sukčiai

Vis daugiau „Facebook“ anketų pasiglemžia sukčiai. Jų gniaužtuose atsidūrusios anketos parduodamos, o kitos išnyksta. Kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius sako, kad reiktų apsaugoti savo duomenis ir paskyras naudojant „dviejų faktorių autorizaciją“. Be to, reiktų atlikti ir daugiau veiksmų. Pasak jo, svarbu neatidarinėti įtarimą keliančių laiškų elektroniame pašte, juos atidžiai sekti.

Į teisininkus kreipėsi žymus profesorius, širdies chirurgas Vytautas Jonas Sirvydis, informuodamas, jog jo vardas ir atvaizdas naudojamas melagingai ir neteisėtai vaistų reklamai. Įspėjama, kad sukčiai, neteisėtai naudodami klastotes, reklamuoja internetiniuose portaluose, dažniausiai mobiliose jų versijose, „Facebook“ kanale ir panašiose platformose vaistinius preparatus, tariamai skirtus kraujagyslių, širdies ligoms, vėžiui gydyti.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo žinia apie jo vardu besinaudojančius sukčius. Pasak V. Rupšio, sukčiai jo vardu sukūrė nemažai anketų. Kariuomenės vadas įspėja nepasimauti ant sukčių kabliuko. „Sulaukiu žinučių, kad mano vardu sukurta nemažai aktyvių profilių.

Vienas iš didžiausių šalyje komercinių bankų praneša apie dar vieną sukčiavimo būdą, nuo kurio gali nukentėti mažai apie informacines technologijas išmanantys klientai. Sukčių pinklės laukia ir daugelio naudojamoje paieškos sistemoje „Google“. Apie naują sukčiavimo būdą bankas klientus įspėja socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.

Nuo sukčių pasiūlymų investuoti pinigus į investavimo platformas internete nukentėjo Vilniaus ir Kauno gyventojos, jos prarado per 65 tūkst. eurų. Pirmadienį, 14.51 val., į Vilniaus miesto 3-ąjį policijos komisariatą kreipėsi 41 metų moteris.  Pasak policijos, ji pareiškė, kad pernai nuo liepos mėnesio iki gruodžio 23 dienos nepažįstami asmenys įtikino investuoti į investavimo platformą. Taip apgaulės būdu iš jos buvo išviliota 38,5 tūkst. eurų.

Sukčiai iš vilnietės išviliojo nemažą pinigų sumą – 38,5 tūkst. eurų. Antradienį Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate gautas 41 metų moters pareiškimas. Pasak policijos, nukentėjusioji nurodė, kad Parko gatvėje nenustatytas asmuo per internetinę investavimo platformą apgaule iš jos išviliojo pinigus. Dėl stambaus masto sukčiavimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Į sukčių pinkles gali pakliūti bet kas, o ir nesąžiningi asmenys tampa vis išradingesni – naudoja tiek gerai pažįstamus, tiek naujai sugalvotus apgaulės būdus. Prieš metus į sukčių pinkles pakliuvo ir gerai žinoma pora Justina ir Vytenis Partikai, o savo istoriją jie papasakojo TV3 laidoje „Prieš srovę“. Vytenis prieš praėjusių metų Kalėdas nusprendė šeimai nupirkti naują automobilį.

Įtikinta investuoti į kriptovaliutą, Skuodo rajono gyventoja neteko daugiau nei 10 tūkst. eurų Pasak policijos, šeštadienį apie 9 val. 36 min. Klaipėdos apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas gavo pranešimą, kad nuo gruodžio 28-29 dienos Mosėdžio miestelyje iš moters buvo išviliota didelė pinigų suma Nepažįstamas asmuo, įtikino moterį, gimusią 1958 metais, investuoti į kriptovaliutą ir apgaulės būdu iš jos išviliojo 10 tūkst. 505 eurus. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Vilniuje sukčius iš moters apgaule išviliojo 5 tūkst. eurų. Vilniaus apskrities policija pranešė, trečiadienį gavusi 1989 metais gimusios moters pareiškimą, kad nuo vasario pabaigos iki šeštadienio Vilniuje, Latežerio gatvėje, asmuo iš jos apgaule išviliojo 5 tūkst. eurų.  Dėl sukčiavimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Pirmąjį šių metų pusmetį sukčiai iš gyventojų išviliojo 6,4 mln. eurų, užfiksuota beveik 4 tūkst. sukčiavimo atvejų, rodo naujausia Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro (PPPKC) ataskaita.  Beveik pusė visų incidentų bei trečdalis visų nuostolių susiję su sukčiavimo kategorija „phishing“ – tai yra atvejai, kai bandoma išvilioti pinigus arba duomenis suklastotais trumpaisiais pranešimais (SMS) arba e. laiškais.

