užsienio kapitalas

Vos prieš dešimtmetį buvo baiminamasi, kad užsienio kapitalas pavers vietinę žiniasklaidą geltonosios spaudos tarnaite. Tačiau panašu, kad dabar, pakeitę natą, trauksime giesmę apie tai, kaip užsienio kapitalas palieka žiniasklaidą vietinio verslo valiai. Kadaise didelį visuomenės pasitikėjimą užsitarnavusi žiniasklaida buvo vadinama ketvirtąja valdžia.

Latvijos bankuose užsienio indėlių atsirado daugiau nei bet kada anksčiau: kai Kipro ekonomika smuko žemyn, indėlininkai iš buvusios Sovietų sąjungos ėmė ieškoti alternatyvų, kur laikyti pinigus, praneša „Bloomberg“. Pirmajį pusmetį, kai ne Europos pinigų srautai į Kiprą plaukti nustojo, apie 1,2 mlrd. JAV dolerių nukeliavo į Latviją. Ne ES indėliai dabar kaimyninėje šalyje sudaro 10 mlrd. JAV dolerių, tai beveik pusė viso indėlių portfelio, o Šveicarijoje ne ES indėlių dalis siekia 43 proc.

Kauno laisvoji ekonominė zona (LEZ) sulaukė stambiųjų investuotojų dėmesio – sudaryti du rekordinio dydžio LEZ istorijoje sandoriai, kurių vertė sieks 821 mln. litų. Anot LEZ vadovo, artimiausiu metu ketinama pritraukti ir daugiau investicijų. „Šiuo metu iš 534 ha LEZ teritorijos yra užimta 7 proc., tad kur plėstis tikrai turime“, – sakė UAB „Kauno LEZ valdymas“ direktorius Vytautas Petružis. Ekonominėje zonoje artimiausiu metu žada įsikurti „Fortum Heat Lietuva“ už 690 mln.

Užsienio investuotojams Lietuva įdomi, tačiau norint sulaukti realių sandorių, reikalingi konkretūs dirgikliai ir dėmesys kaimyninių regionų investuotojų bendruomenei.

Lietuvos verslui augti ir plėstis trukdo tai, kad mūsų šalyje, nėra susiformavusi efektyvi kapitalo rinka, teigia Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos (VU TVM) finansų katedros vedėjas, profesorius Arvydas Paškevičius. Kapitalo rinka – tai vienas pamatinių rinkos ekonomikos akmenų, užtikrinantis galimybę efektyviai plėsti verslą pritraukiant visuomenės lėšas.

Pagal Lietuvoje investuotų lėšų kiekį tebepirmauja švedai, tačiau praeitų metų trečiąjį ketvirtį jų investicijos sumažėjo 15 proc., o Rusijos – padidėjo 35 proc., išankstinius duomenis skelbia Statistikos Tiesioginės užsienio investicijos 2009 m. trečią ketvirtį buvo 3,3 procento didesnės nei 2009 m. liepos 1 d. ir sudarė 34,2 mlrd. Litų. Vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 10 259 litai investicijų. Per trečiąjį ketvirtį daugiausia padidėjo Rusijos (34,6 proc.), Danijos (18,9 proc.