tačiau lietuvoje

Šiemet sulaukėme sniego patalu padengtų švenčių. Tačiau Lietuvoje tai nutinka ne kasmet, O juk taip smagu iki kelių įbristi į sniegą ir pasimėtyti gniūžtėmis. Šiuose miestuose – tai įmanoma. Čia sniego būna kasmet, o kai kurie iš jų, visai greta. Helsinkis, Suomija Šiaurinės Europos šalys yra vienos tų, kuriose per Kalėdas sulaukti sniego yra labai didelė tikimybė, na o viena tų šalių yra gerai mums pažįstama Suomija.

Technologijos yra tarsi įrankių rinkinys, kurį pasitelkę palengviname informacijos naudojimą, kūrimą, valdymą ir keitimąsi ja – kitaip tariant savo kasdienybę. Štai biometrinės technologijos, rodos visai neseniai matytos tik fantastiniuose filmuose, pamažu tampa mus supančios kasdienybės dalis. Biometrika – tai technologijų sritis, kurioje, taikant automatinius metodus, stebimas žmogus identifikuojamas, tikrinamas arba analizuojamas pagal fiziologines arba elgsenos charakteristikas.

Ryški reklama su dar ryškesne gundančia mergina. Taip klientų dėmesį patraukti mėgino seksualiausiu pasivadinęs taksi. Reklamos fone įrašyti skaičiai „69“, o moteris pavaizduota vilkinti krūtinę išryškinančia, trumpa suknele. Klausiate, kas čia blogo, jei moteris reklamoje atrodo gundančiai? „Joje yra žaidžiama su numeriu taksi 69, kas yra sekso poza žinoma. Taip pat ir prierašas, kad tai yra seksualiausias taksi.

Aktyvus gyvenimo būdas, sveika mityba, poilsis – geros fizinės sveikatos receptą žino kiekvienas. Tačiau Lietuvoje vis dar mažai dėmesio skiriama emocinei sveikatai, kuri padeda užtikrinti gyvenimo kokybę. Žmogui sustiprėti, pasak dailės terapeutės Marijos Mendelės-Leliugienės, padeda neuromenas.

Muzikos prodiuseris Leonas Somovas ir scenos diva Justė Arlauskaitė-Jazzu, atrodytų, į valias užsiėmę individualiais kūrybiniais planais, kurie jau senokai kirto šalies sienas.

Kalėdos - daugeliui iš mūsų ši šventė kelia labai šiltus ir jaukius prisiminimus iš vaikystės. Tačiau Lietuvoje yra tokia vieta, kur atsidūręs, lyg pamojus burtų lazdele, akimirksniu galima sugrįžti į vaikystę. Tai senų kalėdinių eglės žaisliukų muziejus Miežiškiuose, Panevėžio rajone. Kai Miežiškių bibliotekininkė prieš kelis metus kaime sumanė atidaryti nedidelį senovinių kalėdinių žaisliukų muziejų nė nenumanė, kad daugelį į vaikystę gražinanti idėja taps tokia populiari.

Kuriant Kaimo plėtros programos lėšų dalybos taisykles, ryškėja skirtis tarp stambiųjų ir smulkiųjų ūkininkų, kurie paramos paklodę tampo į skirtingas puses. Kai kurie agrarininkai siūlo juos suvienyti, taikant pyrago ir botago principą. Dėl Lietuvos kaimo ateities išgyvenantis buvęs žemės ūkio viceministras Edvardas Raugalas turi pasiūlymą, kaip galima būtų efektyviau paskirstyti europinę investicinę paramą ir pabandyti suvienyti smulkiuosius ir stambiuosius žemdirbius.

„Taip, jaučiuosi kaip žuvis vandenyje, studijuodama geografijos specialybę Lietuvos edukologijos universitete“, – patvirtina vilnietė Greta Avižinaitė ir sako savo ateitį siejanti su geografijos mokytojos darbu, o vienas iš pagrindinių jos tikslų yra grįžti dėstyti į savo mokyklą – Vilniaus Užupio gimnaziją. Jau būdama dešimtoje klasėje Greta žinojo, kad ateityje nori būti geografijos mokytoja. „Tačiau man tikrai įtakos nepadarė buvusi mokytoja.

Kalėdinių mugių tradicija pasaulyje gyvuoja jau keletą amžių. Jų metu žmonės perka dovanas, kalėdinius papuošimus, vaišinasi tradiciniais patiekalais. Ilgainiui mugės tapo ne tik apsipirkimo, bet ir laisvalaikio praleidimo bei susitikimų vieta. Tokios mugės dažniausiai vyksta savaitgaliais. Kai kuriose šalyse jos prasideda lapkričio pabaigoje ir tęsiasi iki Kalėdų ar net sausio pradžios. Tačiau Lietuvoje, nors kalėdinių turgų būta nuo seno, jų tradicijos neatgyja.