skurstantieji

Kone trečdaliu pakilusios pigiausio maisto kainos išaugino skurstančiųjų gretas. Per metus prašančiųjų paramos maistu Lietuvoje padaugėjo net penkiolika tūkstančių. Prie paramos organizacijų durų stovintys žmonės skundžiasi parduotuvėse perkantys tik smarkiai nukainotas prekes, kitu atveju – nebeturėtų ką valgyti. Esą juos nuo bado gelbėja tik parama maistu, o vargšais besirūpinančių organizacijų atstovai optimizmu netrykšta.

Itin skurdžiai gyvenančių žmonių pasaulyje dėl COVID-19 pandemijos, sustiprinusios karinių konfliktų bei klimato kaitos padarinius, padaugės pirmąkart per daugiau nei du dešimtmečius, teigiama Pasaulio banko apžvalgoje. Ši įtakinga tarptautinė finansų institucija prognozuoja, jog itin skurstančiųjų planetoje šiais metais padaugės 88-115 mln., o per šiuos ir ateinančius metus – 150 mln. žmonių. Pasaulio bankas itin skurstantiems priskiria tuos, kurių pajamos per dieną neviršija 1,9 JAV dolerio.

Kalėdas ir kitas šventes kasmet pasitinka vis daugiau vienišų senjorų. Tokias išvadas skelbia ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tai patvirtina ir Maltos ordino atstovai, pastebėję, kad prašančių paramos maistu ar daiktais kasmet daugėja. Tarp skurstančiųjų atsidūrė ir už Lietuvos laisvę gyvybę padėjusio Romo Kalantos giminaitė. Beveik devyniasdešimties sulaukusios moters namuose langai kiauri, o pensijos vos užtenka vaistams. Tad maisto produktų tenka prašyt iš aukotojų.

 Teismas paskelbė verdiktą – maisto tiekėjo „Pontem“ vištienos konservai nėra tinkami tiekti skurstantiems. Taip atmestas ir verslininkų skundas dėl maisto ir veterinarijos tarnybos tyrimo, kad produktas neatitinka reikalavimų. Iš viso tokių konservų iš bendrovės buvo ruošiamasi pirkti per milijoną, visgi dabar daugiau nei pusė skardinių renka voratinklius sandėliuose. Vietoj vištienos gabaliukų – masė, labiau primenanti košę.

Paramos maistu lyg išganymo kas kelis mėnesius laukiantys skurstantieji nusivylė pagaliau sulaukę pirmo šiemet dalijimo. Davinys toks skurdus, kad ne vienam atėjusiam atsiimti buvo graudu žiūrėti. Vos viena skardinė kiaulienos konservų ir pakelis abejotinos vertės saldintų sausų pusryčių. Dėl to kaltą Europos socialinio fondo agentūrą tautiečiai traukia per dantį ir tikisi, kad kitu dalijimu skriaudą atlygins kumpio ar dešros gabalėliu.

Praradę didžiąją dalį pajamų, Lietuvos gyventojai pirmiausiai atsisakytų naujų drabužių bei avalynės. Po to mažintų išlaidas transportui, bei imtų taupyti kasdieniams maisto produktams – valgyti mažiau vaisių ir daržovių. Tokią Lietuvos gyventojų reakciją į klausimą, ką darytų jei gautų tik 30 proc. dabartinių pajamų, atskleidė apklausa, kurią Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) užsakymu atliko „Spinter tyrimai“. „Faktas, kad net 68 proc.

Nepaisant jau kelerius metus iš eilės augančios Lietuvos ekonomikos, skurstančių žmonių skaičiaus šalyje suvaldyti taip ir nesugebėjome. Jei 1999 m. skurdo 600 tūkst. Lietuvos gyventojų, tai po dviejų dešimtmečių – 50 tūkst. daugiau. Kokių žingsnių spręsti šią problemą imasi valdantieji ir kokių žingsnių būtinai reikia imtis? Skurdo rizikos riba 2017 m. vienam asmeniui buvo 307 eurai, o šeimai, kurioje gyvena du suaugę asmenys ir du vaikai iki 14 metų – 644 eurai.

Teismas paskelbė, kad miltų ir sausų pusryčių nepasiturintiems konkursą rengusi Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra pažeidė įstatymą ir turės grąžinti daugiau nei 0,2 mln. eurų. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) antradienį nutarė, kad Europos Sąjungos (ES) paramą Lietuvoje administruojančios Europos socialinio fondo agentūros (ESFA) sprendimas įpareigoti agentūrą grąžinti 213,6 tūkst. eurų - tesėtas. ESFA sprendimas priimtas balandį.

Po labdaringai veikiančios agentūros „SOS vaikai“ virtuvę besisukiojanti Rima kasdien už įstaigos durų pasirodantiems alkstantiesiems ruošiasi gaminti pietus jau iš šį savaitgalį suaukotų maisto produktų. Tačiau, anot moters, per dvi dienas parduotuvėje suaukotų produktų ilgiausiai užteks vos keliems mėnesiams. Mat  ne tik padaugėjo bado kamuojamų žmonių, bet ir aukų krepšelis šįkart nebebuvo toks dosnus kaip pernai.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ketvirtadienį pranešė, kad įtarimai dėl per brangiai pirktų miltų skurstantiems pasitvirtino. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas atliko rinkos tyrimus ir nustatė, kad kaina buvo per aukšta. Kaip pažymi ministerija, sutartis dėl jų pirkimo nebuvo pasirašyta. Tyrimą dėl per brangiai pirktų produktų nepasiturintiems šiuo metu atlieka Generalinė prokuratūra, į kurią jau anksčiau kilus abejonių dėl kainų pagrįstumo kreipėsi Žemės ūkio ministerija.

