sodas

Kai ateina metas tręšti, pravartu žinoti, kad ne visada naudinga naudoti trąšas iš rinkos. Daugelio rūšių trąšos parduodamos specializuotose parduotuvėse, tačiau didelėje jų dalyje yra chemikalų, jos yra brangios arba neveiksmingos. Tai nereiškia, kad turėtumėte visiškai atsisakyti trąšų, kurios yra būtinos augalų augimui. Savo virtuvėje turite natūralų ir daug efektyvesnį variantą, kuris gali būti puiki BIO trąša jūsų augalams.

Auginti gėlių svogūnėlius ganėtinai lengva bei įdomu, tuo galite užsiimti kartu su vaikais. Tradicinių veislių tulpių, hiacintų, narcizų svogūnėliai kainuoja centus, sodo parduotuvėse jų galite įsigyti visus metus. Medžiagos: tulpių, narcizų, hiacintų, kardelių, amarilių svogūnėliai; bet kokios dekoratyvinės talpos: vazos, puodeliai, ąsočiai, salotinės ir net tarybinių laikų krištolas; dekoratyviniai akmenukai, stikliukai, žvirgždas, spalvotas smėlis, plastikiniai karoliukai, sagos, samanos.

„Po besniegės žiemos pievelė žaliuoja lyg ką tik išaugusi. Tačiau ką daryti, kai vejoje samanų daugiau nei žolės?“ – klausia Andrius V. iš Biržų. Atsako agronomė Regina Sereikienė. Samanos mėgsta pavėsį ir mažai patręštą dirvą. Nuo jų galima gintis dviem būdais – mechaniniu arba cheminiu. Atsikratyti samanų padės vejos vėdinimas, giliai subadant velėną. Tada į gilesnius velėnos sluoksnius lengviau patenka oro. Jei samanų nedaug, jas galima išgrėbstyti.

Trečiadienį Vilniuje sudegė sodo namelis, įtariamas padegimas. Pranešimas apie gaisrą Rudausių Sodų 11-ojoje gatvėje gautas maždaug 15 valandą, skelbia Policijos departamentas.  Gaisro metu namelis visiškai sudegė, nuostolis – 4,5 tūkst. eurų.

Mielės ne tik tobulai stimuliuoja augimą bei įtakoja audringą žydėjimą, bet ir sustiprina šaknų sistemą. Tokios mielių trąšos yra itin naudingos po persodinimo bei augalo persirgtų ligų. Ingredientai: sausos mielės: 1 gramo (arba 10 gramų presuotų); cukrus: 1 arbatinio šaukštelio; vanduo. EIGA Pirmiausia mieles ir cukrų užpilame nedideliu kiekiu vandens, išmaišome ir paliekame maždaug 15–20 minučių, kol pasirodys burbuliukai. Tuomet perpilame skystį į vieną litrą vandens.

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo žalioji klasė „Riešutėlis“ tapo stebuklinga pieva – akys raibsta nuo pavasario šaukliais vadinamų augalų žiedų ir trapaus, grakštaus jų grožio. Iš vienų augalų išgaunamas brangiausias pasaulyje prieskonis, na o kiti vadinami mirtinu maistu. Mokslininkai perspėja, kad savigyda vaistiniais augalais yra pavojinga – augalinės kilmės preparatų vartojimą ligoms gydyti turi rekomenduoti tik medicinos srities specialistai.

Vieni augintojai pomidorų ir paprikų sėklas renka ir ruošia patys, kiti metų metus perka tų pačių veislių sėklas, treti sėklomis ar daigais keičiasi su draugais ir kaimynais. Vertėtų išbandyti hibridinių veislių sėklas, nes jos išvedamos tarsi sudėjus į krūvą pačias geriausias veislių savybes. Hibridai kuriami vienoje augalų kartoje koncentruojant visas įmanomas geriausias tos rūšies augalų savybes – derlingumo, atsparumo ligoms, kenkėjams ir kt.

