v. putinas

Ukrainos karinių pajėgų generalinio štabo karininkas, atsargos pulkininkas Olegas Ždanovas sako, kad tikymbė, jog Rusija griebsis cheminio ginklo, yra minimali, rašo UNIAN. Be to, ekspertas sako, kad, sprendžiant iš dabartinių įvykių, Kremliui tarsi net neatrodo, kad jie pralaimi karą Ukrainoje. „Aš galvoju, kad V. Putinas mano, jog viskas [Ukrainoje] vyksta pagal planą, todėl jis nesiruošia pralaimėti. Dėl šios priežasties, bent jau kol kas, cheminio ginklo grėsmė yra minimali.

Ukrainiečiai praneša, kad dalyje Chersono regiono vietovių situacija šiuo metu yra kritinė. Tuo metu rusų okupantai, patirdami didelių nuostolių, yra priversti traukti iš kai kurių teritorijų, bandydami neva sukurti įspūdi, kad šiuo metu yra vykdomas persigrupavimas.

Kyjivo regione rusų okupantai nuo invazijos pradžios nužudė 1,346 tūkst. civilių. Tiesa, aukų skaičius nėra galutinis, skelbia „Ukrinform“. Tai patvirtino Kyjivo regiono Ukrianos nacionalinės policijos vyriausiojo direktorato vadovas Andrijus Nebytovas. Be to, pastebima, kad didžiąją dali civlių rusų kariai pražudė naudodami šaunamuosius ginklus. A. Nebytovo teigimu, kiekvieną dieną atrandama civilių lavonų tose teritorijose, kur būna dislokuoti rusų kariai.

Lietuvos pagalba Ukrainai tęsis, kol šalis laimės karą su Rusija, sako premjerė Ingrida Šimonytė.  „Mūsų karinė, humanitarinė ir finansinė pagalba Ukrainai tęsis tol, kol Ukraina laimės šį karą. Tikiuosi, kad tai padės Ukrainai greičiau pasiekti pergalę“, – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos antradienį Vilniuje surengtoje konferencijoj apie Ukrainos atkūrimo planus sakė I. Šimonytė.

Užėmę Lysyčianską Luhansko regione, rusai toliau bando užgrobti keletą kaimų aplink šį miestą, bet ekspertai sutartinai tvirtina, kad dabar didžiausias pragaras laukia Slovjansko miesto Donecko regione, nes čia ir į Kramatorską susitelks didžiausias Rusijos puolimas. Slovjansko karinės ir civilinės administracijos vadas sako, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos prie Slovjansko ir Kramtorsko įrengė gynybinių įtvirtinimų, kurie galėtų padėti atsilaikyti bent 4 mėnesius.

Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai pirmadienį išreiškė „rimtą susirūpinimą“ dėl Rusijos planų artimiausiais mėnesiais perduoti Baltarusijai raketų, galinčių nešti branduolines kovines galvutes. „Raginame Rusiją elgtis atsakingai ir santūriai“, – sakoma didžiausių industrializuotų pasaulio valstybių lyderių pareiškime. „Šiuo atžvilgiu reiškiame rimtą susirūpinimą po Rusijos pranešimo, kad ji gali perduoti Baltarusijai raketų su branduoliniais pajėgumais“, – pabrėžiama pareiškime.

Didžiojo septyneto (G-7) šalys ir toliau didins spaudimą Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą, pirmadienį pažadėjo grupės viršūnių susitikimo šeimininkas Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. „Kaip G-7 narės vieningai palaikome Ukrainą ir toliau ją remsime. Dėl to visi turime priimti sunkius, bet būtinus sprendimus“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė O. Scholzas, dėkodamas Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui už jo kreipimąsi į pasaulio lyderius vaizdo ryšiu.