Po pažinties socialiniame tinkle moteris prarado 10 tūkst. eurų, pranešė policija. Pirmadienį, apie 14.23 val., į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi 29 metų moteris. Ji pareiškė, kad spalio 15 dieną socialiniuose tinkluose susipažino su vyriškiu, jis  per kelis kartus apgaulės būdu iš jos išviliojo pinigus. Policija dėl sukčiavimo pradėjo ikiteisminį tyrimą.

„Prokuroras ne tik prašo bausmių ar kaltina. Už to slypi žymiai daugiau“, – sako sostinės apylinkės prokurorė Oksana Leontjeva, per visą savo karjerą turėjusi tik vieną bylą, kur kaltinamasis buvo išteisintas. Moteris prisimena išskirtines bylas, kurios ją sukrėtė arba, atvirkščiai, gerokai nustebino.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnu prisistatęs sukčius šeštadienį iš vilniečio išviliojo 105 tūkst. eurų, pranešė Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas. Komisariatas pranešė šeštadienį gavęs 1979 metais gimusio vyro pareiškimą, kad apie 12 val. būnant namuose Vilniuje, Jonažolių gatvėje, jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino FNTT darbuotoju prisistatęs asmuo, kuris apgaule išviliojo 105 tūkst. eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Sukčiai iš žmonių pinigus išviliojo dešimtimis tūkstančių, skelbia policija. Vilniuje siūlydami investuoti į kriptovaliutos platformas sukčiai iš moters pasisavino 59 tūkst. eurų, šeštadienį pranešė Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas. Penktadienį pareigūnai gavo 1960 metais gimusios moters pareiškimą, kad nuo 2021 metų rugpjūčio nepažįstami asmenys, jai investuojant į įvairias kriptovaliutos platformas, išviliojo 59 tūkst. 13 eurų.

Kalėdos daugeliui asocijuojasi su dovanomis, todėl skubama jas pirkti dar iki švenčių ir vis dažniau internetu. Tačiau internetinė prekyba tapo tikra „aukso gysla“ ne tik verslininkams, bet ir sukčiams. Jų išmonei ir atkaklumui ribų nėra, todėl kiekvienais metais šventiniu periodu daugėja atvejų, kai iš žmonių išviliojami ir pinigai, ir svarbūs asmeniniai duomenys.

Elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus sukčiui atskleidęs kaunietis prarado 9,9 tūkst. eurų. Kaip skelbia policija, trečiadienį, apie 10.38 val., į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi 39 metų vyras. Jis pareiškė, kad antradienį, apie 18 val., būnant namuose, paskambino pareigūnu prisistatęs asmuo. Jis apgaulės būdu išviliojo elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus bei iš sąskaitos pasisavino pinigus. Policija dėl sukčiavimo pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Aferistai atranda vis naujų būdų išvilioti pinigus iš gyventojų. Šįkart sukčių taikiniu tapo onkologiniai pacientai. Į Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Kontaktų centrą paskambinęs garbaus amžiaus pacientas teiravosi, kur turėtų susimokėti, kad greičiau patektų pas gydytoją. Paaiškėjo, kad vyras jau ne pirmi metai aferistams mokėdavo po 20 eurų kasmet, manydamas, kad tai padės jam pas gydytoją patekti be eilės, rašoma NVI pranešime žiniasklaidai.

