skiepai

Lietuvoje nuo vakcinacijos pradžios buvo galima pastebėti įvairiausių skiepų skatinimo kampanijų – vieni bandė pritraukti žmones pasiskiepyti loterijomis, kiti nemokamu maistu ar nemokamomis paslaugomis.

Žmonėms keliant vis daugiau klausimų apie skiepus, jų sukeliamas šalutines reakcijas, antikūnų testus VUL Santaros klinikų gydytojas otorinolaringologas Darius Rauba paaiškina, ką svarbiausio apie tai reikėtų žinoti. Jis socialiniame tinkle pastebėjo sulaukiantis nemažai privačių žinučių su klausimais apie skiepus, jų sukeliamas pašalines reakcijas, apie atliekamus antikūnų testus, jų reikšmes, mat žmonės juos darosi, bet niekas atsakymo jiems nepakomentuoja.

Vyriausybė iš antivakserių, kurie nuo COVID-19 nesiskiepija ne dėl medicininių priežasčių, ketina atimti ligos išmokas, mokamas susirgusiems ir darbo pajamas dėl ligos praradusiems asmenims. Iki šiol ligos išmokos nebūdavo mokamos tik tais atvejais, kai asmuo įgydavo traumą darydamas nusikaltimą, pats susižalodavo sveikatą, apsimesdavo sergančiu arba tapdavo nedarbingas dėl alkoholio ir psichotropinių medžiagų vartojimo.

Prie „Sodros“ stovinčio skiepų autobuso nusidriekė eilė. Gyventojai skundžiasi, kad net susirinkę prie autobuso jie vis vien negali gauti skiepo – „Sodros“ darbuotojams teikiama pirmenybė skiepui. Su tv3.lt naujienų portalu susisiekusi skaitytoja sako, kad prie autobuso – bardakas.   Su portalu susisiekusi skaitytoja Milda (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) piktinasi, kad nors ir gyventojai skatinami skiepytis, vakcinos pirmiausia skiriamos valstybės tarnautojams.

Nepaisant to, kad vakcinacijos tempai pastarosiomis dienomis šoktelėjo, vis kalbama apie sunkumus įtikinant žmones skiepytis. Nepadeda savivaldybių raginimai pasiskiepyti loterijomis, verslų – nemokamu maistu ar paslaugomis, todėl valdantieji kalba pradėsiantys riboti paslaugas nepasiskiepijusiems – ateityje jie gali negauti nemokamo testavimo, jiems nebus leista pramogauti ar lankytis baruose. Tokius svarstymus savivaldybių merai vadina visiškomis nesąmonėmis.

Kadenciją baigęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus ir žmona Alma Adamkienė buvo vieni pirmųjų, pasiskiepiję nuo COVID-19 viruso, pradėjus skiepyti vyresnius nei 80 metų asmenis. V. Adamkus neslepia apmaudo dėl žmonių abejingumo ir siunčia svarbią žinią visiems nepasiskiepijusiems. V. Adamkus naujienų portalui tv3.lt sako, jog situacija liūdina, kad žmonės yra priešiškai nusistatę prieš vakcinas nuo koronaviruso, o vakcinavimo mastai kasdien vis mažėja.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė abejoja, ar reikia versti darbdavius griežčiau reaguoti į nuo koronaviruso nesiskiepijančius darbuotojus. Pasak jos, reikia dar išnaudoti visas skiepytis skatinančias motyvacines priemones.   I. Segalovičienė be kita ko įsitikinusi, kad nušalinti nuo darbo būtų galima ne visus nesiskiepijančius žmones, o tik kai kurių profesijų atstovus.

Beviltiška Matthew Keenan situacija šio mėnesio pradžioje pasidalijo vyresnioji medikė, įkėlusi į „Twitter“ vyro nuotrauką su deguonies kauke ir prierašu, jog jis „kovoja už savo gyvybę“ Medikė apibūdino Matthew kaip vakcinos skeptiką, susirgusį Covid-19, futbolo trenerį ir tėvą. Vyras kovą su virusu pralaimėjo, rašo mirror.co.uk. Dešimtys žmonių reiškia užuojautą Bierley gyvenusiam futbolą mylinčiam tėčiui.

Statistikos departamentas suskaičiavo, kiek mirštančių nuo koronaviruso Lietuvos gyventojų buvo paskiepyti nuo COVID-19 ir kiek ne. Duomenys iškalbingi – 9 iš 10 COVID-19 sirgusių ir mirusių žmonių buvo nevakcinuoti, likę arba buvo gavę tik vieną skiepą, arba vakcinuoti sirgo labai sunkiomis gretutinėmis ligomis. Gydytojai ir specialistai akcentuoja: po pilnos vakcinacijos nuo COVID-19 miršta tik labai silpną imuninę sistemą turintys žmonės, dažniausiai senjorai.

