sukčiavimas

„Swedbank“ saugumo ekspertai perspėja, kad pastarosiomis dienomis padaugėjo sukčių skambučių šalies gyventojams. Šiuo atveju skambučiai išsiskiria tuo, kad dažniausiai skambinama iš užsienio šalies ir sukčiai bendrauja rusų kalba.  Sukčiavimo taktika paremta tuo, kad apsimesdami banko darbuotojais sukčiai pašnekovo dėmesį bando patraukti neva užfiksuotu neteisėtu lėšų judėjimu asmeninėje sąskaitoje, taip pat prašoma patvirtinti neva atlikto mokėjimo atšaukimą.

Šiauliuose už turto prievartavimą bus teisiamas 21-erių metų vyras, grasinimais vertęs kitus asmenis imti greituosius kreditus bei paskolas, o daiktus ir pinigus atiduoti jam. Kaip pranešė prokuratūra, tris kartus už plėšimus teistas šiaulietis įtariamas pernai reketavęs du jaunuolius. Įtariama, kad jis iš vieno jaunuolio pareikalavo 5 tūkst. eurų. Pastarasis jam paaiškino, kad tokių pinigų neturi, ir atidavė viską, ką turėjo piniginėje ir sąskaitoje – 65 eurus.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdybos pareigūnai kartu su Kauno apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame dvi kaunietės įtariamos apgaule ir stambiu mastu įgijusios svetimą turtą. Per dvejus metus verslininkėmis prisistačiusios moterys už neva pagalbą investuojant iš 30-ties asmenų išviliojo beveik 190 tūkst. eurų.

Policijos departamentas praneša, kad rugpjūčio 13 d. 8 val. 20 min. Vilniaus apskr. VPK gautas pareiškimas dėl sukčiavimo. Pirminiais duomenimis, nuo 2020 m. gegužės 11 d. iki liepos 31 d. elektroniniu paštu ir mobiliojo ryšio telefonu moteris (g. 1975 m.) bendraudama su užsienio įmonės brokerių atstovais prisistačiusiais asmenimis dėl investavimo į kriptovaliutas ir jų prekybą, šiems asmenims pervedė daugiau nei 73 tūkst. eurų. Surinkta medžiaga aplinkybių patikslinimui.

Policijos departamentas praneša, kad liepos 16 d. 14 val. 24 min. Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate gautas pranešimas dėl sukčiavimo. Pirminiais duomenimis, laikotarpyje nuo š. m. gegužės 26 d. iki liepos 6 d., elektroninėje erdvėje, apgaulės būdu, iš asmens buvo išvilioti 34 094 eurai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Pastarosiomis savaitėmis kriminalinėse paraštėse sumirgėjo pranešimai apie tūkstančius eurų praradusius „Smart ID“ vartotojus. Žmonėms pakanka paspausti atsiųstą neaiškią nuorodą ir jie praktiškai įteikia raktą nuo savo turto tiesiai sukčiams į rankas, kurie iškart imasi darbo. Taip vienas vilnietis prarado 4 tūkst. eurų. Iš kitų nukentėjusiųjų sąskaitų pavogta 3 tūkst. eurų ar vos kiek mažesnės pinigų sumos. Lietuvoje sukčiai dviračio neišradinėja. Apgaulei naudojami laiko patikrinti metodai.

Plungėje ir aplinkiniuose rajonuose veikiantis dėvėtų drabužių parduotuvių tinklas, įtariama, nuslėpė apie 150 tūkst. eurų gautų pajamų, pirmadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).  Pasak FNTT, tokią iš pardavimų gautą sumą Plungėje, Tauragėje ir Gargžduose parduotuves turintis tinklas, manoma, nuslėpė per dvejus metus.