Lietuviško kapitalo fintech bendrovė „Paysera“ dėl sekmadienį laikinai blokavo maždaug tūkstantį „Paysera Visa“ banko kortelių Lietuvoje, kai jomis bandė pasinaudoti sukčiai ir nuo jų nuskaitė nedideles sumas pinigų. Kaip sekmadienį pranešė „Paysera“, kortelės blokuotos po to, kai jų leidėja bendrovė „Finansinės paslaugos Contis“ išjungė kortelės CVV kodo tikrinimą, o tuo pasinaudoję sukčiai spėliojo kortelių duomenų kombinacijas, nuo jų nuskaitė mažos vertės sumas.

Vilniaus apskrities policijai vyras pranešė, kad sukčiai iš jo išviliojo 11,5 tūkst. eurų. Policijos departamento teigimu, penktadienį į policiją kreipėsi 1991 m. gimęs vyras, kuris pranešė, kad tą pačią dieną apie 9.20 val. Vilniuje jam telefonu paskambino nepažįstamas asmuo, kuris, pranešęs apie sąskaitoje vykdomas neleistinas operacijas, išviliojo 11,5 tūkst. eurų. Po pranešimo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Policijos ir banko darbuotojais prisistatę asmenys iš moters išviliojo daugiau nei 3,1 tūkst. eurų. Kaip pranešė Vilniaus policija, pirmadienį, apie 18.58 val. Vilniuje, Algirdo gatvėje, nepažįstami asmenys, prisistatę policijos ir banko darbuotojais, iš moters, gimusios 1973 metais, banko sąskaitos apgaule išviliojo 3 190 eurų.  Dėl sukčiavimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Sukčiai iš bendrovės išviliojo daugiau nei 146 tūkst. eurų, pirmadienį pranešė Policijos departamentas. Anot policijos, Alytaus vyriausiasis komisariatas praėjusią savaitę, penktadienį, apie 19.35 val., gavo bendrovės atstovo pranešimą. Jame teigta, kad nuo 2022 metų rugpjūčio mėnesio el. paštu susirašinėdami su tiekėjais bei iš jų gavę pranešimą dėl pasikeitusių sąskaitų rekvizitų, nenustatytiems asmenims pervedė 146 500 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Pastaruoju metu Lietuvos gyventojai vis dažniau pastebi gaunamas keistas žinutes. Neseniai įtarimą keliančios žinutės iš Lietuvos pašto sulaukė klaipėdietė Asta Poškienė, kuri nieko nelaukusi žinia apie siautėjančius sukčius pasidalino savo „Facebook“ anketoje. Išlikti budriems ir lengvai neatskleisti savo duomenų ragina ir pats Lietuvos paštas.

Per pusantro mėnesio sukčiai iš Vilniaus įmonės išviliojo 88,7 tūkst. eurų, pranešė policija. Ketvirtadienį į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi įmonės atstovas. Jis nurodė, kad nuo rugsėjo 30 iki lapkričio 11 dienos Vilniuje, Žirmūnų gatvėje, nenustatyti asmenys, suklastojus banko sąskaitas, iš įmonės išviliojo 88 795 eurus. Policija dėl sukčiavimo pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Daugiau nei kas trečias Lietuvos gyventojas pastebi finansinių sukčių veiklos suaktyvėjimą prieš šventes, trečdalis nerimauja, kad dėl sukčių veiklos gali prarasti pinigus banko sąskaitose, o kas šešto asmens artimieji šiemet nukentėjo nuo sukčių, rodo reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas. Naujausi policijos duomenys verčia susirūpinti – užfiksuota net 25 proc. daugiau sukčiavimo atvejų nei pernai.

Klientus telefonu aptarnaujantys Migracijos departamento specialistai pastebi, jog pastaruoju metu itin padaugėjo gyventojų paklausimų apie jiems skambinusius įtartinus asmenis. Šie neva prisistatinėja „migracijos darbuotojais“ bei bando apgaule išvilioti bankų prisijungimo duomenis. Vien šią savaitę fiksuota dešimt tokių susirūpinusių piliečių paklausimų.

