Valdančiųjų „Jedinaja Rossija“ partijos nariai, suprasdami šių dienų realijas, kuomet žmonės vis labiau nepatenkinti partijos valdymu, dažnai registruojasi kaip nepriklausomi kandidatai. Tokiu būdu siekiama vengti sąsajų su partija, nors savo narystės partijoje jie neatsisako ir po rinkimų dalyvauja jos vystomoje politikoje.
Pačios „Vieningosios Rusijos“ partijos reitingai šalyje vos siekia 20 proc. A. Navalno komanda jau kelis rinkimus siūlo gyventojams rinktis „gudriojo balsavimo“ metodą – balsuoti už bet ką, tik ne už 20 metų esančią valdžioje prezidento partiją. Prieinama iki tokių absurdų, kaip teismo skelbiamas draudimas „Google“ ar „Yandex“ paieškoms rodyti nuorodas, kuriose yra žodžių junginys „gudrusis balsavimas“.
Kuo išskirtiniai šių metų rinkimai?
Šiuose rinkimuose galės dalyvauti ne tik okupuotų Ukrainos regionų Krymo ir Sevastopolio gyventojai. Bet ir nepripažintose (įskaitant ir pačią Rusiją) Donecko bei Luhansko „liaudies respublikose“ esantys rusai, o tiksliau – šiose teritorijose gyvenantys asmenys, kurie gavo Rusijos pilietybę.
Krymo pusiasalyje išrinktiems deputatams ir rinkimų organizatoriams yra taikomos Vakarų sankcijos, prieš jų dalyvavimą politinėje Rusijos veikloje aktyviai pasisako Ukraina.
Rinkimai vyks net tris dienas – rugsėjo 17-19 d. Tuo pat metu bus renkami ir gubernatoriai (devyni – tiesioginiu balsavimu, o tris išrinks parlamento atstovai).
Septyniuose regionuose, įskaitant Maskvos ir dalies aneksuoto Krymo – Sevastopolio (įskaitant ir Donbaso ar Luhansko regionus), bus galima balsuoti internetu. Kol kas nėra tiksliai aišku, ar bus leidžiama, kaip ir per praėjusius prezidento rinkimus „balsuoti ant kelmo“ – organizuoti kilnojamas balsadėžes į sunkiau prieinamas vietoves. Per anksčiau vykusius Rusijos prezidento rinkimus ši praktika sulaukė daug kritikos dėl balsavimo saugumo neužtikrinimo.
Kas gali tapti deputatu?
Pagal įstatymus bet kuris vyresnis nei 21-erių Rusijos pilietis gali tapti tautos išrinktuoju. Tačiau šios teisės, ypač pastaraisiais metais, buvo gerokai apribotos tokiu būdu, kad tikimybė bent jau pasirodyti rinkimų biuletenyje opozicijos atstovams tapo itin menka.
Pavyzdžiui, kandidatas privalo nuolatos gyventi šalyje ir neturėti kitų šalių pilietybių ar nuolatinių leidimų gyventi. Kandidatai taip pat privalo iš anksto uždaryti visas turimas užsienyje sąskaitas. Tačiau tai, kaip rodo daugybė Rusijos žiniasklaidos tyrimų, netrukdo valdantiesiems ne tik mėgautis prabanga Vakaruose, bet ir visai legaliai ten gyventi tiek jiems patiems, tiek ir jų artimiesiems.
Šiais metais buvo įvestas ir naujas ribojimas: kandidatais negali tapti tie, kurie per pastaruosius kelerius metus buvo susieti su ekstremistinėmis organizacijomis, rašoma „Current Time“. Kalbėta, kad priimtas įstatymas negalios atgaline data, o ir įstatymo taikymą turėtų prižiūrėti teismai, tačiau realybėje bent kelių kandidatų neprileido dėl jų tariamo dalyvavo „ekstremistinėje veikloje“.
Ekstremistinėmis Rusijoje pastaruoju metu buvo pripažintos visos didžiosios kovos už žmogaus teises organizacijos, todėl opozicijai patekti į rinkimus neliko net teorinės galimybės. Į sąrašus pateko šimtai tūkstančių žmonių, dirbę A. Navalno ar kitose visuomeninėse organizacijose. Užtenka fakto, kad buvo aukojami pinigai visuomeninėms organizacijoms, ar sudalyvavo mitinguose ir žmogus jau faktiškai garantuotai nebegali kandidatuoti rinkimuose.
Net neįskaičiuojant tų, kurie pateko į naujųjų ribojimų sąrašus, „Golos“ visuomenininkų duomenimis, išrinkimo teisės Rusijoje neturi mažiausiai 9 mln. žmonių (8 proc. rinkėjų). Pažymima, kad dabartiniai ribojimai Rusijos rinkimuose yra griežtesni už galiojusius SSRS po 1961-ųjų.
Valdančiųjų nuosmukis
Didžiausias smūgis valdančiųjų reitingas buvo suduotas 2018-aisiais padidinus pensinį amžių ir užsitęsusi ekonominė krizė šalyje. Tuomet V. Putinui ilgainiui „aukoti“ ir savo ištikimąjį bendražygį, tuometinį premjerą Dmitrijų Medvedevą. Tačiau net ir bandymai siūlyti išmokas prieš pat rinkimus tiek pensininkams, tiek ir jėgos struktūrų darbuotojams, nepadeda padidinti valdančiųjų reitingų šalyje, kur visą informacijos srautą prižiūri valdantieji. Jeigu 2018-aisiais „Vieningosios Rusijos“ reitingai siekė 45 proc., tai dabar – nebesiekia ir 30 proc., rašoma „Frankfurter Allgemeine Zeitung“.