Lietuvoje yra tiek daug sukčiavimo formų, kad, regis, tautiečiai turėtų būti itin atsargūs bei kaip įmanydami saugoti savo turtą. Vis dėlto, iš svetimų klaidų pasimoko ne kiekvienas. Ypač ši problema išryškėja, kai sukčiai atranda naują nišą, kurią, kaip taisyklė, būna lengviausia išnaudoti.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) trečiadienį pranešė apie baigtą ikiteisminį tyrimą, kuriame sukčiavimu, daugiau nei 200 tūkst. eurų bendrovės turto pasisavinimu ir bendrovės klientų pinigų išviliojimu apgaule yra kaltinamas 31-erių klaipėdietis.  Pasak FNTT, ikiteisminis tyrimas dėl šių nusikaltimų buvo pradėtas dar 2014 metais, tačiau įtariamasis prieš tai išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas ir ten slapstėsi maždaug penkerius metus.

Prieš keletą metų Lietuvoje pradėjo plisti naujas sukčiavimo būdas, kuris privertė susimąstyti visus šalies buhalterius. Policija vieną po kito pradėjo skelbti atvejus, kuomet sukčiai, pasinaudodami patikliais darbuotojais, iš įmonių išviliodavo solidžias pinigų sumas.

SEB bankas sulaukė pranešimų iš klientų, kad kažkas banko vardu siunčia trumpąsias SMS žinutes su nuoroda. SEB įspėja, kad tai ne banko siųsti pranešimai, o sukčių bandymas išvilioti gyventojų pinigus. „Sulaukėme pranešimų apie sukčių platinamas melagingas neva iš banko siunčiamas SMS žinutes. Jose sukčiai informuoja žmones apie iš banko gautą pranešimą ir atsiunčia nuorodą į interneto banko svetainę.

Karantinas – puikus metas sukčiams, siūlantiems internete įsigyti apsaugos priemonių ir taip išvilioti iš pirkėjų pinigus. O policija skelbia, kad nuo metų pradžios šalyje fiksuotas ir kitokių sukčiavimo būdų gausėjimas. Ir pareigūnai, ir kibernetinio saugumo ekspertai perspėja: pastaruoju metu sukčiai įsisuko ir į socialinius tinklus: siūlo stebuklingas paskolas suaugusiems ar net taikosi į vaikus, prašydami jų atsiųsti tėvų banko kortelių nuotraukas.

Kai kuriems dar vis gali atrodyti, kad sukčiai ir vagys pavojingi tik gatvėje, tačiau net ir sėdint namie nereikėtų prarasti budrumo – vienas neatsakingas žingsnis internete ir jūs jau sukčių taikiklyje. Panašiai nutiko ir viename Šakių rajono kaimelyje gyvenančiai skaitytojai Mingailei (tikrasis vardas redakcijai žinomas, – aut. past.), kuri nieko blogo neįtardama vieno socialinio tinklo žinute draugei išsiuntė savo asmens tapatybės kortelės nuotrauką.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pirmadienį pranešė baigusi ikiteisminį tyrimą, kuriame sukčiavimu parduodant dyzeliną yra kaltinami buvę jau bankrutavusios Marijampolėje veikusios įmonės vadovai.  FNTT duomenimis, įmonės buhalterė 2014 metų liepos iki 2015 metų birželio, veikdama kartu su buvusiais įmonės vadovais, o vėliau ir pati būdama įmonės vadove, nuslėpė daugiau nei 617 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio.

Šiuo sudėtingu laikotarpiu, visame pasaulyje susiduriant su COVID-19 infekcija, internetinė prekyba tapo bene vienintele išeitimi apsipirkti saugiai. Tačiau patrauklios sąlygos vilioja ir nesąžiningus pardavėjus, kurie, naudodamiesi susiklosčiusia padėtimi, nevengia pasipelnyti iš budrumą praradusių vartotojų. Teikiame svarbiausius patarimus, kaip atpažinti nesąžiningą pardavėją.