Kėdainių policija tiria pranešimą, kai, įtariama, įsilaužus į įmonės elektroninį paštą, buvo atsiųsta klaidinanti informacija bei išvilioti 73,5 tūkst. eurų. Nukentėjusios bendrovės pranešimą policija gavo ketvirtadienį, 9.56 val. Policijos departamentas pranešė, kad dėl sukčiavimo – apgaule įgyto didelės vertės svetimo turto – pradėtas ikiteisminis tyrimas. Už tai Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą iki aštuonerių metų.

Iš dviejų Vilniaus bei Alytaus apskrities gyventojų sukčiai išviliojo 19,2 tūkst. eurų, pranešė policija. Antradienio vidurdienį Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo 28 metų moters pranešimą. Nukentėjusioji nurodė, kad pirmadienį, apie 14.15 val., jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino nepažįstama moteris. Ji apgaulės būdu išviliojo 9 tūkst. 280 eurų. Antradienį, 12.20 val., Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo 54 metų vyro pranešimą.

Patikėjusi investicijomis į kriptovaliutą, moteris prarado 27,6 tūkst. eurų. Kaip pranešė Policijos departamentas, apie tris mėnesius trukusį sukčiavimą 56 metų moteris pranešė sekmadienio vakarą. Nukentėjusioji apie 19.52 val. kreipėsi į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Ji pareiškė, kad nuo rugpjūčio 22 iki lapkričio 24 dienos nepažįstami asmenys ją įtikino investuoti į kriptovaliutą ir apgaulės būdu išviliojo pinigus.

Sukčiai iš vilnietės per mėnesį išviliojo beveik 16,6 tūkst. eurų, šeštadienį pranešė Policijos departamentas. Taip pat nuo sukčių nukentėjo ir marijampolietė. Penktadienį policijai pranešta, jog nuo spalio 18-osios iki lapkričio 19 dienos Vilniuje, Šv. Stepono gatvėje, namuose, apgaulės būdu iš 1951 metais gimusios moters nepažįstami asmenys išviliojo 16 556 eurų. Taip pat lapkričio 25 d. Marijampolės apskr. VPK gautas moters pareiškimas, kad lapkričio 24 d. apie 20 val.

Estijoje buvo suimti du vyrai, kurie, kaip įtariama, pagal kriptovaliutos schemą iš šimtų tūkstančių žmonių išviliojo 575 mln. JAV dolerių (562 mln. eurų), pirmadienį pranešė šalies policija. Išplatintame pranešime teigiama, kad sekmadienį per bendrą Estijos policijos bei JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) operaciją buvo sulaikyti du asmenys – Sergejus Potapenka ir Ivanas Turoginas – ir kad Vašingtonas paprašė Estijos išduoti šiuos įtariamuosius.

Nuo sukčiaus nukentėjęs Plungės gyventojas teigia praradęs 9,6 tūkst. eurų, pranešė policija. Pirmadienį 37 metų nukentėjusysis kreipėsi į Plungės rajono policijos komisariatą. Jis pareiškė, kad nuo rugpjūčio 9 iki lapkričio 15 dienos internetinėje erdvėje privačiu paskolos skolintoju prisistatęs asmuo apgaulės būdu iš jo išviliojo 9,6 tūkst. eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Įtikinę investuoti į kriptovaliutą sukčiai iš vyro išviliojo per 14,5 tūkst. eurų, pranešė Policijos departamentas. Pasak jo, 1964 metais gimęs vyras į Vilniaus apskrities vyriausiąjį komisariatą kreipėsi sekmadienį 10.15 valandą. Jis nurodė, kad lapkričio 17–18 dienomis internetinėje erdvėje nenustatytas asmuo įtikino investuoti į kriptovaliutą ir apgaule išviliojo pinigus. Surinkta medžiaga dėl sukčiavimo.

Sukčiai pasitelkia įvairias taktikas viliodami iš žmonių pinigus. Paskutinė „mada“ – apsimesti kurtiems ir prašyti paramos netikroms neįgaliųjų organizacijoms. Neapsigaukite – tokie pinigų prašytojai darbuojasi prekybos centruose ir kitose viešose vietose. Į rankas brukdami lapą, jie reikalauja aukoti dešimtis eurų. Lietuvos kurčiųjų draugija įspėja gyventojus, kad pagal tokią schemą veikia tikrų tikriausi sukčiai.

