streso testai

Europos Sąjunga (ES) šią savaitę pateiks vertinimą dėl netoli Lietuvos sienos Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės (AE) streso testų. Astravo AE streso testus 2016 metais atliko pagrindinio jėgainės rangovo „Rosatom“ antrinė įmonė „Atomprojekt“. Streso testų rezultatus vertino Europos Komisijos ir Europos branduolinę saugą reguliuojančių institucijų grupės (ENSREG) sudaryta tarptautinių ekspertų darbo grupė.

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) pastabas ir klausimus dėl Baltarusijos parengtos Astravo atominės elektrinės (AE) streso testų ataskaitos tarptautinei ekspertų grupei pateiks iki sausio vidurio. Anksčiau teigta, kad Lietuvos darbo grupė pastabas Europos Komisijai (EK) turi pateikti iki sausio 5 dienos, tačiau VATESI atstovė Birutė Kuklytė-Jonutienė BNS informavo, kad terminas kiek atidėtas. „Tas darbas dar prasitęsė, šiuo metu darbo grupė dar dirba.

Mažiausiai 50 iš 91 Europos bankų gali neišlaikyti eilinių streso testų, daug griežtesnių nei analogiški patikrinimai, atlikti šių metų liepą. Bendras būtino bankų kapitalo deficitas gali siekti 139 mlrd. eurų. Tokią prognozę penktadienį paskelbė JAV bankas „Goldman Sachs“. Analitikai pažymi, kad bankų rekapitalizacija nepadės įveikti nei bankų, nei skolų krizės tol, kol euro zonos šalių ekonominė politika nebus perorientuota į valstybės skolos lygio stabilizavimą.

Europos bankams reiktų pritraukti apie 200 mlrd. eurų kapitalą, kad papildytų savo rezervus krizės atveju. Tokį pasiūlymą pateikė Europos bankų priežiūros agentūra (EBA), skelbia BBC. EBA nori, kad bankai padidintų savo kapitalo rezervą iki 9-10 proc. nuo viso turto. Pagal Bazelio sutartis bankai įsipareigoja, kad jų kapitalas sudarytų 8 proc. nuo turto, tačiau iš tikrųjų daugelis kreditinių institucijų šios normos nesilaiko.

Europos Komisija pareiškė, jog 16 Europos bankų būklė yra „lengvai pažeidžiama“, todėl finansų įstaigoms reikalinga parama, praneša dienraštis „The Wall Street Journal“. Bankų pavadinimai neskelbiami. Pasak finansų rinkų komisaro Michel Barnier atstovės Chantal Hughes, Europos valdžia norėtų, kad nestabilūs bankai būtų rekapitalizuoti padedant privatiems investuotojams. Ji pridūrė, kad tuo pačiu negalima atmesti galimybės, jog minėtosioms finansų įstaigoms gali prireikti valstybės paramos.

Šių metų balandžio 26 d. sukako dvidešimt penkeri metai nuo Černobylio tragedijos, per tą laiką nusinešusios apie keturis šimtus tūkstančių gyvybių. Sukakties paminėjimas prasidėjo Kijeve. Gamtosaugininkai iš „Greenpeace“ rodė ketvirto reaktoriaus, sprogusio 1986 metais, vaizdus. Černobylio atominės elektrinės (AE) sprogimas įėjo į pasaulio istoriją kaip didžiausia civilinė katastrofa.

Japonijos premjeras Naoto Kanas atsiprašė dėl sąmyšio, kuris kilo po įsakymo atominėse elektrinėse atlikti reaktorių saugumo testus, nors jau prieš kelias savaites šalies vyriausybė buvo informavusi, kad elektrinės yra saugios, praneša BBC. N. Kanas pripažino, kad jo įsakymas dėl „streso testų“, paskelbtas trečiadienį, buvo pavėluotas. Vietiniai pareigūnai ir energetikos kompanijos teigė nebežinantys, ar galima pradėti reaktorių veiklą.

Daugiau nei prieš dvejus metus, kai krizė pradėjo eiti į pabaigą, viename straipsnyje minėjau, kad ją sukėlė dirbtinės priežastys, todėl padariniams šalinti reikės skubios ir dirbtinės „reanimacijos“. Krizė baigėsi, padarinių liko, „gaivinamieji“ vis dar guli intensyvios priežiūros skyriuje.

Streso testų, kurių rezultatai turi didelę reikšmė rinkų pasitikėjimui Europos bankais, neišlaikė tik septyni Europos bankai. Penki iš septynių – Ispanijos bankai-taupomosios kasos, vadinamosios „cajas“. Ispanijos centrinio banko vadovai šiąnakt susirinkę diskutavo, kokių priemonių imtis tam, jog būtų užtikrintas bankų bei jų klientų saugumas, rašo „bbc.co.uk“. Europos bankų priežiūros komiteto atstovai pranešė, jog testų nepraėjusiems bankams trūksta 3,5 mlrd. eurų vertės kapitalo.