urnos

Panevėžyje šalia Kristaus Karaliaus katedros kapinių planuojama statyti kolumbariumą, pranešė savivaldybė. Šiems darbams atlikti jau parengtas techninis projektas. Tarp „Grauduvos“ laidojimo namų ir Žagienės gatvės esančiame 1,6 hektaro plote planuojama įrengti 115 sekcijų, sudarančių kolumbariumą.

Ar kada bandėte įsivaizduoti, kaip atrodys ateities kapinės? Lietuvių komanda patentuoja naujos kartos kapines, kurios atrodys visai kitaip nei tos, kurias mums įprasta matyti.  Laidojimo tradicijos pamažu keičiasi – vis dažniau renkamasi kremuoti mirusiųjų kūnus, kyla kolumbariumai, tačiau pačios kapinės lieka tokios pat kaip ir anksčiau.   Vis dėlto, jau kuriamos ateities kapinės, kurių koncepciją sugalvojo lietuviai.

Daugeliui žmonių anksčiau ar vėliau tenka susidurti su krematoriumų ar laidojimo namų paslaugomis. Pasak jų tiekėjų, paslaugų kainos nekito 5 metus, bet dujoms ir elektrai nepingant gali būti, kad laidojimo paslaugų kainas teks kelti. Krematoriumų atstovai atskleidė, kiek kainuoja kremavimas ir kaip tvarkomasi su 4 ar net 5 kartais pabrangusia energija.

Seimui leidus nuo lapkričio gyventojams nebemokėti už nišas savivaldybių įrengtuose kolumbariumuose, tuo galės pasinaudoti ne visų didmiesčių gyventojai. Už vietas kolumbariumuose teks ir toliau mokėti vilniečiams bei kauniečiams, nes tuose miestuose šios mirusiųjų palaikų saugojimo vietos įrengtos ne savivaldybių, o privačiomis lėšomis. Vilniuje – beveik 600 laisvų vietų ir visos mokamos Vilniuje veikia trys kolumbariumai – Kairėnų, Liepynės ir Sudervės kapinėse.

Pernai Lietuvoje kremuota daugiau nei 10 tūkst. žmonių palaikų arba maždaug kas ketvirtas miręs mūsų šalyje. Ne vienam kilo klausimas, ką daryti su urna, kurioje atgula mirusiojo palaikai. Norint ją laikyti kapinėse, gali tekti pakloti nemenką sumą. Ekspertai kalba, kad dėl norinčių kremuoti palaikus ima mažėti vietos, tačiau augančios kainos klientų neišgąsdina. Kainos neturėtų keistis Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vyr.

Nuo seno tikima, kad miręs žmogus atgimsta žvaigžde danguje. Tokią mintį savo kūryba įprasminti bando dizaineriai vilniečiai Greta ir Jonas. Pomirtinio gyvenimo paslaptimis besidominti pora savo rankomis lipdo urnas. Kūrėjų teigimu, jos tarsi vartai, pro kuriuos sielos gali ramiai iškeliauti anapilin. Nėra nė vienos tokios pat urnos, kaip ir nėra vienodų žmonių, sako kūrėjai. Kiekviena urna unikali savo paviršiumi – tai tarsi gyvenimo gijomis išvagoti daiktai.

Kauno miesto taryba ketvirtadienį patvirtino urnų su mirusiųjų pelenais laidojimo kolumbariumų nišose įkainius. Tai padaryti Seniavos ir I Romainių kapinių kolumbariumuose kainuos 1,5 tūkst. litų, Petrašiūnų kapinėse – 1,8 tūkst. litų. Pastarosios viešosios kapinės yra paveldo objektas, čia kolumbariumų įrengimo sąnaudos bus didesnės, dėl to ir vieta urnai – brangesnė.

Kėdainiuose veiklą pradėjus pirmajam krematoriumui šalyje, Kaune svarstomos galimybės įrengti kolumbariumus. Įmonės „Kapinių priežiūra“ duomenimis, kolumbariumus būtų galima įrengti septyniose iš 25 miesto kapinių. Daugiausiai, apie 1,5 tūkst. vietų turintis statinys galėtų atsirasti pirmosiose Romainių kapinėse. Mažesnius, daugiau kaip pusės tūkstančio vietų kolumbariumus siūloma įrengti antrosiose Romainių ir Petra šiūnų kapinėse.

Gruodį Kėdainiuose pradės veikti pirmasis šalyje krematoriumas. Apklausos rodo, kad kremavimą kaip laidojimo būdą rinktųsi tik 18 proc. Lietuvos gyventojų. Tačiau manoma, kad ateityje tradicijos keisis. Krematoriume Kėdainiuose, kuris pradės veikti gruodį, baigiami deginimo įrenginio degiklių, šilumokaičio, karščio mažinimo ir kitos įrangos montavimo darbai. Kol kas savininkai ketina paleisti tik vieną liniją. Per metus čia bus galima kremuoti 4 tūkst. mirusiųjų palaikų.