 Gindama viešąjį interesą Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) leidžia tęsti atvirąjį konkursą. „Labiausiai skurstantiems asmenims skiriamų maisto produktų ir jų tiekimo pirkimas“, kurį vykdo Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra (Perkančioji organizacija). Konkurso dokumentų vertinimas atliktas, remiantis LR žemės ūkio ministerijos prašymu įvertinti šio pirkimo specifikacijos reikalavimus, numatančius, kad perkamuose kvietiniuose miltuose turi būti 15 proc.

Rūta Vainienė Artėja rinkimai ir politikų meilė žmonėms vėl liejasi per kraštus. Vis tik ne visus žmones jie myli vienodai. Įprasta manyti, kad politikai nepakankamai rūpinasi skurstančiais Lietuvos gyventojais ir juos prisimena tik per rinkimus. Politikai iš tiesų skurstančiais rūpinasi ne visai taip, kaip derėtų. Tačiau yra ir kita kategorija žmonių, kurių politikai neprisimena niekada. Neprisimena, nors būtent iš jų kišenės ir patys duoną valgo, ir kitus maitina.

 Šiandien Seimui teikiamos Socialinės apsaugos ministerijos parengtos Vietos savivaldos įstatymo ir Piniginės paramos nepasiturintiesiems įstatymo pataisos. Jomis siūloma ne vien nustatyti vienodą piniginės socialinės paramos teikimo modelį visoms savivaldybėms, bet ir suteikti savivaldybėms teisę skirti būsto šildymo išlaidų kompensacijas didesniam paramos gavėjų ratui. „Dažnai Lietuvos šeimai šildymo sezonas yra nemenkas iššūkis jos biudžetui.

 Lietuva per 7 metus gaus 77 mln. eurų (beveik 266 mln. litų) skurstančiųjų maistu ir būtiniausioms higienos prekėms. Parama bus skirta iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo. Dar 13 mln. eurų (beveik 45 mln. litų) bus skirta iš nacionalinių išteklių, Tai numatyta ketvirtadienį Europos Komisijos (EK) patvirtintoje Lietuvos veiksmų programoje dėl naujo fondo lėšų naudojimo, pranešė EK atstovybė Lietuvoje. Fondo lėšomis maisto paketus gaus apie 300 tūkst.

 Vitalija Jalianiauskienė Skurstančiųjų ratas darosi vis platesnis, problemos – aštresnės, galimybių išsikapstyti iš skurdo liūno – vis mažiau. Vis garsiau kalbama apie šalyje augančio skurdo mastą ir būtinybę kuo skubiau imtis veiksmingų priemonių jam mažinti. Sočiai gyvenantys ir įsivaizduojantys, kad skurdo paliesti yra tik ranką išmaldai tiesiantys ar konteineriuose besirausiantys benamiai, labai klysta.

Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ Beveik šimtui skurdžiai besiverčiančių Panevėžio krašto šeimų ir trejiems globos namams jau šiomis dienomis bus išdalyta apie 10 tonų Norvegijos labdaros – drabužių, patalynės, indų, dviračių, net baldų. Ko trūksta skurstantiems panevėžiečiams, norvegai žvalgėsi atvažiavę dar vasarą. „Mane stebina, kad jie stengiasi parūpinti tai, ko žmonės prašo. Šiemet net sulaukėme prašymo, gal norvegai galėtų padėti nupirkti namą.

Sandėliai, kuriuose laikomos maisto produktų atsargos, vėliau patenkančios ir ant skurdžiai gyvenančių žmonių stalo, šiuo metu tušti. Jau antri metai, kai į juos nekraunama nei sviesto, nei pieno miltų, nei grūdų, nors šiemet būta jų pertekliaus.

Skur­das – vie­na opiau­sių pro­ble­mų, su ku­ria su­si­du­ria­ma ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir vi­sa­me pa­sau­ly­je. Jau nuo 1987-ųjų, t. y. 25-erius me­tus iš ei­lės, spa­lio 17-ąją mi­ni­ma Tarp­tau­ti­nė ko­vos su skur­du die­na.

„Neišmesi juk – atiduosiu paukščiams ir sules su visais gyviais“, – nusprendė šiaulietė Vida Červinskienė, į „Šiaulių naujienų“ redakciją atėjusi nešina kruopų pakuote, kurioje ropoja vabzdžiai. „Geriau tos labdaros visai neduotų“, – piktinasi moteris, nes puikiai žino, jog tie, kurie ima Europos Sąjungos finansuojamą pagalbą, tikrai vargsta ir tos kruopos jiems reikalingos. Deja, tenka pilti lauk, nes kruopos – sukirmijusios.

„Išvirti košei reikia pieno, kruopų, margarino. Yra žmonių, kuriems stinga pinigų tokiai košei. Padėkite pamaitinti nepasiturinčius“ – tokiais žodžiais „Maisto bankas“ kviečia į šį penktadienį ir šeštadienį 47 miestų beveik visuose prekybos centruose vyksiančią maisto produktų rinkimo akciją. Nors šalies vadovai ir ekspertai prakalbo apie krizės pabaigą, sunkmetis neskuba trauktis iš labiausiai nepasiturinčių žmonių gyvenimo.