Gražgarstė kaip vaistinis augalas buvo auginama ir naudojama jau senovės Romos laikais. Ši lapinė daržovė nuo seno buvo ypač populiari italų, prancūzų virtuvėje, o dabar ji plačiai auginama ir valgoma visame pasaulyje (taip pat ir Lietuvoje). Augalas nėra labai reiklus dirvai, tačiau pasižymi viena bloga savybe – greitai perauga. Be to, nemėgsta pernelyg saulėtos arba pavėsingos vietos.

Sunku ir įsivaizduoti, kad rožynas su vingiuojančiais takeliais, apvaliais buksmedžiais ir vijokliais apsivijusia arka – anksčiau čia tebuvo bulvių laukas. Nors gal meluoju – įsivaizduoti labai lengva, nes tik apsidairyk ir kaimynystėje pamatysi tokius bulvių laukus. Ir Giedrės Adomaitytės sodyba tokia buvo.  Bet štai ką reiškia aistra augalams, žinios ir kruopštumas – pasižiūrėkite, koks įspūdingas rožynas sukurtas jos rankomis.

Kai kitą kartą prireiks kovoti su jūsų orchidėją užpuolusia įkyria grybeline ar bakterine infekcija, gali būti, kad vaistą rasite ne sodininkystės parduotuvėlėje – jį greičiausiai jau turite namuose. Tikėkite tuo ar ne, orchidėjos sveikatai palaikyti gali tikti jūsų vaistinėlės ar prieskonių lentynėlės turinys. Daugelis žolelinių preparatų turi antibakterinių ir priešgrybelinių savybių, kurios gali padėti apsaugoti orchidėją nuo daugelio ligų, rašoma justaddiceorchids.com.

Kambariniai augalai ne tik suteikia namams jaukumo, bet ir valo orą, sugeria toksinus. Tačiau namų simboliu laikomuose nuostabiuose žieduose ir lapuose gali slypėti didžiulis pavojus. Siūlome susipažinti su kenksmingais augalais, kuriais neretai pasipuošia palangės. Kambarinius augalus reikia rinktis atsakingai, ypač jei namuose yra mažų vaikų ir augintinių.

Šilčiausia per 200 metų žiema iš tiesų tapo didžiule staigmena. „Valstiečių laikraščio“ redakcija sulaukia klausimų, gal jau būtų galima pradėti pavasarinę sėją? Vis dėlto agronomai to daryti nepataria. Per anksti pasėtos arba pasodintos daržovės gali nukentėti nuo šalnų ir nepalankaus oro. Per vėlai pasėtos sėklos į perdžiūvusią dirvą blogai dygsta, daržovės gali nesubręsti, jas labiau puola ligos ir kenkėjai.

Kaip ir žmogus, prabudęs netinkamu metu, jaučiasi sulūžęs ir sudirgęs, todėl augalai gali irgi jaustis prastai, jei yra pasodinti netinkamame etape. Sodininkai žino, kad kiekviena sėkla „atsibunda“ tinkamu laiku, o kiekvienas daigai turi savo ritmą. Jei kultūra „pažadinama“ netinkamu metu, ji dažnai skaudės, nudžiūs ir blogai duos vaisių. Sodininkų sėjos kalendoriuje siūloma atkreipti dėmesį į augalų biodinamiką ir veikti natūralių ritmų rėmuose.

Dėl savo minkštų, lygių žiedlapių, elegantiškų stiebų ir turtingų atspalvių muselinės orchidėjos yra gėlininkų mėgstamiausios, rašoma besgrow.com. Jas auginti visai nesudėtinga, net jei ypatingais gėlininkystės sugebėjimais nepasižymite, o jų žiedai džiugina ne vieną mėnesį. Bet ką daryti, kad nužydėjusi orchidėja ir vėl išskleistų žiedus? Jei mėgstate orchidėjas, greičiausiai žinote, kad įmigio laikotarpis joms labai svarbus.