Sukčiams nestokojant išmonės ir naujų apgaulės būdų, policijos pareigūnai atskleidė, kokios dažniausios kibernetinių sukčiavimų formos, rašoma pranešime spaudai.. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininko Dano Tamkevičiaus teigimu, šie metai Kauno apskrityje jau pasižymėjo – kaip ypatingai gausiai registruotų kibernetinių incidentų metais.

Aštuoni jauni (18-24 metų) Šiaulių apskrities žmonės, patikėję „Instagramo“ sukčių pažadais per vakarą padvigubinti čia ir dabar investuotas pinigų sumas, prarado savo turėtus pinigus. Nukentėjusieji į pareigūnus kreipėsi rugsėjo ir spalio mėnesį. „Pinigai – čia!“, „Užsidirbk pats“, „Uždarbis – per vakarą“, „Padedu žmonėms uždirbti pinigų,“ – tokie ir panašaus pobūdžio skelbimai apie galimybę lengvai užsidirbti platformoje susuko galvą ne vienam lengvatikiui, sako policija.

Sukčiai nesiliauja atakuoti šalies gyventojų – šiuo metu „Swedbank“ saugumo specialistai fiksuoja naują sukčių atakų bangą, kuomet gyventojams siunčiamos trumposios SMS žinutės su informacija apie neva blokuotą paskyrą ir pinigus. Banko saugumo specialistai įspėja neaktyvuoti kartu siunčiamų nuorodų ir neatskleisti savo interneto banko prisijungimo duomenų ir kitos asmeninės informacijos.

Susigundžiusi investavimo platforma moteris teigia praradusi 32,7 tūkst. eurų. Šeštadienį Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo 64 metų moters pranešimą. Ji pranešė, kad nuo liepos 20 iki lapkričio 7 dienos nenustatyti asmenys per internetinę investavimo platformą apgaulės būdu iš jos išviliojo pinigus. Policija pranešė dėl sukčiavimo pradėjusi ikiteisminį tyrimą.

Londone gyvenantis atlikėjas Mantas Vygantas yra žinomas ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje. Vyras kartu koncertuoja su savo širdies drauge Jolanta Naruševičiūte bei gerbėjus vis dažniau nustebina su naujomis dainomis ir vaizdo klipais. Panašu, kad žinomumas turi ir tamsiąją pusę – sukčiai kuria netikras atlikėjo anketas.  Naujienų portalui tv3.lt M. Vygantas papasakojo apie netikras anketas, kurios yra kuriamos jo vardu.

SEB banko atstovai perspėja klientus apie suaktyvėjusius telefoninius sukčius, kurie bando išvilioti pinigus iš gyventojų sąskaitų. Kaip teigia bankas, sukčiai iš klientų bando išvilioti svarbius duomenis, todėl gyventojai turi neprarasti budrumo. „Sukčiai socialiniuose tinkluose apsimeta loterijų organizatoriais, išvilioja kortelių, prisijungimo prie banko, kitus duomenis.  Nespauskite įtartinų nuorodų ir neveskite savo duomenų. SEB bankas.

Paspaudęs ant nepažįstamojo atsiųstos SMS žinutės su nuoroda, vyras prarado banko sąskaitoje turėtus 9,5 tūkst. eurų. Pirmadienį, apie 15.34 val.,  į Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi 65 metų vyras. Pasak policijos, pareiškėjas nurodė, kad nenustatytas asmuo, atsiuntė trumpąją SMS žinutę su internetine nuoroda. Suvedus PIN kodus, iš jo banko sąskaitos neteisėtai pervesti pinigai. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.

Vilniuje telefoniniai sukčiai iš moters apgaule išviliojo 11 tūkst. eurų. Vilniaus apskrities policija pranešė penktadienį gavusi moters, gimusios 1940 metais, pareiškimą, kad nuo rugpjūčio  iki lapkričio 3 dienos Vilniuje, Kazio Ulvydo gatvėje, telefoniniai sukčiai apgaule neva už laimėtus prizus iš jos išviliojo 11,4 tūkst. eurų. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Tauragės apskrities policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl iš moters išviliotų daugiau nei 71,9 tūkst. eurų. Kaip pranešė Policijos departamentas, ketvirtadienį, 10 val. 57 min., į Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi 52 metų moteris. Ji pareiškė, kad nuo praėjusių metų vasaros iki šių metų spalio 30 dienos iš jos nenustatytas vyriškis apgaulės būdu išviliojo pinigus.

