standartinis modelis

Visiems, kurie tikėjosi, kad atrastasis Higgso bozonas praskins kelią visiškai naujam gamtos supratimui, greičiausiai teks nusivilti. Bent jau taip rodo naujausi Didžiojo hadronų greitintuvo duomenys. Mokslininkai, dirbantys su LHC, nerado jokių įrodymų, kad naujoji dalelė, atrasta šiemet, yra kas nors daugiau nei paprasčiausia – ir nuobodžiausia – Higgso bozono rūšis, rašo guardian.co.uk.

Standartinis dalelių fizikos modelis numato, kad Higgso bozonas yra elementarioji dalelė. Tačiau kas, jei jis, kaip ir protonas, sudarytas iš kitų dalelių? Standartinis modelis nėra užbaigtas, kadangi jis negali paaiškinti visų stebimų reiškinių. Patobulinus modelį ir teigiant, kad Higgso bozoną sudaro į kvarkus panašios dalelės, kurias kartu laiko nauja jėga, būtų galima šią problemą išspręsti.

Praėjus šimtmečiui po to, kai Albertas Einsteinas išdėstė savo reliatyvumo teoriją, aplink Žemę jau skrieja daugybė visuotinės padėties nustatymo sistemos palydovų, kurie praktikoje naudoja jo novatorišką laiko sampratą. Jei Higgso bozono dalelės atradimas pasitvirtins, ar tai leis sukurti technologijas, kurios kol kas egzistuoja tik mokslinėje fantastikoje? Teoriškai tai įmanoma, tvirtina Arizonos valstijos universiteto fizikas Lawrence'as Krausas, tačiau praktiškai – mažai tikėtina.

Higgso bozono galimas atradimas yra džiugi naujiena fizikams, tačiau nemenka problema dėl mokslo premijų sprendžiančiam Nobelio premijos komitetui, praneša „The Guardian“. Tradiciškai Nobelio prizas įteikiamas daugiausiai 3 žmonėms, kurių indėlis, komiteto nuomone, yra svarbiausias. Tokia tradicija gana archajiška, menanti laikus, kai daugumą mokslo pasiekimų buvo galima priskirti individualiems mokslininkams arba mažoms jų grupėms.

Fizikai trečiadienį pranešė atradę naują subatominę dalelę, atitinkančią Higgso bozoną, kuris, kaip manoma, kitoms dalelėms suteikia masę. CMS – vienas iš dviejų detektorių, naudojamų Didžiajame hadronų priešpriešinių srautų greitintuve (LHC) bandymams dėl Higgso bozono, pasiekė lygį, prilygstantį „atradimui“. 10 mlrd. JAV dolerių vertės LHC yra galingiausias kada nors sukurtas dalelių greitintuvas.

Europos branduolinių  mokslinių tyrimų organizacija (CERN) kitą mėnesį žada paskelbti, ar dalelių greitintuve atlikti eksperimentai padėjo aptikti nesugaunamą „dieviškąją dalelę“. Higgso bozonu vadinama dalelė yra standartinio fizikos modelio trūkstama teorinė grandis. Manoma, kad ji objektams suteikia masę, tačiau iki šiol mokslininkams nepavyko to aiškiai nustatyti.

Vyraujanti dalelių fizikos teorija dali turėti trūkumų, teigia mokslininkai, aptikę, kad subatominė dalelė tam tikru būdu yra dažniau nei turėtų. Ši teorija, vadinama Standartiniu modeliu, yra geriausias vadovėlis, padedantis mokslininkams apibūdinti mažučius medžiagos gabalėlius, sudarančius visatą. Tačiau daug fizikų įtaria, kad Standartiniame modelyje yra skylių, o tokie atradimai kaip šis gali padėti nustatyti, kur jos slypi, praneša LiveScience.com.

Dabar neramūs laikai beieškant Visatos trūkstamos materijos. Iš pirmo žvilgsnio taip neturėtų būti. Giliai po žeme keletas eksperimentų lyg ir aptinka tamsiąją medžiagą, iki šiol nematomą, kuri, manoma, sudaro apie 85 proc.  visos Visatos masės. Galutinis tamsiosios materijos (TM) aptikimas būtų didžiulis triumfas, tačiau galiausiai visi tyrimų rezultatai ima prieštarauti tarpusavyje ir mokslininkai atsiduria aklavietėse.

2012 metais bus išaiškinta Higgso bozono ir didesniu negu šviesos greičiu skriejančių neutrinų paslaptis, žada fizikai. Apie šiuos ir kitus galimus kitų metų mokslo atradimus pasakoja žinomi mokslininkai. Neretai – daug pavyzdžių tai patvirtina – mokslo atradimai padaromi spontaniškai ir net atsitiktinai, rašo gazeta.ru.

Ar žvalgomės po kosmosą, ar tiriame subatomines erdves, sėkmingiausios mūsų teorijos pateikia neišvengiamą išvadą – mūsų Visata tėra lašelis visatų vandenyne. Dar visai neseniai daugelis fizikų vengė pripažinti vadinamosios multivisatos idėją. Tačiau šiuolaikinės kosmologijos, stygų teorijos ir kvantų mechanikos pasiekimai keičia tokią nuomonę.