Nuo pirmadienio atlikti koronaviruso tyrimą ir izoliuotis turės šia liga per paskutinį pusmetį nesirgę ir nuo jos nepaskiepyti asmenys, atvykstantys iš Airijos, Belgijos ir Graikijos salų, išskyrus Tasą. Būtent šios šalys ir teritorijos atsidūrė raudonojoje zonoje, atnaujinus paveiktų šalių sąrašą, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Nuo koronaviruso nepaskiepyti Vokietijos gyventojai gali susidurti su naujais apribojimais, jeigu šalyje ir toliau daugės infekcijos atvejų, sekmadienį duodama interviu pareiškė kanclerės Angelos Merkel administracijos vadovė. „Paskiepyti žmonės tikrai turės daugiau laisvės nei neskiepytieji“, – laikraščiui „Bild am Sonntag“ sakė Helgė Braun.

Praėjusią parą nuo koronaviruso iš viso paskiepyti 3789 žmonės: 3041 iš jų gavo pirmą, o 748 – antrą skiepo dozę, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 351 tūkst. 303 žmonės, visiškai – 1 mln. 208 tūkst. 339. Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 55,2 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 69,9 proc. – 75–79 metų gyventojų, 72,6 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 71,5 proc. – 65–69 metų gyventojų.

Beveik visi Užsieniečių registracijos centre gyvenantys neteisėti migrantai atsisakė skiepytis nuo koronaviruso, informuoja Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). „Centre Pabradėje yra du migrantai, kurie paskiepyti dviem dozėmis, vienas gavo vieną dozę. Visi kiti skiepytis nepanoro“, – BNS sakė VSAT atstovas Giedrius Mišutis. Jis teigė, kad pasieniečiai įkalbinėja migrantus pasiskiepyti. Užsieniečių registracijos centre šiuo metu apgyvendinta apie 480 migrantų, 60 iš jų yra izoliacijoje.

Jau pirmąją Seimo rudens sesijos dieną rugsėjį Seimo narys Tomas Tomilinas žada į plenarinių posėdžių salę grąžinti vadinamųjų „skiepadienių“ idėją. Seimo nario neįtikina Vyriausybės argumentas, kad laisvadieniai už skiepus nuo COVID-19 būtų per brangūs ir aktualūs ne visiems. Tuo metu valdantieji į šią idėją žiūri skeptiškai. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nario T. Tomilino inicijuota „skiepadienių“ idėja Seime skintis kelią pradėjo dar balandžio pabaigoje.

Lietuvos statistikos departamento preliminariais duomenimis šiuo metu Lietuvoje tarp SARS-CoV-2 virusu užsikrečiančių, dėl COVID-19 hospitalizuojamų bei nuo COVID-19 mirštančių dominuoja nevakcinuoti asmenys, rašoma pranešime spaudai. Nepasiskiepiję ir nepilnai vakcinuoti asmenys nuo 2021 m. birželio mėn. sudarė 94 proc. iš naujų užsikrėtimo atvejų, 96 proc. iš COVID-19 hospitalizacijų ir 96 proc. mirčių nuo COVID-19 atvejų.

Beveik 90 proc. nuo COVID-19 ligoninėse gydomų žmonių nebuvo skiepyti, rodo BNS turimi valdžios institucijų preliminarūs duomenys. Skaičiuojant nuo birželio pradžios gydomus žmones, kiek mažiau nei 10 proc. buvo skiepti tik viena iš dviejų vakcinos dozių. Panašūs rodikliai ir vertinant naujus užsikrėtimus. Per tą patį laikotarpį apie 80 proc. naujų užsikrėtimo koronaviruso atvejų sudarė neskiepyti žmonės.

Pusę ir daugiau pilnamečių šalies gyventojų paskiepijo 48 iš 60 šalies savivaldybių, rodo Statistikos departamento duomenys. Sąrašo lyderė – Neringa, kur mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti visi vyresni nei 18 metų gyventojai. Vertinant paskiepytųjų dalį nuo visų gyventojų, tokie žmones sudaro 87,5 procento. Vangiausiai skiepijama Šalčininkų rajone. Tai vienintelė šalies savivaldybė, kurioje paskiepytų suaugusių gyventojų dalis kol kas nesudaro nė trečdalio.

