Austrijos parašiutininkas Felixas Baumgartneris, pirmasis pasaulyje laisvuoju kritimu nusklendęs nuo vienos Lamanšo sąsiaurio pusės iki kitos, ruošiasi pagerinti 50 metų nepakitusį šuolio iš stratosferos rekordą, pranešė „New Scienstist“.
1960 m. rugpjūčio 16 d. JAV karinių oro pajėgų kapitonas Joe Kittingeris iššoko iš į 31 333 metrų aukštį pakilusio oro baliono ir sėkmingai nusileido žemėje.
Nuo to laiko daugelis nesėkmingai bandė pagerinti tokį pasiekimą, 1965 m. žuvo tokio rekordo siekęs amerikietis Nickas Piantanida. Tačiau F. Baumgartneris tikisi sėkmės.
Jis planuoja helio balionu pakilti į 36 575 m aukštį. Po 3 valandas truksiančio kilimo austras turėtų atidaryti 1 toną sveriančios hermetizuotos kapsulės duris ir iššokti. Pirmąsias 35 sekundes jis kris viršgarsiniu greičiu ir turės atlaikyti smūgio bangą. Po maždaug 6 minučių laisvojo kritimo 1520 metrų aukštyje bus išskleistas parašiutas.
Toks šuolis, pasak specialistų,padės inžinieriams kuri naujas astronautų gelbėjimosi sistemas. 19 kilometrų aukštyje virš žemės paviršiaus yra vadinamoji Armstrongo riba – viršijus ją atmosferos slėgis būna toks žemas, kad užverda skysčiai. F. Baumgartnerį nuo temperatūros ir slėgio poveikio saugos specialus apsauginis kostiumas, kuriame palaikomas reikiamas slėgis. Panašūs kostiumai šiuo metu naudojami JA V daugkartiniuose erdvėlaiviuose.
Be to, parašiutininką reikės apsaugoti ir nuo sąmonės netekimo, jei jis pradėtų nevaldomai suktis. Visa eilė detektorių stebės, ar parašiutininkas nepateko į suktuką, ir registruos jo pulsą ir padėtį erdvėje. Prireikus bus ištrauktas papildomas kritimą stabilizuojantis parašiutas.
Pranešama, kad eksperimentinis šuolis bus atliktas šiais metais Amerikoje. Prieš tai numatyti du bandomieji šuoliai iš 20 000 ir 27 000 metrų aukščio.
