stratosfera

NASA studentas iš Šiaurės Karolinos universiteto Danielis Bowmanas 36 km aukštyje atrado iki šiol mokslui nežinomus ir žmogaus ausiai negirdimus garsus, kurių šaltinio ir kilmės paaiškinimo kol kas nėra, skelbia LiveScience.com. Mįslingus garsus užfiksavo praėjusių metų rugpjūtį į Naujosios Meksikos ir Arizonos dangų (JAV) studento paleistas helio balionas su infragarsiniais jutikliais. Eksperimentas buvo atliekamas kaip HASP (High Altitude Student Platform) tyrimo dalis.

Minint istorinio Austrijos sportininko Felixo Baumgartnerio šuolio iš stratosferinio baliono, jam pasiekus 39 045 m aukštį, metines internete pirmą kartą paskelbtas pilnas šio šuolio vaizdo įrašas, nufilmuotas prie F. Baumgartnerio skafandro pritvirtintomis vaizdo kameromis. F. Baumgartneris šuolio aukščio rekordą pasiekė 2012 m. spalio 14 dieną. Į stratosferą jis pakilo helio balionu. Laisvasis kritimas truko 4 minutes ir 19 sekundžių.

Sekmadienį Felixas Baumgartneris sėkmingai atliko šuolį iš beveik 40 kilometrų aukščio – kol išsiskleidė parašiutas jis krito apie 4 minutes ir 22 sekundes. Žemę jis pasiekė per beveik dešimt minučių. Nusileidimo vietoje jį pasitiko gelbėjimo komandos sraigtasparnis. Likus kelioms minutėms iki šuolio, iškilo nesklandumų su F. Baumgartnerio šalmo stiklo šildytuvu – jis neveikė ir tai reiškė, kad iškvepiant orą, jis rasojo. Tiesa, buvo nuspręsta šuolį tęsti.

Nealas Stephensonas turi fantastišką sumanymą. Jis įsivaizduoja 20 km aukščio plieninį bokštą, besiremiantį į stratosferos sluoksnius. Tokiame aukštyje orų faktorius, toks svarbus aviacijoje ir kosmonautikoje, būtų nereikšmingas menkniekis. Lėktuvai, užuot leidęsi ir kilę nuo pakilimo takų, švartuodamiesi prie tokių bokštų sutaupytų galybę degalų. Tą patį būtų galima pasakyti ir apie kosminių erdvėlaivių startus į beorę erdvę.

Austrų parašiutininkas Felixas Baumgartneris, visame pasaulyje labiau žinomas savo pseudonimu „Bebaimis Felixas“, įvykdė šuolį su parašiutu iš stratosferos, iš 29 kilometrų aukščio virš Žemės paviršiaus. Laisvojo kritimo metu jis sugebėjo pasiekti įspūdingą 862 kilometrų per valandą greitį. Drąsuolis sėkmingai nusileido ant žemės prie Rozvelo miesto JAV, praneša newsru.com. Šis šuolis yra pasiruošimas rekordui.

Ar gali ne lėktuve ar raketoje esantis žmogus pasiekti viršgarsinį greitį? Tai turėtų paaiškėti jau šią vasarą. Uždelstais šuoliais parašiutu iš didelio aukščio garsėjantis Austrijos sportininkas Felixas Baumgartneris, remiamas gėrimų bendrovės „Red Bull“, šią vasarą ketina iššokti iš į daugiau nei 36 kilometrų aukštį pakilusio oro baliono. Jei jam pasiseks tai padaryti, 41 metų austras gali tapti pirmuoju žmogumi pasaulyje, greičio ribą (maždaug 331 m/s) pasiekusiu ne lėktuvu, skelbia „Space.

Viskas prasidėjo 2008-ųjų vasarą. Pasakiau sau – gausiu Lietuvos nuotraukas iš kosmoso. Nors tada net nežinojau tikslaus veiklos plano, tačiau tikėjau, kad man pavyks. Daug kas mėgino pašiepti tuometines mano svajones... Dabar manau, kad būtent tai stūmė prie užsibrėžto tikslo – įrodyti ne tik sau, bet ir kitiems, kad galiu padaryti tai, apie ką dauguma nė nesvajoja! Apie projektą GLORY II (2011) Tada net nenutuokiau, kas manęs laukia.

Barselonoje įkurta kompanija „Zero2Infinity“ jau netrukus – 2013-aisiais – pradės organizuoti kelionės į netolimąjį kosmosą helio balionais. Kosmoso turizmas sparčiai populiarėja. Kompanijos, rengainčios ar ketinančios rengti tokias išties tolimas turistines keliones, tai planuoja daryti naudodamos raketas, rašo newscientist.com. Visgi raketos yra gan pavijingos. Kol kas į kosmosą buvo pakilę 500 žmonių, iš jų 18 – mirė.

