Kadaise didelį visuomenės pasitikėjimą užsitarnavusi žiniasklaida buvo vadinama ketvirtąja valdžia. Žurnalistai ir leidėjai su neteisybe kovojo it karžygiai, o kai kurie jų dėl savo tikslių žodžių buvo priversti tapti žiauraus susidorojimo aukomis. Tačiau ilgainiui laisvosios rinkos ranka tiesos skleidėjams pasidarė negailestinga – žiniasklaida virto verslu.
Stebint Rytų ir Centrinės Europos (CEE) žiniasklaidos verslo procesus, galima pamatyti tendenciją, kad pelnu suinteresuotas kapitalas pamažu traukiasi iš mažiau naudingų rinkų. Vis dėlto nepelningą verslą ryžtasi nupirkti įvairaus plauko verslininkai, kuriem, panašu, verslo nuostoliai nė motais.
CEE užsieniui nebeįdomios
Estijos žiniasklaidos verslo atstovas Hansas H. Luikas, kuriam priklauso kompanija „Ekspress Grupp“, netiesiogiai valdanti naujienų portalus „Delfi“, yra pareiškęs, kad užsienio žiniasklaida traukiasi iš buvusių komunistinio bloko valstybių. „Ekonomika.lt“ paklausus H. H. Luiko apie šio komentaro motyvą, verslininkas nukreipė į Oksfordo universiteto finansuojamą CEE šalių žiniasklaidos ir demokratijos tyrimų centrą (MDCEE), sakydamas, kad „žiniasklaidos mados CEE šalyse keičiasi – užsienio kapitalas palieka Rytines Europos valstybes ir šie procesai neapsiriboja vien Baltijos šalimis“.
Pasidomėjus žiniasklaidos verslo tendencijomis, paaiškėja, kad vakarietiško kapitalo verslas, pajutęs niūrią pelno perspektyvą, išties pradėjo trankyti durimis ir perleisti verslą vietiniams.
Pačiame krizės įkarštyje, 2009 metais, švedų žiniasklaidos grupė „Bonnier Business Press“, kuriai priklauso lietuviškas dienraštis „Verslo žinios“, pardavė didžiausią Latvijos dienraštį kontroliuojančią įmonę „AS Diena“ ir verslo dienraštį „Dienas Biznes“. Užsienio kapitalo apleistus leidinius netruko priglausti su įtakingomis Latvijos verslo grupuotėmis siejama „Nedela S.A.“.
Tuo pat metu kita Latvijoje veikusi užsienio kapitalo įmonė „News International“, valdoma skandalais apipinto Ruperto Murdocho, dabar pakeitusi pavadinimą į „News UK“, kontrolinį dviejų TV kanalų akcijų paketą perleido Švedijos koncernui „Modern Times Corp“, kuriam priklauso ir Lietuvoje veikiantys „Viasat“ grupės televizijos kanalai.
Panašūs procesai vyksta ir kitos CEE šalyse. Šveicarų žiniasklaidos grupė „Ringier“ pardavė vienintelį liberalų Ukrainos dienraštį valdančią įmonę „Free Media Ukraine“ rumunų kapitalo bendrovei „Adevarul Holding SRL“. Šveicarai taip pat atsisakė Rumunijos laikraščių, kurie buvo perleisti vietines televizijas valdančių verslo magnatų įtakon. MDCEE analitiko Vaclavo Stetkos teigimu, žiniasklaidos verslo pokyčiai pastebimi ir Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje bei Lenkijoje. Čekų verslo dienraščiai „Hospodarske noviny“, „Respekt“ ir „Ekonom“ atiteko vietinių „anglies baronu“ tituluojamam Zdenekui Bakalai.
Vieno asmens įtakos valdomas ir antras pagal dydį Slovakijos TV kanalas TV JOJ bei didžiausias dienraštis „Pravda“. Kitas įtakingas slovakų verslininkas Ivanas Kmotrikas valdo didžiausią leidybos įmonę bei TV kanalą TA3.
Didžiausios Vengrijos statybų bendrovės savininkas Kozgepas Lajosas Smicskas 2011 metais iš švedų „Metro International“ įsigijo dienraštį „Metropol“, o automobilių industrijos magnatas Gaboras Szelesas iš vokiečių žiniasklaidos koncerno įsigijo dienraštį „Magyar Hirlap“ ir televizijos kanalą „Echo TV“.
Nuo kaimynų neatsilieka ir Lenkija: kuomet aplinkinės valstybės rovėsi plaukus, vienintelė recesijos nepatyrusi Europos valstybė išlaikė stabilią verslo aplinką, bet 2011 metais 51 proc. didžiausio šalies dienraščio „Rzeczpospolita“ įsigijo antro turtingiausio Lenkijos piliečio Grzegorzo Hajdarowiczo valdoma kompanija „Mecom“.
Prie gausaus pasitraukusiųjų būrio galima priskirti ir vokiečių žiniasklaidos bendrovę WAZ ir britų „Northcliffe International“, kurie per 2009–2011 metų laikotarpį pardavė turėtas žiniasklaidos priemones Bulgarijos, Serbijos, Rumunijos ir Slovakijos kompanijoms.
Rinką sudarkė krizė
Vis dėlto, norint pastebėti žiniasklaidą valdančio kapitalo pokyčius, toli dairytis nereikia: 2006 metais norvegų „Mecom Press“ 100 proc. dienraščio „Kauno diena“ perleido bendrovei „Hermis Capital“. Dalis vakarietiško kapitalo panašiu laiku pasitraukė ir iš lietuviškų televizijų rinkos.