Pirmadienį pranešta, kad nepažįstami asmenys iš Marijampolės gyventojos išviliojo daugiau nei 7 tūkst. eurų už telefonu teiktas būrimo paslaugas.  Marijampolės apskrities policija praneša, kad 1956-aisiais gimusi moteris savo pinigus atidavė rusiškai kalbėjusiems asmenims.  Bendra prarastų pinigų suma siekia 7 tūkst. 449 eurus.  Policijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Melagingi skambučiai ir SMS žinutės, pirkiniai internete, kurių pinigus sumokėję gyventojai taip ir nesulaukia – kasdienė sukčių duona ir patiklių gyventojų galvos skausmas. Tačiau policija ir Lietuvos bankas įspėja, kad sukčiai darosi vis gudresni ir gyventojus mulkina pasitelkdami naujus sukčiavimo būdus, pavyzdžiui, viliones investuoti ir taip greitai užsidirbti.  2020 m. vasario viduryje viena Plungės gyventoja sulaukė SMS žinutės, pranešančios apie neva jos laimėtus 1 tūkst.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) įspėja, kad virtualioje erdvėje jau atsirado siūlymų įsigyti vaistų bei maisto papildų koronoviruso (COVID-19) sukeltai infekcijai gydyti bei jos profilaktikai. Informuojama, kad šiuo metu pasaulyje nėra vaistinių preparatų, kurie galėtų būti vartojami COVID-19 infekcijos profilaktikai ar gydymui. Todėl raginame būti atidžiais, nepirkti neaiškios kilmės produktų ir neužsiimti savigyda, o pasitikėti gydytojais.

Teisme nagrinėjama byla, kurioje 47-erių metų vyras, siūlęs moterims prekiauti vištiena Irane, steigti etnografinį kaimą bei kitus verslus ir taip išviliojęs tūkstančius eurų, teisiamas dėl sukčiavimo. Kaip trečiadienį pranešė Kauno apskrities policija, Kriminalinės policijos pareigūnai nustatė, kad paini istorija prasidėjo dar 2015 metais, kuomet šis vyras, papasakojęs apie neva norimą statyti globos įstaigą, pradėjo iš moters už tariamą dalininkės poziciją imti pinigus.

Šiauliuose nuteisti dar nematytą sukčiavimo schemą sugalvoję vyrai, apgavę dešimtis savo automobilius pardavinėjusių žmonių. Pirkdami automobilį aferistai savo tiukais priversdavo pardavėją galvoti, kad automobilis staiga patyrė siaubingą gedimą ir šis priblokštas kainą staiga nuleisdavo tūkstančiais eurų. Kitas sukčius automobilinkas pinigus uždirbti bandė tyčia sukeldamas avarijas, kaltė dėl kurių tekdavo niekuo dėtiems kelyje pasipainiojusiems vairuotojams.

Amerikiečių sutuoktinių pora prisipažino organizavusi milijardo JAV dolerių vertės sukčiavimo schemą, siekdami išvilioti pinigų iš investuotojų į saulės energiją ir tokiu būdu finansuoti savo prabangų gyvenimo būdą, penktadienį paskelbė JAV pareigūnai.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ketvirtadienį pranešė atlikusi kratas sukčiavimo Europos Sąjungos (ES) parama tyrime ir sulaikė keturis asmenis. Tai – trys Lietuvos ir vienas užsienio valstybės pilietis. Trečiadienį atliktos kratos jų namuose ir biure.

Sukčiavimo schemų Lietuvoje yra tiek daug, kad juose nesunku pasiklysti. Ką apgauna skubiai reikalaudami pervesti avansą, kas nukenčia nuo telefoninių sukčių, o kam galvą apsuka saldūs meilės žodžiai socialiniame tinkle. Taip nutiko vienai Tauragėje gyvenančiai moteriai, kuri internetinio sukčiaus buvo mulkinama net daugiau kaip du mėnesius. Iš jos nusikalstamu būdu buvo išviliota įspūdinga beveik 15 tūkst. eurų suma. Pažintis „Facebook‘e“ Viskas prasidėjo dar 2019 metų spalio 16-ąją.

Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato tyrėjai teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje 29 metų šiaulietis kaltinamas iš septynių draudimo bendrovių apgaule įgijęs per 14 tūkstančių eurų draudimo išmokų ir pasikėsinęs dar gauti per 2000 eurų. 2019 metų sausio pabaigoje į policiją kreipėsi bendrovė „Lietuvos draudimas“ dėl savo kliento, kuris nuo 2017 metų balandžio į minėtą įmonę kreipėsi net 9 kartų dėl draudimo išmokų, patirtų eismo įvykiuose.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d.). 2019 m. lapkričio mėn. kriminalinės policijos pareigūnai sulaikė asmenį, kuris, kaip įtariama, ne vienerius metus iš nukentėjusių asmenų apgaule įgydavo didelės vertės turtą.

Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d.). Tyrimo metu gauta nuotrauka asmens, kuris pažinčių svetainėse susipažįsta su moterimis ir apgaule iš jų išvilioja pinigus. Policijos pareigūnai prašo visuomenės pagalbos ‐ asmenis, atpažinusius šį nuotraukoje užfiksuotą vyrą, susisiekti su Vilniaus apskr.

Teisingumo ministerija užsimojo švelninti atsakomybę už ekonominius, turtinius ir finansinius nusikaltimus. Mažiau pavojingus nusikaltimus, tokius kaip nedidelės vagystės, sukčiavimai ar finansinės machinacijos iki tam tikros sumos, siūloma dekriminalizuoti ir už juos bausti tik baudomis, o ne kalėjimu. Tačiau Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas kategoriškai tvirtina, kad tokios pataisos tik paskatins vagystes, sukčiavimus ar netgi kontrabandą.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI)  informuoja, kad nesiunčia el. paštu laiškų – prašymų rasti dokumentus su pridėtais failais. Oficialus VMI el. pašto adresas – [email protected].  VMI ragina gyventojus būti budriais ir neatidarinėti įtartinų laiškų ir juose pridedamų dokumentų. Tai yra bandymas sukčiauti prisidengiant VMI vardu.

Devyniolikmetis uteniškis R. T. trečią kartą nuteistas už sukčiavimą, jam skirta reali trejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, penktadienį pranešė prokuratūra. Pasak visiems trims ikiteisminiams tyrimams vadovavusio ir valstybinį kaltinimą teisme palaikiusio prokuroro Ramūno Dubravos, anksčiau skirtos lygtinės bausmės R. T. neprivertė liautis sukčiauti, todėl jis ir prašė skirti realią laisvės atėmimo bausmę.

Įtarimai dėl vieno Talino technikos universiteto (TTU) padalinio sistemingų išmokų iš Europos Sąjungos lėšų darbuotojams, nedalyvaujantiems ES finansuojamuose projektuose, ketvirtadienį iškelti tyrimą atlikusių dienraščio „Postimees“ žurnalistų straipsnyje, gali paskatinti pradėti baudžiamąjį tyrimą, ketvirtadienį pranešė prokuratūros atstovai.

Vilkaviškio rajono savivaldybėje, Lakštučių k., gautas gyventojo (gim. 1994 m.) pranešimas, kad nuo 2019-07-03 į savo el. pašto adresą jis gauna laiškus iš įvairių internetinių parduotuvių, kuriuose nurodyta, kad yra užsisakęs įvairias prekes ir reikia jas atsiimti bei vietoje sumokėti. Pranešama, kad vyras prekių neužsisakinėjo.

Vilniaus apylinkės teismas nuteisė sukčiavimu krovinių pervežimo srityje kaltintus devynis asmenis, ketvirtadienį pranešė Generalinė prokuratūra. Organizuotos grupės nariai nuteisti dėl sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, vadovavimo įmonėms, kurios naudotos neteisėtai veiklai nuslėpti. Teismas trims nusikalstamos grupuotės iniciatoriams skyrė realias laisvės atėmimo bausmes nuo trejų metų šešių mėnesių iki penkerių metų.

Klaipėdos policija pradėjo tyrimą dėl banką apgavusio ir 15 tūkst. eurų paskolą gavusio vyro, ketvirtadienį pranešė uostamiesčio policija. Banko atstovai trečiadienį pareigūnams pranešė, kad praėjusių metų rugsėjį į banko filialą dėl 15 tūkst. eurų vartojimo kredito kreipėsi 1972 metais gimęs vyras. Jis, įtariama, pateikė neteisingus duomenis apie darbovietę ir kitus dokumentus. Todėl banko darbuotojai, suklaidinti pateiktų dokumentų, asmeniui suteikė šį kreditą.

