sveikatos paslaugos

Nors apdraustiems Lietuvos gyventojams garantuojamas nemokamas gydymas, atsiranda situacijų, kai už sveikatos paslaugas paprašoma susimokėti patiems. Dalimi atvejų taip nutinka, kai pacientas savo noru pasirenka papildomus tyrimus. Tačiau to gali būti pareikalauta ir į priėmimo skyrių kreipusis ne skubios pagalbos atveju.

Rytoj, paskutinę Seimo pavasario sesijos dieną politikai vėl grįš prie bandymo priimti antikonstitucinius Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimus. Antradienį į Seimo posėdžio darbotvarkę įtraukti klausimai dėl draudimo papildomai mokėti už paslaugas, kurių nustatytą bazinę kainą finansuoja Valstybinės ligonių kasos.

Nuo praėjusių metų privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) draudžiami tik tie bedarbiai, kurie darbo neranda laikinai ir dėl objektyvių priežasčių. Pusmetį ar metus darbo nerandantys ir to nepagrindžiantys asmenys PSD turi mokėti patys. Bedarbio arba darbo rinkai besirengiančio asmens statusą turintys žmonės PSD nepraranda, tačiau specialistams svarbu žinoti užimtumą ribojančias kliūtis ir jas pašalinti. Taip pat suteikti motyvacijos dirbti ir padėti įsidarbinti.

Kova su pandemija tęsiasi, vakcinacija įsibėgėja, o dėl skirtingo požiūrio į skiepus neretai kyla barnių šeimose. Pasigirsta ne vienas atvejis, kai paaugliai, nesulaukę 18 metų, skiepijasi nuo COVID-19 be tėvų žinios. Grupė Seimo narių nusprendė išspręsti šį galvosūkį – pateikė įstatymo pakeitimo projektą, siekdami, kad iki pilnametystės visi vaikai ir paaugliai medicinos paslaugas gautų tik su tėvų sutikimu.

Nors bendra epidemiologinė situacija šalyje išlieka nebloga, mirtis nuo COVID-19 vis dar tenka skaičiuoti dešimtimis. Ne ką geriau Lietuva atrodo ir vertinant perteklinių mirčių skaičių – šalis minima tarp lyderių ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Specialistai savo ruožtu atkreipia dėmesį, kad mirties riziką pandemijos akivaizdoje ypač didina vienas veiksnys – sergamumas kraujotakos ligomis.

Gerėjant epidemiologinei situacijai šalyje pamažu slopsta ir įtampa ligoninėse. Vis daugiau įstaigų praneša mažinančios kovidinius skyrius ir atveriančios daugiau kitų paslaugų. Sveikatos apsaugos ministerija parengė išsamų planą, kaip turėtų būti atnaujinamos planinės paslaugos.

Atsižvelgiant į nepalankią epidemiologinę situaciją, nuo lapkričio 7 dienos (šeštadienio) Lietuvoje trims savaitėms įvedamas visuotinis karantinas. Nacionalinis vėžio institutas informuoja, kad šis sprendimas didelių pokyčių onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams nesukels – įstaiga iki šiol dirbo laikydamasi maksimalių saugumo reikalavimų ir bus atšaukiami/nukeliami tie vizitai, kurie yra nebūtinieji arba dėl neonkologinės patologijos bei tais atvejais, kai gydytojas yra saviizoliacijoje.

​Artėjant terminui, kai turėtų baigtis Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinės Karalystės (JK) suderėtas pereinamasis laikotarpis – 2020 m. gruodžio 31 d., kurio metu tariamasi dėl naujų ateities santykių, gyventojai vėl teiraujasi apie sveikatos paslaugų apmokėjimo pokyčius. Atėjus rudeniui tradiciškai daugiausia klausimų dėl privalomojo sveikatos draudimo (PSD) kyla Lietuvos jaunuoliams, vykstantiems studijuoti į užsienį.

Prasidėjus koronaviruso pandemijai beveik visos nebūtinosios planinės medicinos paslaugos buvo sustabdytos. Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, karantino laikotarpiu stacionarinės pagalbos besikreipusių pacientų buvo kone 60 proc. mažiau. Be to, gerokai sumažėjo ir besikreipusiųjų ambulatorinės pagalbos, nors buvo galimybė ją gauti nuotoliniu būdu.

Toliau švelninamos karantino sąlygos pagaliau gyventojams sugrąžins ir dalį sveikatos priežiūros paslaugų. Vis dėlto nors didžioji dalis šio švelninimo etapo priemonių įsigalioja jau nuo ketvirtadienio, dėl pasiruošimo teikti planines medicinos paslaugos kiekvienai sveikatos priežiūros įstaigai leidimai turės bus suteikti atskirai.

Karantino laikotarpis – nelengvas laikas pacientams, kuriems būtinos planinės dializės. Lietuvoje daugelis pacientų, kuriems nustatyta galutinės stadijos lėtinė inkstų liga, turi vykti į hemodializės centrą tris kartus per savaitę gyvybiškai būtinai keturias valandas trunkančiai procedūrai. Nedidelis skaičius pacientų yra pasirinkę peritoninę dializę, kuri atliekama namuose. Šiuo metu naujus pacientus slaugytojos taip pat ėmė mokyti namuose, tad jiems nereikia vykti į gydymo įstaigą.

 Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Akreditavimo tarnyba) sustabdė dalies Švėkšnos specialiojo ugdymo centro (ŠSUC) asmens sveikatos priežiūros licencijoje nurodytų paslaugų teikimą iki birželio 9 dienos. Toks sprendimas priimtas po atliktos neplaninės asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ŠSUC, skelbiama pranešime spaudai.

LRT.lt Valstybės kontrolė atliko auditą, kurio metu vertino, ar užtikrinamas brangiais medicinos prietaisais atliekamų tyrimų prieinamumas ir ar sudarytos prielaidos kokybiškai atlikti tyrimus šia įranga. Rezultatai nedžiugina – prietaisų pajėgumai neišnaudojami, tyrimų prieinamumas nepakankamas, o eilės sudaromos dirbtinai. „Atlikus auditą nustatyta, kad pacientų, laukiančių tyrimų brangiais medicinos prietaisais, srautai nevaldomi, o eilės dažnai sudaromos dirbtinai.