20 metų – tiek laiko Imedui prireikė norint susikurti tokį vaizdą, kokį galima išvysti dabar. Jis pasakojo, kad prieš visus šiuos metus ieškojo su žmona sklypo užmiestyje, kuriame būtų galima susikurti savo namus.
Ilgainiui, pasistačius namą, Imedui norėjosi pasirūpinti ir sodo aplinka. Tad savo laiką ir jėgas jis paskyrė šiam procesui.
„Mes nenorėjome sodybos aplinkos įsirenginėti taip, kaip visi, dėl to ėmėme kolekcionuoti pušis.
Tada sklype jas ėmiau sodinti vieną po kitos, tuo metu jame buvo maždaug apie 60 rūšių pušų. Dalis iš jų prigijo, dalis numirė. Po to kilo idėja kolekcionuoti ir kitus augalus“, – apie pradžią pasakojo Imedas.
Ilgainiui šių augalų ėmė vis daugėti. Pasak jo, sodinti tik pušis tapo nuobodu ir norėjosi papildyti sklypą papildomais augalais.
Tuomet Imedas ėmėsi vieną po kito augalus mėginti sodinti savo sklype: „Ta idėja vis lipdėsi ir lipdėsi, o po to ėmiau domėtis jau ir apžveldinimo subtilybėmis, kad suprasčiau, kas gražu, o kas – ne.“
Ne visi augalai prigyjo
Paklaustas apie tai, ar visiems augalams sode pavyko prigyti, Imedas juokdamasis tikino, jog tikrai ne. Pasak jo, šiame kelyje buvo pakilimų ir nuopuolių.
Jis kalbėjo, kad kartais netgi nebūdavo aišku, kodėl tam tikri augalai prigyja, o kiti – ne: „Tikrai nesuprasi. Pavyzdžiui, šiais metais septynis metus augusi bankso pušis ėmė ir numirė.
Kita pušis, kuri pas mano draugą užaugo iki dviejų metrų, pas mane užaugo tik iki 40-50 centimetrų, nors irgi auga jau septynerius metus. Tad pasitaiko visko.“
Visgi, tų augalų, kurie prigyja pas Imedą sodyboje, yra daugiau. Anot jo, laimėjimų yra daugiau nei pralaimėjimų, o tai veda pirmyn.
Tiesa, jis pridėjo, kad viskas būtų kur kas paprasčiau, jeigu jis augintų paprastus augalus, o ne egzotinius. Anot jo, pastarieji – kur kas lepesni.
„Man įdomu retesni augalai, tad tokių nemažai numiršta. Rodos, pasodini, viskas gerai, bet po žiemos pasireiškia bėdos. Tada vėl reikia ieškoti augalo, užsisakyti, jį atsivežti“, – sakė jis.
Visgi, vyras džiaugėsi, kad jam pavyko užsiauginti japoniškuosius klevus. Pasak jo, šie – labai lepūs ir pirmuosius auginimo metus juos reikia intensyviai prižiūrėti, norint gero rezultato.
Taip pat jis augina bananmedžius, kurie yra lepesni. Su jais sodininkui ne taip pasisekė: „Nepavyko man jų per žiemą išlaikyti, nors ir apšildžiau. Dėl to dabar juos kasu ir nešu į namus.“
Vyras pasakojo, kad šiemet buvo tiek daug bananmedžių prisidauginęs, kad dovanojo augalus draugams.
Sodui nevergauja
Nors daugumai galėtų atrodyti, kad Imedas kiauras dienas triūsia sode – taip tikrai nėra, sako pašnekovas.
Pasak jo, jis susidėstęs viską taip, kad sodui per savaitę maksimaliai skirtų nuo valandos iki pusantros valandos laiko.
„Jeigu tu pasidarai sodą taip, kad tau nereiktų vergauti – tada tai yra malonumas. Gali nuvažiuoti į medelyną, atrasti tam tikrą augalą, galvoti, kur jį pasodinti, įleisti rankas į žemę.
Tu turi taip pasodinti augalus, kad jie nereikalautų iš tavęs daug dėmesio“, – sakė jis, pridurdamas, kad žolę pas jį kieme šienauja žoliapjovė-robotas, o jam belieka tik su trimeriu apeiti pakraščius.
Tiesa, vyras atkreipė dėmesį į tai, kad pagal sezoniškumą darbai taip pat pasiskirsto. Pasak jo, daugiausiai jų būna pavasarį.
Tuo metu jis nupjauna visus smilginius augalus, o juos tenka sugrėbti. Tačiau po to, jau vasaros metu, darbo nedaug.
„Dar vienas bjaurus laiko tarpas – pušinius augalus genėti. Mane erzina, kai juos reikia formuoti, nes jeigu tu pušų neprilaikysi – užaugs aukštos, uždengs saulės elektrinę ir nebus galima pasigaminti reikalingos energijos. Dėl to reikia lipti aukštyn į pušų viršų ir genėti“, – kalbėjo jis.
Pasiskirstę darbus su žmona
Pradėjus kalbėtis apie tai, ar sode dirba vienas, Imedas patvirtino jog taip. Jis pasakojo, kad jiedu su žmona turi susitarimą, kuris jiems priimtinas.
„Mes turime susitarimą su žmona, kad aš namuose beveik nieko nedarau, bet rūpinuosi sklypu – ką noriu, tą darau, ką noriu, tą ir sodinu. Nelabai klausau žmonos patarimų“, – juokėsi jis.
Vyras pridėjo, kad jie namuose viską yra pasiskirstę taip, kad vienas kitam nesudarytų iššūkių rūpintis savo pamėgtomis sritimis:
„Su žmona juokiamės, nes būna taip, kad ji pareina namo ir pamato naują augalą, tada sako „kiek kainavo naujas augalas“, o aš jai juokaudamas sakau – tris eurus.
Tada, kitą kartą, aš pareinu namo ir pamatau pas ją naują rūbą. Klausiu, kiek kainavo, o ji man atsako – seniai nusipirkau, penkis eurus kainavo.“
Tiesa, vyras džiaugiasi, jog dabar žmoną gali vis dažniau pamatyti sode. Jis tikino, kad anksčiau jos sodo reikalai nedomino, tačiau dabar ji pasigėri sukurtu grožiu ir kartais netgi pakritikuoja vyrą.
Taip pat išėjusi į lauką kartais išrauną piktžolę ar prisijungia prie augalų karpymo: „Pamenu, kai vieną kartą ji pakarpė augalą, turintį žydėti baltai...
Tada ji pasigyrė man, kad štai apkarpė augalą, o aš pažiūrėjau ir sakiau – kad tu visą grožį nukirpai (juokiasi).“
Prigyti, prigijo...Su trumpąja i.
