Tačiau veido atpažinimo technologijos vis labiau įgauna pagreitį ir dabar naudojamos net kasdieniams tikslams, tokiems kaip laiko kontrolė (kiek laiko darbuotojas praleido darbo vietoje), įėjimo kontrolė (tik atpažinto veido savininkas įleidžiamas į saugomą teritoriją). Iš ties veido atpažinimo technologijos jau nebėra tarsi iš fantastikos srities, jos naudojamos palengvinti kasdienes užduotis: pasienio kontrolėje, išduodant pasus ar tapatybės korteles, balsavimo sistemose, naudojamos net ir sveikatos įstaigose. Žingsnelis po žingsnelio, biometrika ima tarnauti vartotojų patogumui, pavyzdžiui mobilieji įrenginiai bei kompiuteriai jau siūlo galimybę savininkui naudoti veidą kaip saugumo priemonę.
Tiesa, dalis Lietuvos visuomenės dar gan skeptiškai žvelgia į tokias inovacijas, baiminamasi pavojų, kad duomenys gali būti panaudojami netinkamai ar pakliūti į ne „tas“ rankas. Tuo tarpu Lietuvos biometrinių inovacijų kūrėjai, savo sugebėjimus puikiai realizuoja, kurdami tapatybės atpažinimo įrenginius ir garsindami savo vardą tarptautinėje rinkoje. Anot „Deloitte“ bendrovės prognozės, prietaisai su integruotu biometriniu pirštų atspaudų skaitytuvu turėjo jau 2017m. perkopti milijardo vienetų skaičių – kas tik įrodo biometrinių technologijų populiarumą ir didžiulį paklausos mastą žvelgiant pasauliniu lygiu.
Biometrines technologijas kuriančių įmonių yra ir Lietuvoje. Taigi, apie biometrikos technologijų sektorių ir inovatyvius sprendimus kuriančius startuolius bei perspektyvas, savo įžvalgomis dalinasi vienos pirmųjų, sukūrusios veido atpažinimo technologiją lietuvių įmonės „Neurotechnology“ atstovai.
Biometrikos galimybės – dabar dar platesnės
Prasidėjus technologiniam proveržiui, biometrikos pritaikymas kasdieniame gyvenime suintensyvėjo ir net kai kuriose užsienio šalyse tapo neatsiejama valstybinės politikos dalis. „Biometrikos pritaikymo sritys ir motyvai gali būti labai įvairūs. Dažniausiai biometrinės technologijos naudojamos praėjimo kontrolėje, kurioje tikrinama darbuotojų laiko apskaita. Tai bene populiariausia sritys“, pasakoja – Įmonės „Neurotechnology“ direktorius Irmantas Naujikas ir priduria, „su biometrika mes padedame atpažinti žmones“.
„Mūsų įmonė daugiausia kuria biometrinius algoritmus, klientams, kurie vėliau juos pritaiko savo sukurtiems produktams. Galiu pasakyti viena – klientų fantazija yra beribė“, – sako programinės įrangos specialistas Martynas Balsys. M. Balsys pasakoja, kas tokios technologijos labai dažnai pasitelkiamos, siekiant atlikti rinkos tyrimus ir vėliau pritaikyti kuriant reklamos strategijas: „kameros su biometriniais algoritmais įmontuojamos į reklaminius stendus. Veidų atpažinimo algoritmas gali nustatyti, kad veidas pažiūrėjo tiesiai į stendą, nustatyti amžių ir lytį“, – pasakoja M. Balsys. „Kita vertus, pavyzdžiui Indijoje, vyriausybė įstatymiškai surašinėja visus gyventojus remdamiesi biometriniais duomenimis. Jeigu nesi sistemoje, nesi valstybės pilietis“, sako M. Balsys.
Lietuvos įmonių sėkmė
Lietuvos įmonės, kuriančios inovatyvius produktus, matomos vis dažniau tarptautinėje rinkoje. Anot M. Balsio, taip atsitinka todėl, kad klientų Lietuvoje nėra tiek daug, kurie susidomėtų aukštosiomis technologijomis, o ir rinka tikrai nėra didelė. Tačiau anot jo, startuolis auginantis kokią nors idėją, neturėtų koncentruotis vien tik į Lietuvos rinką, o turėtų iš karto mąstyti apie platesnį horizontą. „Žmonės dar šiek tiek baiminasi tokių technologijų, kurios akimirksniu nustato tavo tapatybę. Tačiau Lietuvoje po truputį šis sektorius tampa vis populiaresnis, vis dažniau sulaukiama užklausų, dėl laiko apskaitos prietaisų“, – pasakoja M. Balsys.
Anot pašnekovų, Biometrinės technologijos vis labiau įgauna pagreitį, nes išbandžius suvokiama, kad tokie produktai yra naudingi, taupo laiko ir finansinius išteklius. Visi procesai tampa paprastesni ir atlikti tyrimai tai įrodo: „Buvo atliekamas eksperimentas greito maisto restoranų tinkle JAV – buvo įdiegta pirštų atspaudų su lauko kontrolės patikra sistema. Rezultatas nustebino, nes darbuotojų našumas padidėjo net 20-25proc., – sako M. Balsys.
Pašnekovai paklausti, ar ateityje galime tikėtis progreso ir biometrinių technologijų sektorius turi potencialią Lietuvoje, vienbalsiai prognozuoja teigiamus pokyčius, teigdami, kad Lietuvos potencialas dar neišnaudotas: „jau dabar mažais žingsneliais žengiama link to ir ateityje tokios technologijos taps įprastomis ir priimtinomis. Lietuvoje yra daugybė sričių, kurios galėtume pritaikyti tokius įrenginius, tai ir ligoninės, bibliotekos. Finansiniame sektoriuje slypi didžiulis potencialas“, – teigia M. Balsys.
Anot I. Naujiko, Lietuvai trūksta stipresnio impulso, kuris paskatintų didesnes permainas. „visuomenės interesas kilęs iš jų pačių ir paskatintų technologinį proveržį Lietuvoje. Tačiau, kol kas dar turime luktelėti“, – konstatuoja I. Naujikas ir priduria, kad Lietuva visuomet buvo technologijų šalis ir tikisi, kad ir toliau veršis į priekį.