Akademinė etika visiems turi būti taikoma vienodai, teigia švietimo ministras Algirdas Monkevičius, reaguodamas į galimą sukčiavimą ir dokumentų klastojimą Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU). „Aš kaip ministras ir ministerija – mes laikomės požiūrio, kad akademinė etika visiems turi būti taikoma vienodai. Lietuvoje tą kartelę turime laikyti“, – BNS sakė švietimo ministras.

Statybų sektoriuje veikusi dešimties įtariamųjų grupuotė galėjo nuslėpti daugiau nei 1,5 mln. eurų, ketvirtadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). FNTT duomenimis, bendrininkų grupė galėjo neapskaityti daugiau nei 1,5 mln. eurų ir į valstybės biudžetą nesumokėti 600 tūkst. eurų.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo ir dokumentų klastojimo Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU). FNTT atstovė Rūta Andriuškaitė BNS patvirtino, kad drauge su Vilniaus apygardos prokuratūra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimo sukčiavimo ir dokumentų klastojimo, įgyvendinant VGTU vieną iš projektų. Jos teigimu, daugiau informacijos pateikti negalima, kad nebūtų pakenkta tyrimui.

  Gedimino kalną, įtariama, rekonstravo nelegalūs darbininkai iš Ukrainos ir Baltarusijos, trečiadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).   Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad Lietuvoje ir Lenkijoje registruotose Ukrainos piliečio valdomose bendrovėse buvo nelegaliai įdarbinami darbuotojai iš Ukrainos ir Baltarusijos, klastojami dokumentai, apgaulingai tvarkoma apskaita. FNTT įtaria, kad bendrovių direktorius galėjo pasisavinti apie 300 tūkst. eurų.

Policija atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo Stanislovo Tomo sukčiavimo renkant pinigus Europos Parlamento (EP) rinkimų kampanijai, skelbia naujienų portalas 15min.lt. Pasak portalo, į Generalinę prokuratūrą kreipėsi apgautais pasijutę žmonės, aukoję po 50 eurų EP rinkimuose kandidatuoti siekiančiam S. Tomui už pažadus europinėse institucijose ir teismuose siekti, kad Lietuvos valstybė pareiškėjams pakeltų pensijas.

Lietuvis, apgaulingai įtikinęs interneto milžines „Google“ ir „Facebook“ pervesti daugiau kaip 100 mln. JAV dolerių (apie 88 mln. eurų) į jo kontroliuojamas sąskaitas, prisipažino dėl kompiuterinio sukčiavimo. Evaldas Rimašauskas kaltės pripažinimo pareiškimą pateikė Manhatano federaliniam teismui. Teisėjas George'as Danielsas nurodė, kad nuosprendis bus paskelbtas liepos 24 dieną. E. Rimašauskui gresia iki 30 metų laisvės atėmimo ir iki 1 mln. dolerių bauda.

Panevėžio teismui perduota byla, kurioje verslininkė kaltinama dėl nusikalstamo vadovaujamos bendrovės bankroto. Kaip pirmadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), anksčiau už finansinius nusikaltimus jau teista gyvulius superkančios bendrovės vadovė kaltinama per septynerius metus pasisavinusi bendrovei priklausančius daugiau kaip 167 tūkst. eurų ir nulėmusi įmonės nusikalstamą bankrotą.

Kėdainiuose siaučia apgavikas. Norintis lengvai pasipelnyti asmuo gyventojus apgaudinėja bandydamas parduoti žaislinį automobilį. Veikiama pagal jau patikriną schemą – kokioje nors socialinio tinklo grupėje įdedamas skelbimas. Patiklūs pirkėjai perveda pinigus į pardavėjo nurodytą sąskaitą, tačiau prekių negauna, o bendravimas su pardavėju nutrūksta – šis gavęs pinigus pirkėją ignoruoja, užblokuoja.

Telefonus išmainyti norėjęs paauglys ir jo patėvis buvo apiplėšti, ketvirtadienį pranešė Šiaulių apskrities policija. Šešiolikmetis vaikinas feisbuke paskelbė norintis išsikeisti du savo turimus telefonus į kito modelio. Jį į susitikimą palydėjo 31–erių patėvis.

