Ekspertai kalba, kad dėl norinčių kremuoti palaikus ima mažėti vietos, tačiau augančios kainos klientų neišgąsdina.
Kainos neturėtų keistis
Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vyr. specialistė Vaiva Rumbutienė pasakojo, kad kainų už urnos laikymą specialiai įrengtose vietose pasiskirstymas Lietuvoje yra labai įvairus.
„Šiuo metu daugelis savivaldybių tarybos sprendimu yra nustatę mokestį už kolumbariumo nišos suteikimą. Jis svyruoja nuo 300 eurų Šiaulių rajono savivaldybėje iki 1500 eurų (Kėdainių rajono savivaldybėje“, – komentavo V. Rumbutienė.
Šiaulių miesto ūkio ir aplinkos skyriaus Vyr. specialistė Danutė Mažulienė atkreipė pripažino, kad vieta nišoje šioje savivaldybėje siekia keturženklę sumą.
„Keturvietė niša Šiaulių miesto Ginkūnų civilinių kapinių kolumbariume kainuoja 1000 eurų neterminuotam laikotarpiui. Kolumbariumo nišos kaina priklauso nuo rangos darbų kainos kolumbariumo įrengimui plius kolumbariumo priežiūros kaina 25 metų laikotarpiui. Kaina apvalinama į mažesniąją pusę iki apvalios sumos. Naujai įrengtų kolumbariumo nišų kaina buvo sumažinta virš dešimties procentų nuo paskaičiuotos savikainos“, – pasakojo D. Mažulienė.
Ji tikino, kad vietos urnoms kainos išliks tokios pačios, o naujos nišos kainos priklausys nuo savivertės bei skaičiavimo.
„Esamiems kolumbariumams nišų kainos mokestis nebus keičiamas. Naujai statomų kolumbariumų nišos kaina priklausys nuo nišos įrengimo savikainos ir bus paskaičiuota anksčiau aprašytu metodu“, – kalbėjo D. Mažulienė.
Daugėja norinčių kremuoti palaikus
Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus patarėjos Daivos Breivės teigimu, visoje Lietuvoje vis daugiau žmonių yra kremuojami.
„Pastaraisiais metais pastebima kremuotų žmonių palaikų laidojimo didėjimo tendencija. Klaipėdos miesto kapinėse daugiau kaip 20 procentų mirusių žmonių palaikų yra laidojama urna su kremuotais palaikais“, – užsiminė D. Breivė.
Ji teigė, kad Klaipėdoje ima trūkti vietos naujoms urnoms – dėl neapmokestinto skyrimo kolumbariumas yra visiškai užpildytas.
„Klaipėdos miesto savivaldybės kapinėse esantis savivaldybės lėšomis įrengtas kolumbariumas yra pilnai užpildytas. Šios vietos buvo skiriamos nemokamai bendra tvarka“, – komentavo skyriaus patarėja.
Paklausta ar Lietuvoje pavyktų įgyvendinti idėją pelenus barstyti laukuose, ji atsakė neigiamai. Jos teigimu, nėra nei erdvės, nei poreikio.
„Šiai dienai Klaipėdos mieste ir miesto kapinėse tam skirtos vietos nėra įrengta. O ir iš gyventojų nėra tekę sulaukti tokio prašymo. Nauda – būtų taupomos laidojimo vietos (žemė)“ – pabrėžė D. Breivė.
Kainos priklauso nuo vietos
Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ direktorius Ričardas Čėsna komentavo, kad kasmet kremavimo paslaugos tampa vis labiau populiarios.
„Kremavimo paslauga populiarėja. 2015 metais iš visų mūsų laidojimų buvo 15 proc. kremuotų palaikų, o šiandien jų 50 proc., kartais siekia ir 60 proc. Mes artėjame prie Skandinavijos vidurkio, kuris siekia 70 proc.“ – teigė R. Čėsna.
Jo duomenimis, kainos priklauso nuo aukšto, kuriame bus pastatyta urna, kainos skiriasi keliais šimtais eurų.
„Kolumbariumo nišoje telpa keturios urnos. Jų kainas išskirstėme pagal aukštus, nes Petrašiūnuose antro–ketvirto aukšto kaina 25 metams yra 1300 eurų, pirmo–penkto siekia 900 eurų. Kitose kapinėse kainos yra 455–600 eurų“, – kalbėjo direktorius.