Dėl neįprastai šiltos žiemos šiemet pavasarinė sėja prasidėjo itin anksti – sėklų parduotuvėse ant palangės šviežių svogūnų laiškų ar pomidorų daigų užsiauginti trokštantys tauragiškiai šiemet ėmė lankytis jau sausio mėnesį. Tačiau klimato pokyčiais džiaugtis anksti: dėl įšalo trūkumo dirvoje gali būti išlikę ir daržų kenkėjų. Apie prasidedančią sėją „Tauragės žinios“ paprašė papasakoti Šilalės gatvėje įsikūrusios sėklų parduotuvės „Kad augtų ir žydėtų“ savininką Vladą Alijevą.

Panevėžio rajone sudegintas sodo namelis, pranešė Policijos departamentas. Ketvirtadienį policija gavo pranešimą, kad vasario 18 d. apie 23 val. 40 min. Kaubariškio kaime, sodo namelyje, kilo gaisras, per jį pastatas sudegė. Įtariamas padegimas. Nuostolis siekia 20 tūkst. eurų.

Jau gerokai po pusiaužiemio, o žiemos beveik ir nebuvo. Rekordiškai šilta žiema daržovių augintojams pažėrė daug galvosūkių. Baiminamasi, kad gali neiššalti kenkėjai ir teks kovoti su jų antplūdžiu daržovių auginimo metu. Tačiau dabar spustelėjęs šaltis būtų pragaištingas kai kur laukuose ne laiku sudygusiems žieminiams česnakams. Daržovių augintojai turi galvoti, kaip prisitaikyti prie besikeičiančių klimato sąlygų, kokios daržovių veislės tinkamiausios.

Riešutų prieskonį turinčios salotinės sultenės sėjamos kelis kartus per vegetaciją. Ne visi žino, kad pasisėti sultenių galima ir prieš žiemą. Lapinių salotų šeimai priklausančios sultenės labiausiai vertinamos dėl to, kad greitai auga ir turi maistinių savybių. Lietuvoje sultenės auginamos jau daugiau nei 10 metų, tačiau sėjama jų vis dar nedaug. Sultenė – greitai auganti, maistingesnė už kitų rūšių lapines salotas žalumyninė daržovė.

„Šiais metais užsiauginome daug svogūnų. Manėme, kad valgysime juos iki pavasario. Deja, pradėjo gesti  roputės, minkštėti ir ruduoti. Ką daryti?“ – klausia Valė iš Kaišiadorių rajono.  Atsako agronomė Regina Sereikienė. Vasaros dabar tokios, kad augalai priversti arba skursti dėl šalčio, arba leipti nuo karščio. Daržininkai žino, kad auginami esant didelei temperatūros kaitai svogūnai vėliau blogiau laikosi.

TV3 laidoje „Svajonių sodai“ – patarimai, kaip modernistinio namo stiliui sukurti želdyną, kuris nustebins sprendimais, formomis ir augalų bei spalvų deriniais.  Pasak laidos pašnekovės želdynų dizainerės Onutės Kisielienės vienas svarbiausių dalykų, nuo kurio reikėtų pradėti – gyvatvorė.  „Tuomet, kai visa teritorija aptverta, žinome aiškų rėmą, aiškias formas, tada mes galime ir apie aplinką pagalvoti. Dažnai galvojame, kad tvora reikalinga tam, kad galėtume pasislėpti nuo kaimynų.

Už lango pats viduržiemis, sėjos ir darbų sezonas dar toli, o taip norisi savų daržovių, kurios ir kvepia visai kitaip nei iš prekybos centrų. Ir tai misija įmanoma. Įdomu tai, kad savo darže ant palangės galite užsiauginti ne tik prieskonių, bet ir tikrų daržovių net neiškėlę kojos iš namų. Tam nereikia išskirtinės įrangos ar profesionalios priežiūros. O daržas ant palangės žiemą gali tapti ne tik natūralių vitaminų šaltiniu, bet ir dailia interjero detale.

Pomidorų mylėtojams sėklų sezonas prasidėjo vidurvasarį. Nemažai daržininkų sėklas rinko patys: skobė pomidorus, raugino sėklas, plovė ir džiovino jas. Tingintys tuo užsiimti, sėklų ieško šalies ir užsienio sėklų parduotuvėse, pomidorų augintojų forumuose. Apie tai, ko ten galima rasti ir kiek kainuoja, papasakosiu kituose straipsniuose. O dabar pats metas apžvelgti, ką galima rasti sėklų parduotuvėse.