„The Kyiv Independent“ rašo, kad sekmadienį paleistos rusų raketos pataikė ir į vaikų darželį.  Ukrainos kultūros ministras Oleksandras Tkačenka teigimu, okupantų išpuolio metu Ševčenkos rajone buvo apgadintas ne tik 9 aukštų gyvenamsis namas, bet ir netoliese esantis vaikų darželis. Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenko teigė, kad jei okupantų raketa būtų paleista įprastą darbo dieną, visi vaikai būtų žuvę. Laimei, tąkart vaikų žaidimų aikštelėje nebuvo.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pranešė, kad Rusija nusprendė Baltarusijai perduoti taktinių raketų kompleksus, todėl, ministro teigimu, NATO turėtų priimti naujus sprendimus. A. Anušauskas teigė, kad vertėtų pradėti kalbėti apie tai, ar kaip atsako į Rusijos veiksmus dislokuoti Lietuvoje smogiamosios aviacijos junginius. „Nuolat Vakarų valstybes šantažuojantis Putinas nepamiršo ir karinio šantažo atnaujinimo.

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį pareiškė matantys „galimybę pakeisti karo eigą“ Ukrainoje. Tuo metu žvalgybinė informacija rodo, kad Rusija rezga naują planą, dislokuodama karinę techniką Baltarusijoje. Svarstoma, kad jos diktatorius gali pasiųsti karius į Ukrainą.

Šiąnakt rusai masiškai raketomis apšaudė Ukrainą iš Baltarusios teritorijos. Raketas paleido rusų bombonešiai. Taikėsi į Kyjivą, Černihivą, Sumų sritis. Rusija bando įtraukti Baltarusią tiesiogiai kariauti prieš Ukrainą, Lukašenka šiandien susitinka su Putinu, o ukrainiečiai jau ir oficialiai patvirtino ir parodė, kaip okupantus apšaudo amerikietiškomis HIMARS raketų sistemomis. Tikisi, kad jos pakeis karo eigą. Tai naujausi vaizdai iš Charkivo Ukrainos šiaurės rytuose.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pranešė apie sprendimą perduoti Baltarusijai trumpo nuotolio balistinių raketų „Iskander M“, galinčių nešti branduolines kovines galvutes, šeštadienį pranešė rusų žiniasklaida. „Kaip sutarėme su jumis, o jūs iškėlėte tokį klausimą – sprendimas priimtas.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino marionetė perspėjo, kad neva Londonas, jeigu kiltų Trečiasis pasaulinis karas, būtų pirmasis miestas, kuris būtų subombarduotas, rašo „Sky News“. Rusijos Dūmos politikas Andrejus Guruliovas tai kalbėjo per propagandinę Rusijos televiziją „Channel 1“, paminėdamas, kad Jungtinės Karalystės sostinė nukentėtų pirmiausiai, jei Kaliningrado blokada taptų priežastimi pradėti karą.

Ukrainiečiai ožką paskelbė nacionaline didvyre po to, kai detonavo sprogmenis, kurios šalia Zaporižės ligoninės sužeidė mažiausiai 40 rusų karių, skelbia „The Guardian“. Ukrainos vyriausiojo žvalgybos direktorato teigimu, Rusijos karinės pajėgos užminavo teritoriją Kniski Rozdorių kaime netoli Zaporižios ligoninės, tokiu būdu sukurdami „žiedinę gynybą“. Visgi iš ūkinio pastato pabėgusi ožka nubėgo tiesiai į okupantų pasalą ir tokiu būdu detonavo eilę paslėptų sprogmenų.

Ukrainos miesto Mykolajivo meras paragino gyventojus palikti savo namus, jeigu šie nori likti gyvi. Kaip rašo CNN, Mykolajivo miesto meras Oleksandras Senkevyčius savo miesto gyventojus perspėjo, kad dėl rusų kariuomenės keliamos grėsmės civiliai turėtų palikti savo miestą. „Kiekvienam, kuris nori likti gyvas, rekomenduoju palikti miestą. Šiuo metu Mykolajive vis dar likę gyventi apie 230 tūkst. žmonių“, – kalbėjo meras.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį paragino Brazilijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos vadovus bendradarbiauti susidūrus su „savanaudiškais Vakarų veiksmais“, Maskvą smaugiant Vakarų sankcijoms dėl Ukrainoje sukelto karo.

Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad gavo tiksliai nutaikomos artilerijos sistemų iš Jungtinių Valstijų, atsiliepusių į Kyjivo prašymus suteikti pažangios ginkluotės. „HIMARS atvyko į Ukrainą. Dėkoju savo kolegai ir draugui JAV gynybos sekretoriui Lloydui Austinui (Loidui Ostinui) už šiuos galingus įrankius! Vasara rusų okupantams bus karšta. O kai kuriems iš jų – paskutinė“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.

Nors Ukrainos kariuomenei pavyksta atsilaikyti netoli Sjevjerodonecko, Ukrainos parlamento atstovė Ivanna Klympush-Tsintzadze teigė, kad padėtis išlieka itin sudėtinga, todėl yra labai svarbu, kad Vakarai suteiktų karinę pagalbą. „Padėtis mums nelengvėja, todėl labai svarbu, kad būtų nuolatinis karinės pagalbos srautas“, – sakė ji. Be to, ji pabrėžė, kad jeigu Ukraina nori išlikti, ji neturi kito pasirinkimo kaip tik laimėti karą.

Kare Ukrainoje kovojantis rusų pulkininkas Olegas Korotkevičius, laikinai einantis 41-osios armijos vado pareigas, prašo Novosibirsko mero Anatolijaus Loktajaus padėti rinkti humanitarinę pagalbą Rusijos kariams Ukrainoje, rašo „Nexta“ ir dalinasi kreipimosi raštu.  Pasirodo, „supervalstybė“ pati negali aprūpinti savo kariuomenės apatiniais ir tualetiniu popieriumi. Apie tai su ironija skelbia ir UNIAN. Benamių armija liko be kelnaičių, rašo jie.

115 dienų Rusijos invaziją patiriančiai Ukrainai reikia daugiau ginkluotės bei didesnio spaudimo Kremliaus režimui ir jo lyderiui, sako socialdemokratų lyderė.  Vilija Blinkevičiūtė galimybę gražiuoju susitarti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kad karas būtų nutrauktas, vadina nesąmone.  „Turime daugiau tiekti karinės technikos ir ginkluotės Ukrainai. Kalbu apie Europos šalis.

Ukrainos karo ekspertas Olegas Ždanovas įsitikinęs, kad iš Baltarusijos Ukrainai kyla reali grėsmė. Pasak jo, Baltarusija ir toliau vilkina invaziją į Ukrainą, tačiau jau dabar aišku, kad ji ruošiasi karui, rašo jis portale NV. „Visi tie pasirengimo karui veiksmai, kuriuos atlieka Lukašenka, deja, neturėtų būti traktuojami kaip dulkių mėtymas Putinui į akis.

Sankcijos, kurias Vakarai įvedė Rusijai po jos invazijos į Ukrainą, yra „beprotiškos ir neapgalvotos“, penktadienį pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas, skelbia BBC. Kalbėdamas per forumą Sankt Peterburge, jis sakė, kad esą „ekonominis žaibinis karas su Rusija nuo pat pradžių neturėjo jokių šansų pasisekti“. Jis teigė, kad apribojimai buvo „daugiau žalingi“ esą juos įvedusiems asmenims.

Šeštadienio vakaras Ukrainoje – neramus. Sprogimai vėl fiksuojami rytinėje Ukrainos dalyje, kur pranešama apie stiprias atakas. Per ataką Dnepropetrovsko srityje, Novomoskovskio raj., kurios metu sunaikinta naftos bazė, nukentėjo daugiau nei 10 žmonių. Tuo pat metu aiškėja nauji faktai apie Rusijos planuotą perversmą Ukrainoje: nuo karo pradžios Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį bandyta nužudyti 5 kartus, o jo šeima vis dar jaučia, kad yra taikiniu Nr.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas penktadienį pranešė, kad buvo informuotas apie Ukrainoje dingusius du amerikiečius, ir paragino JAV piliečius susilaikyti nuo kelionių į karo draskomą šalį. Paklaustas apie Ukrainoje dingusius du savanorius kovotojus, kuriuos, kaip nuogąstaujama, į nelaisvę paėmė Rusijos pajėgos, J. Bidenas atsakė: „Buvau informuotas.