Dar prieš penkerius metus Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) kritikavo tuometinius rinkimus dėl represyvios aplinkos, piktnaudžiavimo administraciniais resursais, balsų skaičiavimo procedūrų pažeidimus.
Jau tuomet ESBO nevyko nė vienas stebėtojas į rinkimų vietas Šiaurės Kaukaze, kur nuolat stebimi nerealiai aukšti „Vieningosios Rusijos“ reitingai. Taip pat nesilankyta ir aneksuotame Kryme.
Tačiau šįkart ESBO nesiųs nė vieno savo atstovo į Rusiją: oficialiai tai atsisakyta daryti dėl koronaviruso pandemijos. Tačiau ESBO pažymėjo, kad Maskva šiais metais sutiko įleisti tik 60 stebėtojų, kas, organizacijos manymu, neleistų užtikrinti efektyvaus stebėjimo rinkimų metu.
Maža to, Rusijos vyriausioji rinkimų komisija uždraudė tiesiogines transliacijas iš rinkimų apylinkių, kurių metu anksčiau būdavo užfiksuojama krūva pažeidimų (įskaitant ir pačių rinkimų komisijų narių vykdytus biuletenių „papildymus“ į jau užantspauduotas balsadėžes). Rusijos VRK teigimu – tiesioginės transliacijos yra galima grėsmė nacionaliniam saugumui.
Sunkūs rinkimai valdantiesiems
V. Putinas prieš rinkimus pasirinko 2020-ųjų balsavimo dėl Konstitucijos pakeitimo pasiteisinusią taktiką: pasiūlė partijos „Vieningoji Rusija“ atstovams po frakcijos subūrimo naujojoje Dūmoje išmokėti pensininkams 115 eurų, o kariškiams – 173 eurų „kompensacijas“. Rusijoje tai yra milžiniški pinigai, pažymima „Frankfurter Allgemeine Zeitung“.
Opozicinių, provakarietiškų partijų atstovų šiuose Rusijos rinkimuose nėra. Kiek drąsiau prieš „Vieningąją Rusiją“ pasisako komunistai, tačiau ir jų galimybės gana ribotos. Tuo labiau, kad Rusijos komunistų partija turėjo savo atstovų parlamente, tačiau ryškesnių konfliktų su valdančiaisiais, išskyrus nuolatinius paburnojimus, kurie labiau panašūs į viešųjų ryšių akcijas, nebuvo.
Dabartinei valdžiai netgi netrukdo tradiciškai pasyvūs ir į rinkimus neinantys rinkėjai – už juos valdžią išrenka lojalūs partijai asmenys. Didžiausia problema kol kas yra A. Navalno suorganizuota „gudriojo balsavimo“ sistema. Jos esmė yra paprasta – būtinai balsuoti ir būtinai balsuoti už bet ką, tik ne už „Vieningąją Rusiją“ ir šios partijos satelitus.
Maskvoje per 2019-ųjų savivaldos rinkimus ši taktika padėjo atimti iš „Vieningosios Rusijos“ daug balsų. Tuomet sostinėje šios partijos populiarumas smuko iki 15 proc.
Prieš 2011-ųjų ir 2016-ųjų parlamento rinkimus partijos reitingai viršijo 40 proc., prieš 2007-ųjų – viršijo 50 proc. 2021-aisiais prieš pat rinkimus atliktoje apklausoje pasitikėjimas „Vieningąja Rusija“ tesiekė 27 proc., o tai suteikia vilčių Komunistų partijai, kurios reitingai kilstelėjo iki 16 proc.
Netrūksta ir tragikomiškų sprendimų
Valdžios norą bet kokiu būdu susilpninti savo oponentus gali demonstruoti ir keli rinkimų kampanijos technologijų pavyzdžiai. Pavyzdžiui, Rusijos teismas neseniai priėmė sprendimą įpareigoti „Google“ ir „Yandex“ nerodyti „gudriojo balsavimo“ nuorodų dėl gauto patento ieškinio.
Pasirodo, kad vasarą vieną Rusijos bendrovė, kuri užsiima kailių eksportu, patentavo žodžių junginį „gudrusis balsavimas“ ir dabar kreipėsi į teismą, kad „apsaugotų savo prekės ženklą“. Rusijos žiniasklaidoje pastebima, kad pats patentas buvo išduotas per rekordiškai trumpą laiką – vos vieną mėnesį – kai įprastai šis procesas trunka metus ar ilgiau.
Teismas patenkino ieškinį, tačiau kol kas nėra aišku, kaip į tai sureaguos paieškos sistemas administruojančios bendrovės.
Kita istorija nukelia į Sankt Peterburgą, kur du kandidatai – Viktoras Bykovas ir Aleksejus Šmelevas – pasikeitė savo vardus ir pavardes į „Borisas Višnevskis“.
Jie balotiruojasi toje pačioje apylinkėje, kaip ir „Jabloko“ frakcijos lyderis Borisas Višnevskis. Kandidatai rinkimų komisijai netgi pateikė savo nuotraukas, kuriose pavaizduoti su panašia šukuosena, barzda ir ūsais, kaip ir „Jabloko“ lyderis.
Netgi Rusijos VRK pripažino, kad „tai yra žemiausias taškas į kurį gali pulti politiniai technologai, aptarnaujantys užsakovus“. „Tai yra paprasčiausias pasityčiojimas iš rinkėjų“, – aiškino VRK vadovė Ella Pamfilova „Kommersant“. Tačiau ji apgailestavo, kad „įstatymas yra pernelyg liberalus, todėl šiuo metu pakeisti nieko negalime“.