Sukčiai iš asmens ir organizacijos pasisavino beveik 85 tūkst. eurų, pranešė Policijos departamentas. Šeštadienį, 11 val. 26 min., į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi 46 metų vyras. Jis pranešė, kad penktadienį, apie 15 val., iš banko sąskaitos nenustatyti asmenys apgaulės būdu pasisavino 66 tūkst. 911 eurų. Policija dėl sukčiavimo pradėjo ikiteisminį tyrimą. Taip pat šeštadienį, apie 19 val. 36 min.

Internetinio saugumo įmonė atskleidė, kad įsilaužėliai gali pavogti milijonų „Google Chrome“ naudotojų asmeninius duomenis. „Guardio Security“ ekspertai teigia, kad vartotojai, mėgstantys keisti savo interneto naršyklės išvaizdą, gali naudotis įvairiomis spalvas ir dizainus keičiančiomis programėlėmis, kurios iš tikrųjų priedanga įsilaužėliams, kurie gali pavogti asmeninius duomenis.

Investicijomis į kriptovaliutą sugundyta moteris teigia praradusi 15,2 tūkst. eurų. Ketvirtadienį, apie 11 val., į Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi 41 metų moteris. Ji pareiškė, kad nuo spalio 10 d. iki spalio 26 d. nepažįstami asmenys ją įtikino investuoti į kriptovaliutą ir taip apgaulės būdu išviliojo pinigus. Policija pranešė dėl sukčiavimo pradėjusi ikiteisminį tyrimą.

Iš vyro nenustatyti asmenys apgaulės būdu pasisavino daugiau nei 16,6 tūkst. eurų. Kaip pranešė Policijos departamentas, trečiadienį, apie 10.15 val., į Šiaulių policiją kreipėsi 1983 metais gimęs vyras. Pastarasis teigė, jog laikotarpiu nuo liepos 29 dienos iki rugsėjo 28-osios nenustatyti asmenys, per internetinę investavimo platformą, apgaulės būdu iš jo išviliojo pinigus. Dėl sukčiavimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Pasitaiko atvejų, kai internetiniai sukčiai siunčia laiškus „Sodros“ vardu. Apgaule išviliojus gyventojų prisijungimo duomenis, vėliau ši informacija gali būti panaudota neteisėtai jungiantis prie informacinių sistemų, vagiant pinigus iš sąskaitų ar elektroninėje erdvėje atsiskaitant už prekes svetimomis kortelėmis. Oficialioje „Sodros“ paskyroje „Facebook“ tinkle gyventojai įspėjami neįkliūti į sukčių pinkles.

Daugėjant elektroninių paslaugų auga ir tokių sukčiavimo atvejų – nuo pandemijos pradžios kasmet Lietuvoje išviliojamos sumos smarkiai didėja. Vien per tris šių metų ketvirčius sukčiai iš gyventojų ir įmonių išviliojo apie 8 mln. eurų, iš jų pusę pavyko grąžinti savininkams, teigia Lietuvos bankų asociacija (LBA).    Pasak LBA prezidentės Eivilės Čipkutės, beveik kiekvienas žmogus, turintis skaitmeninį įrenginį, yra susidūręs ar artimiausiu metu susidurs su elektroniniais sukčiais.

Kibernetinės saugumo pratybos parodė, kad kas aštuntas imitacinį sukčių laišką gavęs darbuotojas atliko žalingus veiksmus, antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.  Pratybų „Kibernetinis skydas 2022“ metu iš viso buvo išsiųsta 56 tūkstančiai elektroninių laiškų, imituojančių kibernetinių sukčių žinutes. Šiuos laiškus gavo darbuotojai iš 91 organizacijos. Anot pranešimo, sukčių elektroninio laiško neatpažino ir žalingus veiksmus atliko 7,1 tūkst.