Rusijos gynybos ministerijai paskelbus, kad kare Ukrainoje kovojo 130 lietuvių, o 50 iš jų žuvo, sureagavo ir Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Naujienų portalui tv3.lt ministras pakomentavo Rusijos pareiškimus. Šiuo metu A. Anušauskas yra Briuselyje. „Negaliu Rusijos duomenų patvirtinti, kaip ir Rusija negali patvirtinti, nes yra dezinformatorė ir informacinio karo dalyvė. Siūlau nepasimauti ant šio kabliuko“, – atsakė ministras.

Ukrainos atstovas pareiškė, kad Rusija Ukrainoje bando atkurti Holodomorą. Ukrainos prezidento V. Zelenskio kanceliarijos vadovas pareiškė, kad Rusija bando atkartoti kraupius Holodomoro įvykius, kai Josifo Stalino laikais – 1932–1933 m. – sovietams priklausiusioje Ukrainoje buvo sukeltas badas, kurio metu žuvo milijonai žmonių.

Į Odesos paplūdimius atvykę poilsiautojai ir toliau nekreipia dėmesio į draudimą lankytis paplūdimyje, o vienai iš šeimų perspėjimo nepaisymas baigėsi tragiškai.  Kaip rašo UNIAN, prie Odesos paplūdimio atvykusi šeima nekreipė dėmesio į perspėjimus, kad dalį paplūdimių užminavo rusų okupantai, todėl čia lankytis draudžiama. Dėl šios priežasties poilsis prie Odesos buvo pažymėtas tragišku įvykiu.

Ukraina paviešino skaičius, kurie atskleidžia, kokius nuostolius pradėtos invazijos metu jau patyrė rusų Kariuomenė. Kaip skelbia  „The Kyiv Independent“, nuo karinės invazijos pradžios Ukrainos teritorijoje, kurią pradėjo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, iš viso žuvo 32,050 rusų karių, taip pat Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino 1 tūkst. 419 okupantų tankų. Be to, invazijos metu rusų kariuomenė prarado 178 sraigtasparnius, 712 artilerijos sistemų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paragino nepalikti jo šalies, siekiančios tapti Europos Sąjungos nare, „pilkojoje zonoje“. Toks jo pareiškimas nuskambėjo artėjant ES viršūnių susitikimui, per kurį bus sprendžiama dėl siūlymo Ukrainai suteikti kandidatės statusą. „Pirmiausia reikia pagaliau panaikinti šią pilkąją zoną“, – sakė V. Zelenskis, vaizdo ryšiu kreipdamasis į 2022 metų Kopenhagos demokratijos viršūnių susitikimą.

Karą Ukrainoje pradėjęs Rusijos režimas siekia įrodyti nedemokratinės galios sistemos pranašumą prieš demokratinę, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Penktadienį kalbėjusi kasmetiniame Kopenhagos demokratijos susitikime ji pabrėžė, kad Rusija laukia Vakarų nuovargio ir pasidavimo jos padiktuotomis sąlygomis bei palygino situaciją su 1938-aisiais, pasauliui tuomet stebint tuometinės nacistinės Vokietijos vykdytą kaimyninių Europos šalių aneksiją, atvedusią prie Antrojo pasaulinio karo.

