Anot jo, šalies vertinimą žemyn nutempė išaugusi valdžios įtaka ekonominiams procesams – pagal šį kriterijų Lietuva atsidūrė greta trečiojo pasaulio valstybių – Brazilijos, Botsvanos ir Zambijos.
„Fraser Institute“ paskelbtame indekse, kuris paremtas 2020 metų duomenimis, Lietuvos ekonominės laisvės vertinimas šiemet surinko 1,1 balo mažiau nei prieš metus – 7,82 balo iš 10-ies galimų.
Daugiausiai balų Lietuva gavo stabilios pinigų politikos srityje (9,2 balo), o mažiausiai – valdžios sektoriaus dydžio (6,6 balo) ir darbo rinkos bei verslo reguliavimo srityse (7,7 balo).
Kaip portalui vz.lt nurodė „Fraser Institute“ tyrimą padėjęs atlikti Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), didžiausią žingsnį atgal Lietuva žengė pagal valdžios sektoriaus dydžio kriterijų – iš 39-os vietos iki pandemijos ji nukrito į 87-ą.
Pagal įmonėms tenkančią administracinę naštą Lietuva užima 21-ą vietą, o darbo rinkos reguliavimo srityje – 74-ą vietą pasaulyje. Vos 3,8 balo šalis gavo pagal administracinių reikalavimų, 4,97 balo – pagal įdarbinimo ir atleidimo procedūrų kriterijų.
Pirmosiose šio indekso pozicijas, kaip ir praėjusiais metais, rikiuojasi Honkongas, Singapūras, Šveicarija, Naujoji Zelandija ir Danija. Indekso pabaigoje – Argentina, Sirija, Zimbabvė, Sudanas, Venesuela.
Estija šiame indekse pakilo iš 13-os vietos į 8-ąją, Latvija iš 20-os į 16-ąją. 75-ą vietą reitinge pernai užėmusi Lenkija smuktelėjo į 80-ą. Vokietija indekse užima 25-ą, Italija – 44-ą, Prancūzija – 54-ą, Rusija – 100-ąją, Indija – 89-ą, Kinija – 116-ą vietas.
„Fraser Institute“ analitikų teigimu, ekonominės laisvės lygis pasaulyje krito rekordiškai, tam daugiausiai įtakos turėjo COVID-19 pandemija.
Indeksą „Fraser Institute“ kasmet rengia bendradarbiaudamas su „Economic Freedom Network“ tinklui priklausančiu LLRI ir kitais nepriklausomais mokslinių tyrimų institutais iš beveik 100 pasaulio šalių.
Šalies ekonominės laisvės vertinimui naudojami rodikliai, kurie šalies ekonominę laisvę matuoja penkiose srityse: valdžios dydis ir aprėptis, teisėtvarkos sistema ir nuosavybės teisių apsauga, stabili pinigų politika, užsienio prekybos laisvė, skolinimosi, darbo rinkos bei verslo reguliavimas.
