naudoja mūsų raketų variklius, kad JAV kosminiai laivai pasiektų kosmosą.

Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Europos Sąjungos (ES) šalių lyderių susitikimas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu būtų pasiuntęs blogą žinią Europos šalių bei Lietuvos visuomenei. Taip jis kalbėjo ES vadovams atmetus Vokietijos ir Prancūzijos siūlymą atkurti susitikimus su Rusijos prezidentu. „Tai pirmiausia nusiųstų labai blogą žinią tiek mūsų visuomenėms, ir, aš neabejoju, Lietuvos visuomenei taip pat“, – žurnalistams Briuselyje penktadienį paryčiais sakė G. Nausėda.

Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiai penktadienį paryčiais atmetė Vokietijos ir Prancūzijos siūlymą atkurti susitikimus su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tokiai iniciatyvai pasipriešinus daliai bendrijos valstybių, nerimaujančių dėl Maskvos veiksmų. Paryžius ir Berlynas nustebino ES kolegas, paskutinę minutę pateikę pasiūlymą apsvarstyti galimybę surengti viršūnių susitikimą su Rusijos prezidentu po birželio viduryje Ženevoje įvykusio jo susitikimo su JAV prezidentu Joe Bidenu.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį sutarė dėl sektorinių sankcijų Baltarusijos ekonomikai, pranešė diplomatai, Bendrijai didinant spaudimą Minsko režimui už priverstinį oro bendrovės „Ryanair“ keleivinio lainerio nutupdymą praėjusį mėnesį.

Rusijos ambasadorius Jungtinėse Valstijose Anatolijus Antonovas sekmadienį, beveik tris mėnesius išbuvęs Maskvoje, grįžo į JAV. „Aeroflot“ reisinis lėktuvas, kuriuo jis skrido, sekmadienį nusileido Niujorko Johno  Kennedy oro uoste, skelbiama oro uosto skrydžių suvestinėje. Manoma, kad netrukus Rusijos ambasadorius JAV išvyks į rezidavimo vietą Vašingtone.

Rusijos ir JAV viršūnių susitikimas, trečiadienį vykęs Ženevoje, baigėsi, informavo Kremliaus spaudos tarnyba ir Baltieji rūmai. Kaip pranešė Baltieji rūmai, prezidentų Joe Bideno (Džo Baideno) ir Vladimiro Putino susitikimas truko maždaug pusketvirtos valandos. Jiedu baigė savo derybų paskutinę dalį 17 val. 5 min. vietos (18 val. 5 min. Lietuvos) laiku, nurodė Baltieji rūmai, o po susitikimo iš vilos „La Grange“ šalia Ženevos ežero išėjo ir pats J. Bidenas.

Didžiojo septyneto (G7) šalių vadovai sekmadienį paskelbė pareiškimą, kuriuo paragino Baltarusijos valdžią surengti naujus ir sąžiningus šalies prezidento rinkimus, pasmerkė su žmogaus teisių principais nesuderinamus šios šalies vadovybės veiksmus, perspėjo dėl naujų sankcijų.

JAV prezidento Joe Bideno ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino susitikimas birželio 16 dieną vyks Ženevos „La Grange“ viloje, esančioje to paties pavadinimo parke, ketvirtadienį pranešė Šveicarijos užsienio reikalų ministerija. „Garsioji vila „La Grange“ birželio 16-ąją priims prezidentus Bideną ir Putiną. Šveicarija dėkoja abiem šalims už išreikštą pasitikėjimą pasirinkus [viršūnių susitikimui] Ženevą“, – sakoma ministerijos pranešime tviteryje.

Maskvos teismas trečiadienį pripažino kalinamo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno įkurtą Kovos su korupcija fondą (FBK), Piliečių teisių gynimo fondą (FZPG) ir regioninį biurų tinklą ekstremistinėmis organizacijomis. Teismo sprendimas gali reikšti pabaigą A. Navalno FBK, kuris atskleidė korupciją aukščiausiuose lygmenyse, ir jo politinių biurų tinklui, kuris sustiprino jo galimybes palaikyti ryšį su eiliniais rusais, gyvenančiais ne Maskvoje.

Baltieji rūmai antradienį pranešė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas ateinantį mėnesį Ženevoje susitiks su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu aptarti įtemptų dvišalių santykių. Viršūnių susitikimas šiame Šveicarijos mieste įvyks birželio 16 dieną, sakė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki. „Lyderiai aptars visą virtinę opių klausimų, mums siekiant atkurti JAV ir Rusijos santykių nuspėjamumą ir stabilumą“, – nurodė ji. Šią informaciją netrukus patvirtino Kremlius.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį pareiškė, kad Minsko įvykdytas opozicijos aktyvisto Ramano Pratasevičiaus sulaikymas yra Baltarusijos vidaus reikalas, o su šia operacija susijęs oro bendrovės „Ryanair“ priverstinis nutupdymas pasitelkus naikintuvą yra pateisinamas, nes veiksmas vyko netoli Astravo atominės elektrinės. R. Pratasevičius yra Baltarusijos protestuotojus mobilizuojančio ir jų veiksmus koordinuojančio platformos „Telegram“ kanalo NEXTA įkūrėjas ir buvęs redaktorius.

Maskvos Čeriomuškų rajono teismas antradienį priėmė sprendimą, kad Rusijos opozicionieriai Aleksejus Navalnas ir Vladimiras Milovas turės sumokėti po 30 tūkst. rublių (333 eurus) pagal verslininko Jevgenijaus Prigožino ieškinį dėl garbės ir orumo apgynimo. „Teismas nusprendė, kad išplatinti duomenys buvo įžeidžiami ir šmeižikiški. Teismas išieškojo iš Navalno ir Milovo po 30 tūkst. rublių. Be to, atsakovai įpareigoti per 10 dienų pašalinti duomenis, paskatinusius iškelti ieškinį.