Porai – viena iš nedaugelio daržovių, kurių į virtuvę šaltuoju metų laiku galima atsinešti tiesiai iš lysvės. Žieminių veislių porai dirvoje gali išsilaikyti iki pavasario. Daržininkai teigia, kad porams nepatinka permainingos lietuviškos žiemos. Atlydžių metu šių daržovių lapai ištęžta, o spustelėjus speigui sušąla. Jei tai kartojasi kelis sykius, augalas praranda ne tik patrauklią išvaizdą, bet ir maistinę vertę. Būtent todėl prasidėjus pirmam atlydžiui porus reikėtų ir tinkamai sandėliuoti.

Pomidorai iš savo šiltnamio žiemą, maistas, paruoštas indaplovėje. Nesąmonė? Pokštas? Tai pirmieji žodžiai, kurie jums atėjo į galvą, perskaičius pirmą sakinį? Nors savo patirtį apie neįprastą maisto ruošimą ir kaip turėti savo pomidorų žiemą verslininkė, visuomenininkė V. Tirevičienė atskleidė su šypsena, viskas, pasirodo, įmanoma. Per šventes feisbuke pasidalijusi nuotraukomis su savo užaugintais, bet svarbiausia žiemą sunokusiais pomidorais, Vilma sulaukė nemažai internautų klausimų.

Per Kalėdas biržietės Loretos darželyje pražydo gėlė eleboras. Pasak Loretos, paprastai gėlė pražydėdavo anksti pavasarį, tačiau prieš Kalėdas – pirmą kartą. Naujųjų metų išvakarėse kelmas tiesiog linko nuo žiedų. – Kaimynė, pamačiusi darželyje žydinčią gėlę, galvojo, kad ji dirbtinė, – juokėsi Loreta. Eleborą Loreta prie kelerius metus nusipirko parduotuvėje norėdama pasipuošti prieš namus prieš Kalėdas. Pavasarį gėlę persodino lauke. Kiekvieną ankstyvą pavasarį ji pražydėdavo.

Kodėl patyrę daržininkai siūlo neišmesti bulvių lupenų? Pasirodo, jos gali praversti lysvėse. Ir ne tik. Bulvių lupenos, palyginti su tradicinėmis organinėmis ir mineralinėmis trąšomis, turi tam tikrų privalumų: Prieinamumas. Jų iki pavasario galima sukaupti didelį kiekį. Naudingų mikroelementų gausa, galinti konkuruoti su kai kuriomis mineralinėmis trąšomis. Natūralumas. Bulvių lupenose nėra cheminių priedų. Bulvių lupenos yra trąša, tinkanti augant įvairioms daržovėms.

Viržiai – rudeninio grožio standartas. Bet ar būtina juos pirkti ir sodinti kasmet? O gal gražiau erikos, kurios parduodamos tuo pačiu metu rudenį? Kviečiu sužinoti, kaip atskirti viržius nuo erikų, ir kaip juos teisingai sodinti ir auginti, kad savo grožiu jie džiugintų ne vienerius metus: Šiame straipsnyje papasakosiu, kuo skiriasi viržiai ir erikos. Pasidalinsiu patarimais, kaip sodinti ir prižiūrėti viržius, kad šie augalai pražystų jūsų kieme ir kitais metais.

Spalio 24 d., ketvirtadienį, 12 val. VDU Botanikos sode (Ž. E. Žilibero g. 6, Kaunas) atidaroma atogrąžų drugių paroda – viena laukiamiausių rudens atrakcijų. Iki pat Naujųjų metų lankytojai galės grožėtis drugių skraidymu, stebėti jų maitinimosi ypatumus, o jei pasiseks – išvysti, kaip drugiai ritasi iš lėliukių inkubatoriuje. Jau tradicija tapusioje parodoje šiais metais skraidys gausus pulkas spalvingų Azijos ir Pietų Amerikos drugių.

