trečiosios šalys

Praėjusiais metais gyvūninės produkcijos eksportas iš Lietuvos į trečiąsias šalis augo beveik penktadaliu, šviežios mėsos eksportas iš Lietuvos padidėjo 15 procentų.

Patvirtinta 2024 metų darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo kvota – šalies įmonės galės paprasčiau įdarbinti 40,25 tūkst. trūkstamų profesijų žmonių – 4,3 tūkst. daugiau nei anksčiau buvo numatyta šiems metams, tačiau tiek pat, kiek numato lapkričio pabaigoje padidinta šių metų kvota.  Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės praėjusį penktadienį pasirašytas įsakymas numato, kad 25,1 tūkst. užsieniečių kitądet galės dirbti vežėjų ir kitų paslaugų įmonėse, 9,8 tūkst.

Dramatiškos demografinės prognozės Lietuvai. Po trisdešimties metų – lietuvių liks vos du milijonai. Vis pasigirsta svarstymai, kad galbūt šią problemą padėtų išspręsti į šalį atvykę ar atvyksiantys migrantai. Ar tai padėtų išspręsti problemą – šiandien diskusija „Dėmesio centre“ 19:30 per TV3. Lietuvoje vis daugėja svečių iš Azijos šalių. Jau kiek įprasta juos sutikti pavežėjų automobilyje ar išvysti statybų aikštelėse, o ir imigrantams čia patinka.

Europos Sąjunga, siekdama apriboti išorės įtaką, rengia įstatymą, pagal kurį nevyriausybinės grupės, konsultavimo firmos ir mokslo institucijos turėtų skelbti apie bet kokį finansavimą iš trečiųjų šalių, leidiniui „Politico“ antradienį patvirtino trys šaltiniai. Planuojamas įstatymas, kurio rengimas tik pradėtas, atkartoja panašius Australijos ir JAV įstatymus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) patvirtino kitų metų darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo kvotą – šalies įmonės galės paprasčiau įdarbinti 35,95 tūkst. trūkstamų profesijų žmonių, pranešė Užimtumo tarnyba.  Tarnybos trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo koordinatorė Ernesta Varnaitė sako, kad trūkstamų profesijų sąrašas, kuriam taikoma kvota, padeda greičiau ir paprasčiau įdarbinti trūkstamų profesijų užsieniečius.

Pirmus 9 šių metų mėnesius Lietuvą paliko daugiau žmonių negu tokiu pačiu laikotarpiu pernai. Tačiau, anot Seimo narės Dalios Asanavičiūtės, nemaža dalis jau emigravusių piliečių norėtų grįžti, bet tam jiems kelią užkerta mažos įsidarbinimo galimybės, mat darbdaviai mieliau renkasi pigesnę darbo jėgą iš trečiųjų šalių. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Seimo narė Dalia Asanavičiūtė ir ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Lietuvoje norinčių laikinai apsigyventi kvalifikuotų darbuotojų iš trečiųjų šalių šiemet nuolat daugėja, sako Migracijos departamento atstovė.  „Nuo sausio iki rugsėjo vis (matomas – BNS) padidėjimas tų užsieniečių, kurie atvyksta kaip kvalifikuoti darbuotojai ir gauna leidimus gyventi“, – pirmadienį Seimo Ekonomikos komiteto Darbo grupės darbo rinkos problemoms spręsti posėdyje teigė Migracijos departamento direktorės pavaduotoja Liucija Voišnis.

Pasaulio ekonominės laisvės indekse Lietuva nukrito iš aštuntos į 12-tą į vietą tarp 165 valstybių ir teritorijų, nurodo kasmetinį tyrimą atlikęs Kanados smegenų centras „Fraser Institute“. Anot jo, šalies vertinimą žemyn nutempė išaugusi valdžios įtaka ekonominiams procesams – pagal šį kriterijų Lietuva atsidūrė greta trečiojo pasaulio valstybių – Brazilijos, Botsvanos ir Zambijos.

Liepos 1-ąją pusdienį neveikus naujajai siuntų iš trečiųjų šalių deklaravimo sistemai, po pietų ji pradėjo priimti naujas deklaracijas, pranešė Muitinės departamentas.

Visoje Europos Sąjungoje (ES) įsigaliojus siuntų iš trečiųjų šalių apmokestinimui ir privalomam deklaravimui, Lietuvos Muitinės departamento sukurta deklaravimo sistema kol kas neveikia, tačiau tikimasi, kad dienos pabaigoje trikdžiai bus pašalinti.  Muitinės departamentas planavo, kad elektroninė siuntų deklaravimo sistema pradės veikti apie 10.30 val., tačiau tą padaryti pavyko 14 val., vėliau sistema vėl užstrigo.

