tremtiniai Sibiras

Vienas iš svarbiausių trėmimų tikslų buvo noras aprūpinti Sibirą ir kitas SSRS sritis neapmokama darbo jėga. Tremtiniai ir politiniai kaliniai dirbo sunkius fizinius darbus, kurie turėjo prisidėti prie Sovietų Sąjungos ekonominio kilimo, bet didelė dalis ištremtųjų alinančių sąlygų neatlaikė ir amžiams liko Sibire ar kitose vietose. Tremtinių bei politinių kalinių prižiūrėtojams nerūpėjo dirbančiųjų sveikatos būklė, amžius, šeiminė padėtis – visi, norintys gauti duonos, privalėjo dirbti.

1941 m. birželio 14-ąją Sovietų Sąjungos pradėti masiniai gyventojų trėmimai į Sibirą ir kitas atokias vietas palietė beveik 300 tūkst. lietuvių, bet istorikai skaičiuoja, jog tuo pat metu dar bent 60 tūkst. šalies gyventojų buvo priversti pasitraukti į Vakarus. Kai kurie mokslininkai teigia, jog apskritai Lietuvos gyventojų netekčių skaičiai II pasaulinio karo ir pokario metais siekia arti milijono.

Studentai ir moksleiviai ruošiasi naujiems mokslo metams, tačiau lietuviškos mokyklos toli gražu ne visada atrodė taip, kaip šiandieninės. Utėlėti vaikai, badas, šaltis ir tamsa – tokias ugdymo sąlygas Sibire prisimena tremtiniai.  Visgi, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorius Arūnas Streikus pastebi, jog skirtingų trėmimo bangų prisiminimai apie mokyklas gali skirtis.

1940 me­tų bir­že­lio 14-ąją pra­si­dė­jo ma­si­niai trė­mi­mai į Si­bi­rą. Kan­čių ke­lią praė­jo ir Vla­do Jan­kaus (1923–1999), bu­vu­sio „Šiau­lių kraš­to“ dar­buo­to­jo, šei­ma. Jis su žmo­na Sta­se, pir­ma­gi­miu ke­tu­rių mė­ne­sių sū­nu­mi, se­nais uoš­viais į gy­vu­li­nius va­go­nus su­va­ry­ti ir iš­trem­ti 1951 me­tais. Tė­vo už­ra­šų frag­men­tus sū­nūs ra­do tarp do­ku­men­tų po jo mir­ties. Šį au­ten­tiš­ką liu­di­ji­mą šian­dien spaus­di­na­me.