Praėjusią parą nuo koronaviruso iš viso paskiepyti 16 tūkst. 411 žmonių: 11 tūkst. 439 iš jų gavo pirmąją, o 4972 – antrąją skiepo doze, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 336 tūkst. 272 žmonės, visiškai – 1 mln. 200 tūkst. 803. Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 55,1 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 69,7 proc. – 75–79 metų gyventojų, 72,4 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 71,2 proc.

Valdžia sako, kad žmones skiepytis prišaukti sunku, bet prie Vilniaus Kalvarijų turgaus – paradoksas. Susirinkusi eilė žmonių niršta, kad laukti tenka kelias valandas, o specialistai sako, kad paskiepyti visų norinčių nespės, nes skiepų autobusiukas turi pajudėti į kitą vietą. O štai Klaipėdos universitetinėje ligoninėje per dvi savaites sergančiųjų COVID-19 skaičius padvigubėjo. O į ligos patalą gydymo įstaigose atsigula neskiepyti žmonės.

Per praėjusią parą nuo koronaviruso iš viso paskiepyti 12 tūkst. 672 žmonės: 7804 iš jų gavo pirmąją, o 4868 – antrąją skiepo doze, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepytas 1 mln. 324 tūkst. 591 žmogus, abiem – 1 mln. 121 tūkst. 656. Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 55 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 69,6 proc. – 75–79 metų gyventojų, 72,1 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 70,9 proc. – 65–69 metų gyventojų.

Epidemiologinė situacija šalyje sparčiai blogėja – pastarąją parą užfiksuotas per vasarą rekordinis užsikrėtusių koronavirusu skaičius – 176 nauji atvejai. Mokslininkai įspėja, jei padėtis nesikeis – rudenį jau turėsime kelis tūkstančius naujų sergančių per dieną ir karantiną. Žmonėms nesivakcinuojant, Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen visiems pasiskiepijusiems siūlo organizuoti piniginę loteriją.

Dėl sparčiai daugėjančių užsikrėtimų koronavirusu raudonuojančių Lietuvos savivaldybių vadovai mato vienintelį kelią vaduotis iš viruso gniaužtų – vakcinaciją. Rietavo, Šilutės rajono ir Klaipėdos miesto merų teigimu, nesiskiepijusiems asmenims derėtų apsunkinti gyvenimą – apmokestinti Covid-19 testus ir netgi įvesti privalomą skiepijimą. Rietavo mero Antano Černeckio teigimu, sulėtėję skiepijimo tempai duoda laisvę ligai plisti.

Lietuvos statistikos departamentas pradeda skelbti, kokią dalį konkrečiose įmonėse sudaro galimai imunizuoti nuo SARS-CoV-2 darbuotojai. Duomenys pateikiami atvirų duomenų faile Asmenų imunizacija pagal darbovietes. „Stengiamės labai operatyviai reaguoti į vartotojų poreikį ir tikimės, kad ši informacija padės kuo efektyviau kovoti šaliai su pandemija“, – įsitikinusi Lietuvos statistikos departamento vadovė dr. Jūratė Petrauskienė. Duomenys bus atnaujinami kasdien.

Neapsisprendusiųjų dėl skiepų nuo koronaviruso nuomonei pakeisti Sveikatos apsaugos ministerija inicijuoja naują viešinimo kampaniją. Šią savaitę paskelbtas konkurso sąlygų projektas, dėl kurio iš suinteresuotų pusių laukiama pastabų ir pastebėjimų. Kaip nurodoma Centriniame viešųjų pirkimų portale, tą galima daryti iki pirmadienio.

Norinčių pasiskiepyti pirmąją vakcinos doze nuo koronaviruso sulaukiama vis mažiau. Norėdamos paraginti žmones pasiskiepyti savivaldybės steigia loterijas, siūlo nemokamus pietus ar toliau žmones skatina reklaminėmis kampanijomis. Ten, kur gyventojai skiepijasi pasyviau, juos aplanko skiepų autobusiukas. Tačiau ir to neužtenka, todėl Vilniuje nuo trečiadienio pradeda kursuoti du dideli „skiepobusai“ – miesto autobusai, kurie pakeis ligšiolinį mikroautobusą.

Per praėjusią parą nuo koronaviruso iš viso paskiepyti 11 tūkst. 355 žmonės: 6988 gavo pirmąją, o 4367 – antrąją skiepo doze, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 316 tūkst. 663 žmonės, abiem – 1 mln. 116 tūkst. 732. Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 54,9 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 69,5 proc. – 75–79 metų gyventojų, 72 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 70,8 proc. – 65–69 metų gyventojų.