Holivudo aktorius Stevenas Seagalas, mėgstantis užsukti pas „kietų vyrukų“ įvaizdį puoselėjančius lyderius, tokius kaip Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, aplankė Venesuelos kairiojo sparno prezidentą Nicolas Maduro ir padovanojo jam samurajaus kardą.

Rusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį paskelbė sankcijas aštuoniems Europos Sąjungos narių ir Bendrijos institucijų pareigūnams, uždrausdama jiems atvykti į šalį. „Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerija įgaliota pareikšti, kad, atsakant į šių metų kovo 2 ir 22 dieną ES Tarybos įvestas varžomąsias priemones šešių Rusijos piliečių atžvilgiu, uždraudžiama atvykti į Rusijos teritoriją.

Įkalinto Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno bendražygis Leonidas Volkovas ketvirtadienį pranešė, kad buvo išardytas A. Navalno biurų nacionalinis tinklas, laukiant teismo sprendimo dėl jo paskelbimo „ekstremistine organizacija“. Visgi dauguma regioninių štabų, turėjusių sustabdyti savo veiklą, toliau dirbs kaip nepriklausomi visuomeniniai politiniai judėjimai.

Lietuva kol kas negavo oficialios informacijos apie įtraukimą į Rusijos „nedraugiškų šalių“ sąrašą, teigia užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė. Ji BNS taip pat patvirtino, kad trečiadienį į Rusijos Užsienio reikalų ministeriją iškviestas Lietuvos atstovybės Maskvoje vadovas. „Oficialiai jokio sąrašo Užsienio reikalų ministerija nėra gavusi. Tad komentuoti negalime.

Kalbant apie galimą Rusijos ir JAV prezidentų susitikimą minimi vasaros mėnesiai, bet data dar nepaskirta, pirmadienį žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. „Tikrai kalbama, sakykime, bendrai apie vasaros mėnesius, bet data nepaskirta ir, žinoma, dar reikės išanalizuoti daug įvairių veiksnių, kad pasiektume kokius nors galutinius susitarimus“, – sakė D. Peskovas.

Reaguodama į 18 Rusijos diplomatų išsiuntimą iš Prahos, Rusija paskelbė 20 Čekijos ambasados ​​Maskvoje darbuotojų nepageidaujamais Rusijoje. Jiems nurodyta iš Rusijos išvykti per kiek daugiau nei parą, sekmadienį vakare pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija. „Į Rusijos UMR buvo iškviestas Čekijos ambasadorius Vitezslavas Pivonka. Jis buvo informuotas, kad 20 Čekijos ambasados ​​Maskvoje darbuotojų paskelbti persona non grata.

Rusijos Užsienio žvalgybos tarnyba (SVR) ketvirtadienį „kliedesiais“ pavadino JAV teiginį, kad ji yra prisidėjusi prie kibernetinių atakų prieš Amerikos infrastruktūrą, Vašingtonui paskelbus Maskvai naujų sankcijų. „Tepasakysime, kad skaityti šiuos kliedesius neįdomu“, – nurodoma rusų naujienų agentūrų cituojamame SVR pareiškime, turint omeny JAV prezidento įsaką dėl šių baudžiamųjų priemonių.

Lietuva reiškia paramą JAV, kuri paskelbė sankcijas Rusijai dėl Kremliaus kišimosi į Jungtinių Valstijų rinkimus, didelės kibernetinės atakos ir kitos priešiškos veiklos, pranešė Užsienio reikalų ministerija. „Lietuva tvirtai remia JAV ir jos sprendimą dėl sankcijų, atsakant į Rusijos destabilizuojančius ir agresyvius veiksmus“, – pranešime sakė ministras Gabrielius Landsbergis.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Rusija turi atitraukti karius nuo Ukrainos sienos ir grįžti prie derybų stalo. „Rusija turi nutraukti savo veiksmus, atitraukti karius, deeskaluoti situaciją ir grįžti į vienintelį kelią, kuris mums atrodo perspektyvus, kad būtų išspręsta ši situacija“, – per bendrą Baltijos šalių ir Ukrainos užsienio reikalų ministrų spaudos konferencijoje ketvirtadienį pareiškė G. Landsbergis.

Maskva antradienį apkaltino JAV ir kitas NATO nares verčiant Ukrainą „parako statine“, Vakarams skambinant pavojaus varpais dėl šios šalies pasienyje telkiamų Rusijos karių. „JAV ir kitos NATO šalys tyčia verčia Ukrainą parako statine“, – pareiškė užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas, kurį citavo Rusijos naujienų agentūros. Jo teigimu, Vakarų valstybės didina ginklų tiekimą į Ukrainą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį galutinai patvirtino teisės aktus, leidžiančius jam eiti pareigas dar dvi šešerių metų kadencijas, ir suteikiančius jam galimybę likti valdžioje iki 2036 metų. 68 metų Rusijos vadovas, kuris valdžioje yra jau daugiau nei du dešimtmečius, pirmadienį pasirašė minėtus  teisės aktus, rodo vyriausybės teisinės informacijos portale paskelbta informacija.

Žiniasklaidoje vis pasklinda informacija apie įtakingiausių pasaulio lyderių nuodėmes. Nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo asmeninį gyvenimą slepia po devyniomis spynomis, tačiau jo meilės romanai vis vien išlenda į viešumą. Nors V.Putinas aukso žiedus buvo sumainęs su  buvusia žmona Liudmila ir santuokoje jie praleido 30 metų, o per tą laiką susilaukė dviejų dukrų – Katerinos ir Marijos, tačiau ne paslaptis, kad vyras turėjo daug meilužių.