Vilkaviškio rajono Pilviškių miestelio gyventoja pinigus prarado juos paskolinusi neva avariją padariusiai nepažįstamajai. Kaip ketvirtadienį pranešė Marijampolės apskrities policija, į 1942 metais gimusios moters namus trečiadienį atėjo nepažįstama moteris, kuri teigė padariusi avariją ir prašė paskolinti pinigų, kad nebūtų iškviesta policija. Nepažįstamoji tikino, kad pinigus grąžins po valandos. Paskolinusi pinigus moteris skolininkės taip ir nesulaukė, todėl kreipėsi į policiją.

Vilniuje telefoninis sukčius iš vilnietės išviliojo banko mokėjimo kortelę ir pasisavino 550 eurų. Pirmadienį, apie 14 val. 20 min., Dūkštų gatvėje, telefoninis sukčius, prisistatęs policijos pareigūnu, iš 72 metų senolės apgaule išviliojo banko mokėjimo kortelę. Vėliau jis nuo jos nuėmė 550 eurų. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą ir ieško įtariamojo.

Kauno policija atlieka ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo, kuriame trys kauniečiai įtariami automobilių plovykloje atsiskaitinėję neteisėtai papildytomis kortelėmis. Kaip trečiadienį pranešė Kauno apskrities policija, šiomis kortelėmis atsiskaitant už automobilių plovimą, dulkių siurbimą, kilimėlių valymą bendrovei buvo padaryta 1,7 tūkst. eurų žala. Sulaikyti trys anksčiau neteisti kauniečiai, gimę 1997, 1992 ir 1997 metais.

Pirmadienį sukčiai iš garbaus amžiaus vyro išviliojo 1 500 eurų, praneša policiija. Į Klaipėdos miesto policijos komisariatą kreipėsi 1927 metais gimęs vyras, kuris pranešė, kad sausio 21 dieną, apie 15 val. pareiškėjui į laidinį telefoną paskambino nepažįstamas vyriškis prisistatė policijos pareigūnu bei pranešė, kad už komunalines paslaugas senjoras neva atsiskaitė padirbtais pinigais. Po kelių minučių į butą užėjo du neuniformuoti vaikinai, kuriems senjoras atidavė 1500 eurų.

Lietuvoje plinta naujas sukčiavimo būdas: fotoaparatus, telefonus ir kompiuterius internetu parduodančius žmones medžioja sukčiai. Jie, susidomėję daiktu, neva parodo atlikto banko pavedimo kopiją, pasiima pirkinius, o pardavėjai sąskaitose pinigų taip ir nesulaukia. Tačiau du tokie sukčiavimo atvejai buvo lengvas riešutėlis Klaipėdos pareigūnams – apsimetę pirkėjais, jie sulaikė keturis sukčius. Paskambinus pardavėjus ir kiek pasiderėjus dėl kainos sutariama įsigyti fotoaparatą.

Policija ieško merginos, kuri, įtariama, suklastojo mokėjimo duomenis ir pasisavino iš žmogaus telefoną už jį nesumokėjusi. Lapkričio mėnesį šiaulietis pirkėjai išsiuntė telefoną, kurį ši mergina atsiėmė Jonavoje, Vasario 16-osios g. 4, iš paštomato. Pardavėjas pinigų negavo, nors prieš tai pirkėja atsiuntė pavedimo kopiją. Atpažinus merginą, prašome informuoti tyrėją Solveigą Kardašę tel. 8-700-61428 arba el. paštu [email protected].

Penktadienį po pietų Kaune, Kęstučio gatvėje, 1939 m. gimmo moteriai į namų laidinį telefoną paskambino vyriškis, prisistatęs kriminalinės policijos pareigūnu. Jis pareiškė, kad moteris galimai turi padirbtų kupiūrų, kurias reikia patikrinti. Tą pačią dieną apie 15 val. į namus atėjusiems dviems vyriškiams kaunietė atidavė 19 980 eurų.