Šį ketvirtadienį, liepos 22 dieną, Vilniaus oro uosto keleivių išvykimo terminalo viduje bus siūloma galimybė be išankstinės registracijos pasiskiepyti nuo COVID-19. Anot oro uostų atstovų, tiek aplinkinių bendruomenių gyventojai, tiek oro uoste ar aplink dirbantys, tiek keleiviai galės atvykti į „Rezus.lt“ testavimo informacijos centrą (terminalo viduje) jau nuo ketvirtadienio ryto ir patogiai pasiskiepyti. Pasiskiepyti bus galima ketvirtadienį - nuo 8 iki 18 valandos.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad dar ne visos skatinimo skiepytis nuo COVID-19 priemonės išbandytos, vienomis iš jų ji įvardija laisvadienius darbuotojams bei konkrečias pinigines išmokas. „Man atrodo, kad dar ne visos skatinimo priemonės yra išbandytos ar jomis pasinaudota“, – trečiadienį Žinių radijui sakė parlamento vadovė. Jos teigimu, viena iš priemonių galėtų būti dviejų laisvadienių suteikimas už pasiskiepijimą.

Lietuvoje vien per liepą prireikus utilizuoti per 14 tūkst. pasibaigusio galiojimo koronaviruso vakcinų, šalis neturėtų galimybės jų skubiai perduoti sunaudoti kitoms, pavyzdžiui, Rytų Partnerystės, šalims, sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai. „Tos vakcinos, kurios jau yra asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, jų išvežti jau nebegalima: nepriims ir tos šalys gavėjos“, – BNS sakė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Farmacijos politikos skyriaus vedėja Anželika Oraitė.

Vilniuje nuo trečiadienio pradeda kursuoti du „skiepobusai“ – miesto autobusai, skirti gyventojų vakcinavimui nuo COVID-19. Kaip BNS teigė Vilniaus mero atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius, du maršrutiniai miesto autobusai – mobilūs vakcinacijos punktai pakeis ligšiolinį mikroautobusą ir galės aptarnauti didesnę dalį gyventojų bei važiuos į tas miesto vietas, kur gyventojai skiepijasi pasyviau.

Vilniaus miesto savivaldybei išpylus tūkstančius vakcinų, Vyriausybė pripažįsta, kad nepanaudojamas vakcinų dozes būtų galima perduoti užsienio valstybėms, tačiau tai komplikuota. Kol kas Lietuva ketina dovanoti 200 tūkst. tik „Vaxzevria“ vakcinos dozių. Praėjusią savaitę paskelbta, kad Vilniuje sunaikinta 5 tūkst. „Moderna“ vakcinos dozių. Savivaldybės teigimu, taip buvo pasielgta, nes pasibaigė atšildytų vakcinų galiojimo laikas.

Klaipėdoje prastėjant epidemiologinei situacijai, savaitgalį rengiamos Jūros šventės atšaukti neketinama, sako uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas. „Jūros šventė turi įvykti, tačiau tikrai nelaukiame joje nepasiskiepijusių žmonių – tų žmonių, kurie kelia grėsmę ir sau, ir kitiems“, – BNS antradienį sakė miesto vadovas. „Kad ją atšauktume ar atidėtume, turėtų būti visiškai ekstremali situacija“, – pridūrė jis.

Vien per liepos mėnesį jau utilizuota 14,4 tūkst. vakcinos nuo koronaviruso dozių, BNS informavo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Birželį utilizuota 1,6 tūkst. vakcinos dozių, o gegužę – 348, balandį – 479. Kovą jų buvo 20. Didžioji dalis utilizuotos vakcinos – „Moderna“: 13,7 tūkst. dozių. SAM teigia negalinti atskleisti vakcinų vertės dėl sutarčių sąlygų.

Vakcinacijos apsukos vis mąžta, nors Covid-19 niekur nesitraukia – galimai artėja ketvirtoji banga. Seimo narys Andrius Navickas atsisakymą skiepytis lygina su vairavimu išgėrus: abiem atvejais dėl neatsakingo elgesio gęsta gyvybės. „Facebook“ paskyroje Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovas A. Navickas griežtai vertino atsisakiusius vakcinų: „Tingi ar bijai skiepytis? Esi savo artimo budelis.

Lietuvoje sulėtėjus vakcinacijos nuo COVID-19 tempams, politikai, medikai ir kiti specialistai suka galvas, kaip paskatinti gyventojus skiepytis. Jei neveikia vilionės dovanomis ar net cepelinais, galbūt padėtų statistika?  Statistikos departamentas nuo rugpjūčio tikisi pakeisti tai, kaip skelbia kasdienių užsikrėtimų ir mirčių nuo COVID-19 statistiką. Planuojama viešinti, kiek užsikrėtusiųjų ir mirusiųjų buvo pasiskiepiję. „Greitu laiku skelbsime vakcinų efektyvumą, t. y., kiek 100 proc.