Nors sakoma, kad kova su kurmiais yra beviltiška, nekovoti ir leisti jiems apsigyventi po pievele ir daržu taip pat nėra išeitis, tuo labiau, kad šiais laikais yra daug priemonių, leidžiančių kurmius atbaidyti. Kurmiai atsikrausto visų pirma ten, kur yra derlinga žemė, t. y. daug organinių medžiagų, vabalų, lervų, sliekų.

Kai ruduoja tujos, dažnai žmonės pasimeta – juk sakoma, kad tujos yra nereiklūs augalai, ir nieko daryti joms nereikia, tai kas čia dabar? Vis dėlto tujos – ne plastikinės, ir joms skirti dėmesio tikrai reikia. Su Vaiva Maroziene, želdynų specialiste ir mūsų kursų lektore, kalbėjomės apie priežastis, kodėl ruduoja tujos. Priežastys, kodėl ruduoja tujos: 1. NATŪRALI ŠAKELIŲ KAITA Kaip atpažinti: Spygliukai ruduoja ties kamienu, šakelių pradžioje.

Panevėžietės mamos ir dukrų kieme išaugo neįtikėtino dydžio dekoratyvinę saulėgrąžą. Gėlės gigantės ūgis išstybo iki beveik puspenkto metro ir baigia susigretinti su šermukšniu. Nors ant dekoratyvinių saulėgrąžų sėklų pakelio buvo nurodytas vos 0,40 cm gėlių ūgis. Gėlę milžinę užauginusios moterys dabar neatsigina dėmesio. Panevėžietės Valerijos ir dukrų kieme Ukmergės gatvėje lyg koks medis išstybusi žydi gražuolė saulėgrąža: „Nežinau sakau čia apačioj vien gal 14 žiedų su pumpurais.

Kauniečiai derlių užsiaugina ne kur nors užmiestyje, o čia pat, daugiabučių apsuptyje. Beveik pusšimtis žmonių Šilainiuose puoselėja bendruomeninį sodą, kuriame sirpsta uogos, noksta obuoliai ir auga įvairiausios daržovės. O gyventojai ne tik derliumi džiaugiasi, bet ir susitikimus rengia, ir vakaroja drauge. „Čia sodinsiu avietes, vietoj šitų kvietkelių nelabai gražių, išretinau medelius, kad saulės būtų. Čia šitie ne pirmi metai, tai jau žinau, kada Prinoksta paprika.

Kada geriau sodinti hortenzijas – rudenį ar pavasarį? Kokioje vietoje jas įkurdinti? Vieni gėlininkai teigia, kad joms būtinas pavėsis, kiti priešingai – šias gražuoles augina atokaitoje ir džiaugiasi stambiais žiedais. Internete mirga patarimų, o ką sako hortenzijų augintojai? Svarbiausia tinkamai iškarpyti stiebus Pandėlietė Audronė Butėnienė augina šluotelinės hortenzijos 12 rūšių ir 20 rūšių didžialapių. Pastarąsias vadina lepiomis. Hortenzijomis susidomėjo vartydama vokiškus žurnalus.

Apie tai, kaip iš tiesų pasiruošti žiemai, kad mūsų sodas bei aplinka, kurioje gyvename atrodytų gražiai, dailiai ir tvarkingai, šiandien studijoje kalbėsime su apželdinimo kursų ,,Geltonas karutis” organizatore – Lina Liubertaite. Už lango žvarbu, bet aplinką, kurioje gyvename, reikia kažkaip paruošti šaltajam sezonui.

Laida „Svajonių sodai“ Rūtos ir Sauliaus kvietimu apsilankė erdvioje jų sodyboje. Grįžusi iš emigracijos pora kuriasi Lietuvoje ir savo kieme nori auginti tai kas skaniausia, tai kas gražiausiai ir tai, kas džiugina širdį. Tačiau ne viskas jiems pavyko. Jie įsigijo nerūšinius vaismedžius iš Lenkijos ir pasijuto apgauti.