Šių vaikinų sumanymas pasiųsti į dangų gėrimą ateiviams iš kosmoso pasiteisino tik iš dalies. Į daugiau nei 27 kilometrų aukštį pasiųstas stratosferinis balionas su atitinkamu kroviniu norinčiųjų atsigerti nesutiko.

Stratosferinių oro balionų, prie kurių pritvirtintos vaizdo kameros filmuoja  atmosferos ir atvirojo kosmoso ribą, karštine užsikrėtė ir turkai. Šio siužeto autorius teigia pirmasis Turkijoje nufilmavęs tokios stratosferinės kelionės reportažą.

Lietuvos meteorologai ragina „labai nebijoti ir negąsdinti kitų“ dėl Pasaulio meteorologijos organizacijos pranešimo, jog šiauriniame planetos pusrutulyje – taip pat ir virš Lietuvos – rekordiškai suplonėjo ozono sluoksnis. Nuo kenksmingų saulės spindulių saugančio ozono sluoksnio skylė virš Antarktidos yra gerai žinomas fenomenas – ji atsiveria kiekvieną pavasarį ir didina odos vėžio riziką aplinkinėse teritorijose.

Britų aviacijos ir kosmoso entuziastai pateko į istoriją sugebėję stratosferon iškelti ir ten paskraidinti popierinį lėktuvą. Jų sukurtas lėktuvas „Vulture-1“ (Grifas-1) ne tik puikiai skrido, bet ir nufotografavo įspūdingų vaizdų. Entuziastų būrelis lėktuvą sukonstravo iš popieriaus skiaučių ir plokščių. Prie jo pritaisė miniatiūrinį fotoaparatą. Lėktuvą su fotoaparatu į atmosferą iškėlė helio balionas.

Tėvo ir sūnaus į dangų netoli Niujorko paleistas oro balionas su HD vaizdo kamera ir „iPhone“ telefonu pakilo į 30 kilometrų aukštį ir nufilmavo juoduojantį kosmosą. Šis mėgėjiškas bandymas pažvelgti į kosmosą iš aukštutinės stratosferos ne tik buvo neįtikėtinai sėkmingas, bet ir susilaukė milžiniško populiarumo: baliono iškeltos HD vaizdo kameros įrašas viename videoportale buvo peržiūrėtas daugiau nei milijoną kartų, praneša „Physorg.

Iš tolimojo kosmoso atkeliavę gyvi organizmai gali gyventi tolimajame Žemės atmosferos pakraštyje, teigia bakterijų ten ieškoti ketinantys mokslininkai. Mokslinės fantastikos filmuose ateivių paieškos dažniausiai susijusios su galaktinėmis kelionėmis į planetas, esančias už milijonų kilometrų. Tačiau mokslininkai įsitikinę, kad jiems gali pavykti nežemišką gyvybę atrasti žymiai arčiau Žemės – tolimuosiuose Žemės atmosferos pakraščiuose, rašo „Telegraph.co.

JAV ir Šveicarijos klimatologai pasiūlė pastaruoju metu pasaulyje stebimo temperatūros kilimo tempų sumažėjimo paaiškinimą, pranešė „Nature News“. Mokslininkai mano, kad tai lėmė stratosferoje sumažėjusi vandens garų koncentracija. Jų tyrimo medžiaga paskelbta žurnale „Science“. Pasak straipsnio autorių, nors 2000 – 2009 m. laikotarpis buvo pats šilčiausias dešimtmetis per visą meteorologinių stebėjimų istoriją, paskutiniaisiais metais temperatūros didėjimas pasaulyje kiek sumažėjo.

Austrijos parašiutininkas Felixas Baumgartneris, pirmasis pasaulyje laisvuoju kritimu nusklendęs nuo vienos Lamanšo sąsiaurio pusės iki kitos, ruošiasi pagerinti 50 metų nepakitusį šuolio iš stratosferos rekordą, pranešė „New Scienstist“. 1960 m. rugpjūčio 16 d. JAV karinių oro pajėgų kapitonas Joe Kittingeris iššoko iš į 31 333 metrų aukštį pakilusio oro baliono ir sėkmingai nusileido žemėje.

Lenkų sociologai susidūrė su nauju reiškiniu: 20-metės lenkės yra labiau konservatyvios negu penkeriais ar 10-čia metų vyresnės moterys, rašo dienraštis „Dziennik“, remdamasis viešosios nuomonės tyrimo agentūros „Stratosfera“ apklausa. Jauna mergina iš didelio miesto vėlesniam laikui atideda karjeros planus ir prisipažįsta, kad jai svarbiau sukurti šeimą ir kad stabilumą bei saugumą ji vertina labiau negu profesinę sėkmę. To nebuvo jau daug metų.