Europos branduolinių tyrimų centre (CERN) šiandien prasidėsiančiuose seminaruose Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo ATLAS ir CMS eksperimentų tyrimų grupių atstovai pateiks naujausius duomenis apie hipotetinės dalelės – Higgso bozono – paieškas. Šie seminarai vyks nuo 14 iki 16 val. Vidurio Europos laiku (15 – 17 val. Lietuvos laiku)  ir bus tiesiogiai transliuojami internetu CERN interneto svetainėje.

Pateikiame interviu su profesoriumi Zigfridu Betke (Siegfried Bethke), šiuo metu einančiu Makso Planko fizikos instituto Miunchene (Vokietija) direktoriaus pareigas. Pokalbio tema – Didžiajame hadronų priešpriešinių srautų greitintuve atliekami tyrimai ir ateities prognozės. – Profesoriau, dalelės Didžiajame hadronų priešpriešinių srautų greitintuve skrieja jau daugiau nei dvejus metus, detektoriai sugebėjo užregistruoti apie trilijoną (tūkstantį milijardų) susidūrimų.

Penktadienį sustabdytas beveik ketvirtį amžiaus galingiausio pasaulio dalelių greitintuvo titulu didžiavęsis „Tevatron“. „Tevatron“ veikti pradėjo 1985 metais, jis buvo JAV Energetikos departamento Fermi nacionalinės greitintuvo laboratorijos dalis, praneša naujienų agentūra AFP.

Fizikai, Didžiajame hadronų greitintuve ieškantys nepagaunamosios dalelės – Higgso bozono, ima abejoti, ar ji kada nors bus rasta. Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) netoli Ženevos, kur įrengtas ir dalelių greitintuvas, dirbantys daugiau kaip 300 mokslininkų Briuselyje aptaria iki šiol atliktus tyrimus. Tačiau pasigirsta teiginių, kad viltys rasti Higgso bozoną blėsta, praneša telegraph.co.uk.

LHCb detektorius tikslina gautus rezultatus Rezultatai, kuriuos Mumbajuje (Indija) pristatė CERN atstovai, dalyvaudami kas dvejus metus rengiamoje Leptonų ir fotonų konferencijoje, kol kas yra patys tiksliausi kalbant apie daleles, vadinamas B mezonais. Šios dalelės padeda tyrinėti materijos ir antimaterijos asimetriją. Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo b detektorius (LHCb) registruoja, kaip B mezonai skyla į kitas daleles.

Fizikai, daug metų besivaikantys dalelės, kuri galbūt suteikė materijai masę, pradėjo abejoti jos egzistavimu. Per konferenciją Indijoje CERN tyrimų centro, kuriame įrengtas Didysis hadronų greitintuvas, mokslininkai teigė, kad „nepagaunamoji Higgso dalelė, jeigu ir egzistuoja, beveik nebeturi vietų slėptis". Kita vertus, pasak centro direktoriaus Sergio Bertolucci, patvirtintas dalelės trūkumas „parodys kelią link naujos fizikos". Pagal teoriją, vadinamą standartiniu fizikos modeliu, Higgso...

Higgso bozonas vis dar nerastas, bet galbūt reikėtų labiau nerimauti dėl to, ko dar Didysis hadronų greitintuvas iki šiol neaptiko. Tokia pagrindinė šią savaitę Grenoblyje, Prancūzijoje, vykusios konferencijos žinia, kur fizikai susirinko pergalvoti pirmuosius galingiausio pasaulyje dalelių greitintuvo, įrengto netoli Ženevos, Šveicarijoje, ir valdomo Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN), rezultatus.

Atlikus tiksliausius iki šiol elektrono formos matavimus nustatyta, kad jis yra beveik tobulos rutulio formos, praneša BBC. Elektronai – neigiamą krūvį turinčios elementariosios dalelės, skriejančios aplink atomų branduolį. Šis atradimas svarbus tuo, kad jis gali įrodyti, jog kai kurios kuriamos dalelių fizikos teorijos, tokios kaip supersimetrija, yra mažai tikėtinos. Imperatoriškojo Londono koledžo mokslininkų tyrimas skelbiamas naujausiame žurnalo „Nature“ numeryje.

Fizikai didžiajame hadronų priešpriešinių srautų greitintuve (angl. Large Hadron Collider) tikisi užregistruoti Higso (Higgs) bozonus, tai yra daleles, kurios, kaip manoma, suteikia masę medžiagai. Higso bozonai yra pagrindinis „standartinio„ modelio elementas. „Standartinis“ modelis apibrėžia ryšį tarp jėgų Visatoje. O kas, jeigu Higso bozonai nėra elementariosios dalelės, bet sudaro surištą kitų dar neregistruotų dalelių būseną.

Dalelės, panašios į ilgai ieškomą Higgso bozoną, gali apmulkinti fizikus, kuriems tektų metų metus bandyti patvirtinti ar paneigti, kad tai – apsimetėlės. Standartinis dalelių fizikos modelis numato, kad dalelė, vadinama Higgso bozonu, suteikia masę daugeliui kitų dalelių. Šveicarijoje, netoli Ženevos, esantis Didysis hadronų greitintuvas iš dalies buvo sukurtas tam, kad šią dalelę pirmą kartą aptiktų ir tyrinėtų.