Dabar pats geriausias metas sodinti žieminius česnakus, rašoma ogorod.ru. Yra keli patarimai, kurių laikantis pavyks pasiekti paties geriausių rezultatų ir trokštamo derliaus.  Česnaką sodinkite iki 3-5 cm gylio. Dažniausiai jie sodinami tokiame gylyje likus 2-3 savaitėms iki pirmųjų šalnų.  Česnakus idealu sodinti ten, kur anksčiau augo pomidorai, agurkai arba ankštiniai augalai. Puikiai tinka rinktis lysves, kur būta kopūstų, cukinijos, moliūgų.

Nors už lango apniukę, vis dėlto pagalvoti apie tai, kaip reikėtų pasirūpinti sodu, kad aplinka jame džiugintų visą rudenį, žiemą ir net pavasarį, reikėtų jau dabar.  Naujienų portalo tv3.lt laidoje apie tai, kokias klaidas darome bei kaip jų išvengti, šiandien kalbamės su apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ organizatore Lina Liubertaite.

Neeilinė Anykščių mero biologo Sigito Obelevičiaus aistra – retų net į Raudonają knygą įtrauktų augalų kolekcionavimas ir auginimas. Traupio miestelyje šalia mokyklos tikrą retenybių sodą įkūręs vyras puoselėja ištisą botanikos lobyną. Laukinės gamtos sąlygomis čia tarpsta ir augalai iš Afrikos, vaisius veda ir nykštukinė obelis iš Kinijos ir vienetinis klevas.

Vienmetės kapų gėlės, kurias tenka keisti kas sezoną – ir brangu, ir laiko daug suryja, ir visai neekologiška. Visai kas kita – daugiametės kapų gėlės. Kai kurios iš jų žydi visai vėlai rudenį – kaip tik per Vėlines. Pradėkime nuo to, kad turiu omenyje astrus, kurie yra daugiamečiai, o ne vienmečius ratilius (jie dažnai astrais pavadinami). Augančių astrų tikrai pamatysite kapinėse, ir ne veltui – tai puikios kapų gėlės, žydinčios ramunėlės tipo žiedais rudenį.

„Pomidorus jau ima pulti ligos. Ką galima būtų padaryti, kad jie ilgiau derėtų, geriau noktų?“ – teiraujasi Gertrūda iš Šiaulių. Atsako agronomė Svetlana Jastramskienė. Auginimo ABC Vėsios naktys, permainingi orai nėra palankūs pomidorams. Ypač kenčia prastai vėdinamuose šiltnamiuose augantys augalai. Geriausia, kai intensyvaus augimo metu vyrauja 18–30 laipsnių šiluma ir 70–80 proc. oro drėgnumas. Kai labai karšta, stiebai būna ploni, lapai smulkūs, pradeda kristi žiedpumpuriai ir žiedai.

Šiaulietė Rima moliūgus augina jau ne pirmus metus, tačiau šis, užaugęs, įspūdingas gražuolis yra didžiausias moters užaugintas moliūgas per visą laiką. Būtent jis viešoje „Facebook“ erdvėje pastarosiomis dienomis sulaukė ir didžiulio lietuvių dėmesio. Pati šiaulietė Rima, kalbėdama su tv3.lt portalo žurnalistais šiek tiek kuklinasi. Mat, didelių pastangų moliūgo auginimui ji tikrai neskyrė, o jo dydis buvo nemenka staigmena ir pačiai augintojai. „Pasodinau į komposto krūvą ir pamiršau.

O dabar atgaiva jūsų akims – jūsų ekranus tuoj užkariaus trys pūkuotos bengalinės tigriukės, pirmą kartą viešai pasirodžiusios Limos zoologijos sode.  Tikras dovanų krepšelis Peru sostinės zoologijos sode. Pirmą kartą sodo lankytojams pristatomos viena už kitą mielesnės Bengalinės tigriukės. Nors joms jau 6 sav., mažylės vos didesnės už namines kates. O viena iš trijų dar ir itin reta – baltos spalvos bengalinė tigrė.