Nuo liepos 1 dienos keičiantis smulkių (iki 22 eurų vertės) siuntų iš trečiųjų šalių apmokestinimo tvarkai, iš Kinijos ir kitų ne Europos Sąjungos (ES) valstybių atkeliaujančios siuntos brangs, taip pat gali ilgėti pristatymo laikas. Valstybės bendrovės Lietuvos paštas vadovė Asta Sungailienė sako, kad siuntos pabrangs 21 proc.

Europos Sąjungos (ES) bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis yra kertinis migracijos suvaldymo elementas, todėl ES reikia stiprių ir efektyvių atskiroms trečiosioms šalims pritaikytų partnerysčių, sako užsienio reikalų viceministras.  Arnoldo Pranckevičiaus teigimu, migracija visų pirma turi būti valdoma prie jos ištakų, reaguojant į migracijos priežastis kilmės šalyse.

Lietuvoje daugybė darbuotojų neturi darbo ir turi pragyventi iš menkų išmokų, kurioms pinigai skiriami iš visų sumokamų mokesčių. Nepaisant to, į mūsų šalį atsivežama dešimtys tūkstančių darbuotojų iš pigesnių šalių. Darbdaviai dažnai naudojasi jų kalbos nesupratimu, moka mažesnius atlyginimus nei lietuviams ir iš viso slepia mokesčius. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra per 282 tūkst. registruotų bedarbių.

Valstybės valdomas Lietuvos paštas pripažįsta: siuntos iš trečiųjų šalių vis dar vėluoja. Jų gali tekti palaukti kone iki dviejų mėnesių. Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė lrt radijui sekmadienį aiškino, kad vėluojama dėl koronaviruso pandemijos pasikeitus siuntų gabenimo būdams. „Siuntos vėluoja ir vėluoja būtent iš trečiųjų šalių. Reikia suprasti šį procesą vien dėl to, kad didžioji dalis siuntų iki pandemijos keliavo keleiviniais lėktuvais.

 Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) rengiasi pradėti kosmetiką iš trečiųjų šalių importuojančių bendrovių patikrinimus. Griežtesnę į Lietuvą iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Rusijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ar Tailando, įvežamos kosmetikos kontrolę numato nuo sausio įsigaliojęs Vyriausybės nutarimas.

Nuo kitų metų Rusijos bei kitų trečiųjų šalių piliečiai galės gauti trumpalaikes Šengeno erdvės vizas pasienyje su šios erdvės šalimis, taip pat ir Lietuva. Kaip skelbia „Lietuvos žinios“, šią informaciją patvirtinęs ES atstovybės Rusijoje vadovas Vygaudas Ušackas sakė, kad trumpalaikes 15 dienų galiosiančias vizas vykstantieji į Šengeno erdvę galės gauti kelio postuose, oro bei jūrų uostuose.

Darbdavį ar jo įgaliotą asmenį, nelegaliai įdarbinusį nelegaliai esantį trečiųjų šalių nepilnametį pilietį, arba ypač išnaudojamo darbo sąlygomis nelegaliai įdarbinusį nelegaliai esantį trečiųjų šalių pilietį, siūloma bausti bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai numatyta teisingumo viceministro Tomo Vaitkevičiaus Seimui antradienį pristatytame Baudžiamojo kodekso pataisų projekte, kuriam po pateikimo pritarė 80, susilaikė 2 Seimo nariai.

Vyriausybė turėtų labiau rūpintis, kaip užtikrinti darbo vietas jos piliečiams, o ne lengvinti darbuotojų iš trečiųjų šalių įsivežimo sąlygas, sako prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas. Antradienio rytą N. Udrėnas, kalbėdamas „Žinių radijui“, sakė, kad pirmiausia Vyriausybė turėtų imtis realių veiksmų, kad išvykusieji laikinai svetur turėtų galimybę sugrįžti ir dirbti Lietuvoje.

Trečiųjų šalių studentai Baltijos ir Šiaurės šalyse pristigo galimybių siekti nemokamo aukštojo mokslo. Baltijos ir Šiaurės šalių studentų atstovai nepritaria siūlymams Trečiųjų šalių studentams apmokestinti studijas aukštosiose mokyklose. Prie tokios nuomonės prieita praėjusį savaitgalį Gotemberge (Švendija) vykusiame bendrame Baltijos ir Šiaurės šalių studentų asociacijų (angl.k. Nordic organizational meeting – NOM, Baltic organizational meeting – BOM) susitikime.