Po pokalbio su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, Serbijos vadovas Aleksandras Vučičius gavo patvirtinimą, kad šaliai ir toliaus bus tiekiamos dujos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį lankėsi Rusijos pajėgų suniokotame Charkivo mieste, aplankė ir Ukrainos kariuomenę. Jis pripažįsta, kad padėtis Donbaso ir Charkivo srityse yra „labai sunki“. Sekmadienį rusų okupantai, tęsdami invaziją Ukrainos teritorijoje, žudo niekuo dėtus civilius. Pranešama, kad sekmadienį rusų kariai apšaudė Mykolajivo miestą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad vienintelis oficialus Rusijos atstovas, su kuriuo jis susitiktų, būtų Vladimiras Putinas. V. Zelenskis, kalbėdamas Davose vykusio Pasaulio ekonomikos forumo metu, kitų šalių atstovams teigė, kad jis susitiktų su V. Putinu, o vienintelė tema, apie kurią jie kalbėtų, būtų karo nutraukimas Ukrainos teritorijoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas itin rūpinasi sveikata bei išvaizda, todėl imasi net pačių keisčiausių būdų, siekiant pagerinti savo savijautą. Tiesa, daug dėmesio skiria ir maistui bei paranojiškai bijo apsinuodyti, todėl turi net asmeninius degustatorius. Putino paranoja dėl maisto Užsienio žiniasklaidoje teigiama, jog V. Putinas niekada neragauja maisto pirmas. Jam patiekalus ruošia virtuvės šefas, kuris dirba individualioje prezidentinėje virtuvėje.

Rusija ateinantį savaitgalį sustabdys elektros tiekimą Suomijai, penktadienį pranešė energiją eksportuojanti bendrovė, padidėjus įtampai dėl Helsinkio planų įstoti į NATO ir Maskvos karinės kampanijos Ukrainoje. „Esame priversti sustabdyti elektros importą nuo gegužės 14 dienos, – nurodė Suomijoje veikianti „RAO Nordic“, valdoma Rusijos valstybinės energetikos milžinės „Inter RAO“ ir pridūrė, kad negavo apmokėjimo už gegužę parduotą energiją.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį per pokalbį telefonu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu tvirtino, kad rusų pajėgos Ukrainoje kovoja su „nacių ideologija“. V. Putinas vasario 24-ąją pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, teigdamas, kad kaimyninė šalis turi būti „denacifikuota“ ir „demilitarizuota“. Tuo metu Kyjivas ir Vakarų šalys sako, kad ši agresija yra neišprovokuota ir nepagrįsta.

Jungtinė Karalystė penktadienį paskelbė sankcijas 12-ai asmenų iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino artimos aplinkos, kurie kaltinami korupciniu būdu įgyto turto slėpimu mainais į įtakingus valstybinius postus.

Pirmadienį Antakalnio kapinėse rinkosi daugiausiai Rusijos režimą šlovinantys gyventojai. Jie kartojo propagandines istorijas apie karą Ukrainoje. Prie sovietų karių memorialo pasirodė SSRS simboliką demonstruojančių asmenų. Vieni dėvėjo tankus valdančių karių kepures, kiti – galvos apdangalą su raudona žvaigžde, treti iš po skverno išsitraukė Georgijaus juostelę, kurią segėti Lietuvoje šiuo metu draudžiama.

Visas Didžiojo septyneto (G-7) valstybių klubas „įsipareigojo palaipsniui nutraukti arba uždrausti rusiškos naftos importą“, sekmadienį paskelbė Baltieji rūmai, didindami spaudimą prezidentui Vladimirui Putinui dėl karo Ukrainoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį sveikindamas buvusias sovietines valstybes su 77-osiomis nacistinės Vokietijos pralaimėjimo Antrajame pasauliniame kare metinėmis žadėjo, kad „kaip ir 1945-aisiais“ pergalė bus „mūsų“. „Šiandien mūsų kariai, kaip ir jų protėviai, petys į petį kovoja už savo gimtosios žemės išvadavimą nuo nacių purvo, būdami tikri, kad kaip ir 1945-aisiais pergalė bus mūsų“, – sakė V. Putinas, savo šalies kariuomenę į Ukrainą pasiuntęs vasario mėnesį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mano negalintis leisti sau pralaimėti Ukrainoje ir intensyvina karą, bet nėra požymių, kad jis rengtųsi panaudoti taktinius branduolinius ginklus, šeštadienį sakė JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorius Williamas Burnsas. Nors Rusijos pajėgoms nepavyko užimti Kyjivo ir sunku tęsti puolimą prie pagrindinių fronto linijų Donbaso regione, Rusijos lyderis nepakeitė savo nuomonės, kad jo kariuomenė gali įveikti Ukrainos pajėgas, sakė W. Burnsas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad Maskva ieškos alternatyvių rinkų savo energijos išteklių eksportui, kai Vakarų šalių sostinės paskelbė sankcijas Maskvai dėl jos karinių veiksmų Ukrainoje. Rusijai vasario 24 dieną užpuolus provakarietišką kaimyninę valstybę Maskva sulaukė beprecedentės Vakarų sankcijų bangos, įskaitant jos energijos importo embargą.