Mūsų soduose populiarėja vynuogininkystė. Pasirodo, ir mūsų krašte puikiausiai dera šios saldžios ir vitamino C gausa išsiskiriančios uogos, kurios kaip tik šiuo metu įpusėjo derėjimo sezoną. Šiemet saulės nepašykštėjusi vasara vynuogių augintojus džiugina išskirtiniu derliumi. „Moldaviška vynuogė „Kodrenka“ labai normaliai dera Lietuvoje faktas, sąlygos jai biški per šaltos, bet šiltnamy kuo puikiausiai atrodo.

Baigiantis vasarai ir turint omenyje klimato kaitos aktualijas, dar kartą vertėtų pakalbėti apie augalus, kuriems tikrai turėtų atsirasti vietos mūsų aplinkoje. Dauguma augalų nuo karščio ir sausros leipsta ir džiūsta. Tačiau yra augalų, kurie nuo seno prisitaikę prie sausros. Alpinariumus ir sodus galima puošti ir žoliniais augalais, kurie gražiai atrodo ir nereikalauja jokios ypatingos priežiūros. Pasiruošia iš anksto Sausrai pakantūs augalai dažniausiai turi ilgas šaknis.

Senovėje šeivamedžiai vadinti šventais medžiais, vaistais nuo visų ligų. Buvo manoma, kad kas mėnesį suvalgius po saują jo vaisių, galima išgyventi 100 ir daugiau metų. Atbaido kenkėjus Juodų, raudonų ar mėlynų šeivamedžių uogų sultimis blizgindavo odą, o atskiedus alūnu gautais rudai žaliais dažais dažydavo siūlus. Labai geras šeivamedžių vynas, jų vaisių galima įmesti į degtinę. Pramoniniu būdu iš šeivamedžių gaminami vermutai, likeriai, trauktinės.

Rugpjūčio viduryje švenčiama Žolinė – ne vien krikščioniška šventė. Šią dieną lietuviai nuo seno atsisveikindavo su želmenimis ir gėlėmis, rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo žemei už derlių ir grožį. Tad žolininkams tai – ypatinga šventė. Jų teigimu, per Žolinę surinkti augalai sukaupia savyje stiprią saulės energiją, o iškart po Žolinės prasideda sėklų ir šaknų metas. Žolininkas-vaistininkas Marius Lasinskas sako, jog jam Žolinė asocijuojasi su žolininkų švente.

Ar kada susimąstėte, kokie augalai mažina dirvožemio taršą? Kaune, Botanikos sode atidaryta ekspozicija, kurioje pristatoma per 50 augalų, švarinančių žemę ir valančių dirvą.  Jei kada skindami kokią uogą įsidilginsite ir pyktelėsite ant dilgėlės, greičiausiai be reikalo. Ji juk ankstyvą pavasarį – vitaminų šaltinis, o dar ir pavojingas medžiagas iš dirvos valo – pakanti azoto pertekliui, o ir nuo sunkiųjų metalų žemę vaduoja. Būtent nuo pastarųjų teršalų gruntą valo bene daugiausia augalų.

Yra puikus receptas tam, kad pomidorų derlius išties pradžiugintų. Kas svarbiausia – populiarių ir ganėtinai brangių mikrobiologinių trąšų „Baikal EM 1“ alternatyvą galima pasigaminti patiems. Receptas išties paprastas: į trijų litrų indą įpilkite apie 2,5 litro distiliuoto (būtinai!) šilto vandens. Įdėkite 100 gramų gyvų mielių, ištirpintų šiltame vandenyje, ir įpilkite pusę puodelio cukraus. Indą uždenkite marle ir pastatykite šiltoje vietoje. Retkarčiais jį pakratykite.

Jau ketvirtus metus Pagaičiškių kaimo gyventoja tuo pačiu metu sulaukia pražystant kaktuso. Pirmą kartą jo žiedus moteris išvydo, kai palaidojusi sūnų sugrįžo iš kapinių. Moteris ir jos artimieji spėlioja, ar tai sutapimas, ar kažkoks jiems siunčiamas ženklas. Pagaičiškių kaime gyvenanti 77 metų Zina Karinauskienė savo namuose šiuo metu šeimininkauja su šuneliu ir katinėliu. Tiesa, viena retai būna – sulaukia netoli gyvenančių dviejų dukterų bei dvylikos anūkų apsilankymų.