Jis atkreipė dėmesį, kad kolumbariumų kainos taip pat priklauso nuo ekonominių sąlygų ir medžiagų savikainos, jos yra priimamos taryboje.
„Padėti saugoti palaikai gali nelabai rūpėti, galbūt bus priimti sprendimai dėl lauktų barstymo, sunku pasakyti. Kainos yra nustatomos ir patvirtinamos taryboje. Jas lemia darbo užmokestis, medžiagų savikaina, noras uždirbti pelno ir panašiai“, – aiškino R. Čėsna.
Reiktų keisti tradicijas
R. Čėsna prognozavo, kad dėl iškilusios metalo kainos kolumbariumai taip pat gali brangti arba išlikti tokios pačios kainos, tačiau paslaugos pigimo jis neprognozuoja.
„Mokestis priklausys nuo medžiagų kainų, metalui pabrangus apie 30 proc. kainos taip pat kis. Kiekvienais metais didėja minimalus darbo užmokestis, tai irgi yra įskaičiuojama į kainą. Mes ne dažniau nei per vienerius–dvejus metus teikiame tarybai atitinkamus įkainius, manoma, kad kaina išliks tokia pati arba didės“, – pabrėžė R. Čėsna.
Paklaustas apie idėją pelenais barstyti laukus, direktorius nepateikė aiškaus atsakymo – kol kas nemato poreikio.
„Šiomis dienomis mums kaip ir nėra poreikio barstyti laukus, mes turime ir plečiame kolumbariumų tinklą, manome, kad tie, kas nėra investavę į kolumbariumų statybą ir susiduria su laidojimo vietų trūkumu, galbūt ir barstytų“, – užsiminė R. Čėsna.
Jo nuomone, pirmiausia turėtų pasikeisti laidojimo tradicijos, o tuomet tai paveiktų ir laidojimo būdus.
„Esu matęs tuos barstymo laukus Stokholme, jie nelabai gerai atrodo. Ten yra žolyte apsėta amfiteatrinė teritorija, joje barsto pelenus, jie graužia žemę, žolė ima nykti. Tikriausiai šis būdas labiau vyksta dėl tradicijos, čia tokios tradicijos nėra ir vargu, kad jis pasiteisintų artimiausiu būdu. Tradicijos nesikeičia pagal išleistą norminį aktą, tai galbūt atsiradus galimybei žmonės tuo susidomės labiau“, – pasakojo direktorius.
Kremuojama vis daugiau lietuvių
Oficialiais duomenimis pernai buvo kremuoti 10478 Lietuvoje mirę asmenys, 87 proc. kremavimų (9081) atlikta „Lietuvos krematoriume“. Palyginimui, 2020 m. buvo kremuoti 8257 Lietuvoje mirę asmenys, „Lietuvos krematoriume“ per šį laikotarpį buvo atlikti 7365 kremavimai.
Bernardas Vilkelis, įmonių grupės „K2 LT“ direktorius, sako, kad daugiausia įtakos apyvartos augimui turėjo didesnis nei įprasta mirtingumas bei nuolat augantis susidomėjimas kremavimo paslauga.
„Pernai Lietuvoje mirė 47950 asmenų. Nepaisant ketvirtadaliu didesnio nei įprasta mirtingumo ir išaugusio srauto „Lietuvos krematoriumas“ 2021 m. veikė be trikdžių – visais atvejais, kai techniškai buvo įmanoma, suteikėme paslaugas ir galėjome pasiūlyti kremacijai tinkamą laiką visiems besikreipusiems vartotojams“, – sako vadovas.
Jo teigimu, per daugiau negu dešimt veiklos metų vienintelis Lietuvoje veikiantis krematoriumas užsitarnavo kylantį žmonių pasitikėjimą.
Dabar „Lietuvos krematoriume“ projektuojama trečioji kremavimo liniją, projektas derinamas su institucijomis. Planuojama, kad linija, į kurią ketinama investuoti iki 2 mln. Eur, galėtų veikti jau 2023 m. viduryje.
„Kėdainiuose esančiame krematoriume yra dvi kremavimo linijos, per metus galinčios kremuoti iki 10 000 velionių. Įrengę trečiąją liniją, galėsime atlikti iki 15 tūkst. kremacijų – tai reiškia, kad net tuomet, kai kremavimo populiarumas ūgtels iki 35%, galėsime išlikti lankstūs, siūlyti konkurencingas paslaugų kainas ir operatyviai teiksime paslaugą visiems besikreipiantiems“, – sako B. Vilkelis.