Šiemet pradėta kalbėti apie švedų bendrovės „Schibsted“ ketinimus parduoti „Eesti Meedia“, kuriai priklauso ir antras pagal populiarumą naujienų portalas Lietuvoje „15min.lt“.
„Schibsted Media Group Lietuva“ vadovas Tomas Balžekas savaitraščiui pasakojo, kad vykstantys procesai – natūralūs. „Tai, kad verslas parduodamas, yra normalus procesas, o ryškesnių tendencijų nepastebiu“, – pasakojo jis.
Savo ruožtu Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos (KOMAA) valdybos pirmininkas Gintaras Šeputis teigė pokyčius siejantis su verslo sąlygomis, kurios ne visada patenkina užsienio kapitalo pelno siekius.
„Nors didžiausius nuostolius patiria spauda, net pelningi internetiniai naujienų kanalai nesuteikia pakankamai naudos siekiantiems didelio pelno“, – sakė G. Šeputis. Pašnekovas žiniasklaidos pelno kaitą pirmiausia sieja su menkstančiu spausdintų informavimo priemonių populiarumu.
„Tyrimai ir analizės rodo, kad laikraščiai ir žurnalai praranda populiarumą, o kartu ir pelną“, – sakė KOMAA valdybos pirmininkas. Vis dėlto, jis pridūrė manąs, kad tokios tendencijos laikinos, o naujienų portalų populiarumas sietinas su mada tapusiomis elektroninėmis priemonėmis.
Kita vertus, „Ekonomika.lt“ kalbintas Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) vadovas Dainius Radzevičius įžvelgė rinkos segmentacijos įtaką žiniasklaidos verslui.
„Reikia atkreipti dėmesį, kad žiniasklaidos rinkoje atsiranda vis daugiau dalyvių, todėl užsakovai gali rinktis“, – sakė LŽS vadovas. Jo teigimu, reklamos rinkos negalima laikyti atsigavusia.
Panašios nuomonės laikėsi ir T. Balžekas, kuris pabrėžė, kad reklamos rinkos atsigavimo užčiuopti kol kas neįmanoma. „Statistika rodo, kad 2012 metais reklamos rinka ūgtelėjo vos 0,7 proc., todėl atsigavimo tikrai neįžvelgiu“, – pasakojo verslininkas.
„Ekonomika.lt“ primena, kad Baltijos valstybių reklamos rinka per krizę patyrė milžinišką smūgį – MDCEE analitikų duomenimis, reklamos užsakymų Estijos laikraščiuose sumažėjo 44 proc., o Latvijos – net 58 proc.
Atveria kelią įtakai
Įmonių keliavimas iš rankų į rankas nėra nenatūralus procesas, tačiau kyla klausimas, kodėl vietiniai verslininkai perima iš esmės merdinčias įmones. Pagal rinkos logiką, visiškai neracionalu įsigyti našta tapsiantį verslą, kurio populiarumas, remiantis tyrimais, ateityje neketina augti.
Viena šios tendencijos priežasčių galėtų būti siekis daryti įtaką pasitelkus žiniasklaidos priemones. V. Stetkos atliktoje analizėje pastebima, kad ketvirtosios valdžios naudojimas savo tikslams Bulgarijoje, Rumunijoje ir Latvijoje tampa vis dažnesniu reiškiniu.
„Per pastaruosius dvejus metus Slovakijoje, Čekijoje ir Lenkijoje užregistruotas ne vienas pačių žurnalistų patvirtintas atvejis, kuomet dienraščių savininkai žurnalistams teikė nurodymus, ką galima ir ko negalima rašyti“, – konstatuoja analitikas. Priduriama, kad paviešinti atvejai dažniausiai baigdavosi redaktorių atleidimu.
D. Radzevičius, paklaustas, ar žiniasklaidos rinkos pokyčiai atveria kelią ne vien verslu suinteresuotam kapitalui, atsakė, kad visada yra tikimybė, jog pirkdami pigią žiniasklaidos priemonę verslininkai siekia daryti įtaką ekonominiams ir politiniams procesams.
„Baltijos šalių žiniasklaida verta vos kelių milijardų litų, o turint omenyje kai kurių sukauptą turtą, galima konstatuoti, kad ji yra pigi“, – sakė LŽS vadovas.
Pašnekovas pridūrė, kad vakarietiško kapitalo žiniasklaidos atėjimas sukūrė tam tikrą verslo kultūrą, o kapitalas, atkeliaujantis iš abejotinai demokratiškų kraštų, kartais sukelia ne tik aplinkos, bet ir turinio pokyčius. „Kapitalo pokyčiai reikšmingi, nes gali pasitaikyti atvejų, kuomet egzistuoja įvairūs neviešinami interesai“, – pasakojo D. Radzevičius.
FAKTAI:
• 2009-2010 metais reklamos mastai Lietuvos televizijose sumažėjo 5 proc.
• 85 proc. Čekijos, Estijos ir Slovakijos žiniasklaidos priklauso užsienio investuotojams
• Analitikai dabartinį periodą CEE šalyse įvardija, kaip žiniasklaidos internalizacijos pabaigą
• 2011 metais žiniasklaida sulaukė reklamos užsakymų už 340 mln. litų
• Reklamos rinkas pikas buvo pasiektas 2008 metais, kuomet buvo sulaukta užsakymų už 542 mln. litų
