spygliuočiai

Rudenį sodinti spygliuočius Lietuvoje – išmintingas pasirinkimas, nes tai leidžia augalams tinkamai įsitvirtinti prieš šaltąjį sezoną. Tinkamai pasodinti spygliuočiai padės sukurti sveiką ir gyvybingą kraštovaizdį jūsų sode. Čia pateikiame išsamų vadovą, kaip sėkmingai sodinti spygliuočius rudenį.  Tinkamo laiko pasirinkimas Spygliuočių sodinimas rudenį turėtų prasidėti rugsėjo pradžioje ir tęstis iki spalio pabaigos, priklausomai nuo oro sąlygų.

Paskutinį žiemos mėnesį darbų sode ir darže pamažu daugėja. Pasirūpinkite po genėjimo likusiomis žaizdomis – aptepkite jas sodo tepalu, nes per atviras žaizdas plinta ligų sukėlėjai, galintys užkrėsti jūsų vaismedžius. Taip pat nurinkite ir sudeginkite vaisių mumijas. Jei to dar nepadarėte, nubaltinkite vaismedžių kamienus ir apsaugokite vaismedžius nuo žalingo saulės poveikio.

Nors iki Kalėdų dar beveik mėnuo, kai kurie verslininkai jau pradėjo prekiauti kalėdinėmis eglutėmis. Lauke rikiuoja vazonus su gyvais spygliuočiais ir sako jau sulaukia pirmųjų pirkėjų. Dalis skuba ir rezervuoti eglutes, kad jos į namus atkeliautų norimu laiku, o kiti naudojasi eglių nuomos paslauga, kuri vis labiau populiarėja. Prekybininkai aiškina, kad šiemet eglučių kainų beveik nekėlė.

Ignalinos rajono pušys masiškai kenčia nuo jų spyglius ėdančio vabzdžio – paprastojo pušinio pjūklelio. Nudžiuvusių medžių plotas jau siekia Kuršėnų miesto dydį. Specialistai sako, kad situacija rimta, tačiau koks likimas laukia pušų – dar sunku atsakyti. Gali būti, kad daug medžių žus, bet gali nutikti ir taip, kad dauguma jų po pjūklelių puotos atsigaus. O valstybė vabzdžių graužiamuose miškuose jau skelbia stichinę nelaimę. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Pavasario sausra ir kritulių stygius sudarė palankias sąlygas masiniams spygliuočių medžių kenkėjų židiniams plisti. Siekiant išvengti vabzdžių plitimo, miškininkai intensyviai žvalgo spygliuočių medynus, likviduoja kenkėjų židinius bei taiko sanitarines miško apsaugos priemones, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime.

Jeigu jūsų kieme arba sode auga spygliuočiai, dabar pats metas pasirūpinti jų gyvybingumu ir tvirtumu. Tam tereikia žinoti, ką galima padaryti. Apie tai tv3.lt pasakoja apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ organizatorė Lina Liubertaite. Jos teigimu, spygliuočiams ir ypač tujoms yra labai pavojinga spiginanti žiemos saulė. „Aš tikiu, kad jau netrukus Lietuvoje bus labai šalta, todėl spygliuočius reikia apsaugoti jau dabar.

Savaitgaliais dauguma namų šeimininkių imasi buities darbų. Drabužių skalbimas, lyginimas, dulkių valymas. Visi svajoja, kad namuose kvepėtų gaiva.  Yra kelios gudrybės, padėsiančios užtikrinti namuose gaivą ir švarą.  Bet koks spygliuočių kvapas puikiai valo ir dezinfekuoja orą: sudrėkinkite medvilnės tamponėlį aromatiniu arba eteriniu aliejumi ir įdėkite jį į dulkių siurblį.  Valymo metu malonus aromatas pasklis po jūsų namus.

Kitą kartą, kai atsibusite naktį nuo keisto triukšmo, neskubėkite kaltinti savo kaimynų. Tai gali būti ir meilės ištroškusių gyvūnų garsai. Būtent į tokią situaciją pakliuvo Nurembergo mieste, Vokietijoje gyvenantis vyras. Daugiabučio gyventojas, neiškentęs keisto triukšmo, čiupo telefoną ir suskubo kviesti policiją, rašo metro.co.uk. Atvykę pareigūnai išieškojo kone visą namą, kol galiausiai rado triukšmautojus – du ežiukus, kurie poravosi.

Kai kurie medžiai Skandinavijoje išgyveno paskutinįjį ledynmetį. Tai prieštarauja plačiai paplitusiam požiūriui, kad regioną padengęs ledas sunaikino visą augaliją. Manyta, kad šiuolaikiniai Skandinavijoje augantys medžiai yra rūšių, kurios paplito į šiaurę prieš 9 tūkst. metų, kai ištirpo ledas, palikuonys, praneša BBC.

Kai kuriose valstijose JAV pietuose dėl neregėtos sausros šįmet labai trūksta kalėdinių eglučių. Teksase ir Oklahomoje žuvo beveik 90 procentų specialiose plantacijose auginamų spygliuočių. „Fermeriai patiria didžiulius nuostolius“, – pranešė pirmadienį žurnalistams Teksaso mokslo draugijos atstovas Trevis Mileris (Travis Miller). „Tokia sausra, kokia mus ištiko šįmet, būna tik kartą per 500 metų, – pabrėžė jis. – Teksase per metus iškrito tik 280 milimetrų kritulių.