Okupantų apgultame Ukrainos mieste Mariupolyje padėtis itin sudėtinga – pranešama, kad mirusių civilių skaičius, kuriuos, įtariama, nužudė Rusijos kariuomenė, gali siekti daugiau kaip 20 tūkst. Kviečiame sekti svarbiausius įvykius: 00:10 | JAV diplomatai kalbėjo su Ukrainos atstovais JAV su Ukrainos atstovais 2 valandų pokalbio metu aptarė situaciją dėl artilerijos tiekimo Ukrainos karinėms pajėgoms.

Įtampa tarp Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu auga dėl to, kad Kremliaus vadovui nebuvo pranešta apie tikruosius Rusijos ginkluotųjų pajėgų nuostolius Ukrainoje. „New York Times“ apie tai pranešė Amerikos žvalgyba. Pats leidinys abejoja, ar tiesa, kad V. Putinas nėra iki galo informuotas apie karo veiksmų eigą. Baltieji rūmai pabrėžė, kad V. Putino patarėjai dezinformuoja jį, tyli apie puolimo nesėkmę ir tikras Vakarų sankcijų pasekmes.

Rusija penktadienį pradėjo pavasarinį jaunuolių šaukimą į kariuomenę ir pažadėjo, kad šauktiniai nebus siunčiami kariauti į Ukrainą, kur, anot Maskvos, žuvo jau daugiau kaip 1 tūkst. rusų karių. Rusijos kariuomenė rengia šaukimus dukart per metus – pavasarį ir rudenį. Į naujokus vieneriems metams imami tarnybai tinkami 18–27 metų vyrai. Remiantis Kremliaus įsakymu, šį kartą prezidentas Vladimiras Putinas liepė pašaukti 134,5 tūkst. jaunuolių.

Ukrainos sostinės meras Vitalijus Klyčko penktadienį pranešė, kad šiaurinėje ir rytinėje Kyjivo regiono dalyje vyksta itin didelės kovos prieš Rusijos karines pajėgas. Meras savo ruožtu įspėja gyventojus, kad noras sugrįžti atgal į Kyjivą gali baigtis mirtimi, todėl civilius ragina dar šiek tiek palaukti.

Buvęs Rusijos užsienio reikalų ministras teigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo iš anksto numatytus planus apskaičiavo neteisingai. BBC laidos metu buvęs ministras Andrejus Kozyrevas teigė, kad V. Putino siekis susilpninti NATO buvo apskaičiuotas neteisingai.  Be to, jis kritikavo V. Putino darbo principus ir tikino, kad Rusija smunka, nes yra per daug priklausoma nuo žaliavų eksporto į kitas valstybes.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį susitiko su Rusijoje nuteisto buvusio amerikiečio jūrų pėstininko tėvais ir pažadėjo jiems dėti pastangas padaryti galą jų sūnaus kalinimo „košmarui“, pranešė Baltieji rūmai.   JAV pilietis Trevoras Reedas atlieka devynerių metų laisvės atėmimo bausmę kolonijoje už maždaug 500 km į pietryčius nuo Maskvos. Jis buvo nuteistas už tai, kad 2019 metais būdamas neblaivus sudavė dviem policijos pareigūnams.

Rusijos pajėgos Ukrainoje apšaudė autobusų koloną, vežusią civilius humanitarinės pagalbos darbuotojus. Pranešama, kad per okupantų įvykdytą ataką nukentėjo žmonės, yra aukų.