Per praėjusią parą nuo koronaviruso iš viso paskiepyti 10 tūkst. 722 gyventojai: 4481 gavo pirmąją skiepo doze ir 6241 – antrąja skiepo doze, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 309 tūkst. 549 žmonės, abiem – 1 mln. 112 tūkst. 266. Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 54,8 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 69,4 proc. – 75–79 metų gyventojų, 71,9 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 70,7 proc.

Prezidento patarėjas Povilas Mačiulis sako, kad Gitanas Nausėda pasigenda aktyvesnio Sveikatos apsaugos ministerijos vaidmens skatinant gyventojus vakcinuotis, kviečia keisti vakcinacijos komunikavimo strategiją.  Žinių radijui jis antradienį tvirtino, kad paspartinti vakcinavimą padėtų Prezidento suburtos sveikatos ekspertų tarybos jau anksčiau siūlytos priemonės. „Pirmiausia – aktyvi, fokusuota informavimo kampanija.

Vengiantiems skiepytis gyvenimas apkars – nemokamų testų norintys keliauti, dalyvauti renginiuose ar koncertuose gali greit nebegauti. Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad toks testavimas mokesčių mokėtojams kainuoja brangiau nei skiepas. Vilniaus meras Remigijus Šimašius siūlo apmokestinti ir gydymą nuo koronaviruso – nepasiskiepiję, užsikrėtę ir į ligoninę papuolę asmenys, už gydymą mokėtų iš savo kišenės.

Lietuvoje – keista situacija: valdžia suka galvą, kaip įtikinti gyventojus skiepytis, bet kai kurie norintieji gauti vakciną susiduria su kliūtimis. Farmacijos įmonėje Vilniuje dirbanti Milda, paprašiusi neatskleisti savo tapatybės, negali nuslėpti pasipiktinimo: balandžio mėnesį koronavirusu persirgusi moteris nori pasiskiepyti nuo COVID-19, bet negali, nes nuo diagnozės patvirtinimo nėra praėję 150 dienų. Taip nustatyta operacijų vadovo sprendime.

Žinia apie nuo liepos šeimos gydytojo komandai skiriamą po 5 eurų skatinamąjį priedą už kiekvieną paragintą skiepytis pacientą spėjo sukelti gyventojų nepasitenkinimą. Patys medikai sako, kad tai – seniai lauktas finansavimas už viršvalandžius, mat jų kabinetai pilni ir kitų, ne vien atėjusių konsultuotis dėl skiepų, pacientų.

Vakcinacijos tempams Lietuvoje sulėtėjus, Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius neabejoja – reikia keisti taktiką. Visi, kurie norėjo pasiskiepyti, jau pasiskiepijo, todėl jis siūlo valdantiesiems atkreipti dėmesį ne tik į skiepų kampaniją, bet ir apmokestinti gydymo išlaidas bei testavimus nepasiskiepijusiems. Jo nuomone, tai neteisinga pandemijos atžvilgiu. Tokius R. Šimašiaus siūlymus antradienį savo „Facebook“ paskyroje“ sukritikavo Seimo narė Agnė Širinskienė.

Lietuva sieks daugiau vakcinos paaukoti trečiosioms šalims, bet kol kas tai įmanoma tik su „AstraZeneca“ vakcina, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Yra toks naivus įsivaizdavimas, kad Lietuva gali pasižiūrėti savo vakcinas ir sakyti: atiduodame. Taip neveikia, todėl, kad vakcinos yra medicininis preparatas.

Per praėjusią parą nuo koronaviruso iš viso paskiepyti 1527 gyventojai: 911 pirmąją skiepo doze ir 616 antrąja skiepo doze, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 304 tūkst. 972 žmonės, abiem – 1 mln. 105 tūkst. 953. Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 54,8 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 69,4 proc. – 75–79 metų gyventojų, 71,9 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 70,6 proc. – 65–69 metų gyventojų.

Vakcinų trūkumo nuo COVID-19 šalyje kurį laiką šalyje nėra. Skiepų tempams sulėtėjus Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir savivaldybės sprendžia, kaip pritraukti norinčiuosius pasiskiepyti. Jie raginami loterijomis, skrajutėmis, skambiais pasisakymais, važiavimais tiesiai į namus. Daugelyje šalies vietų pasiskiepyti galima be išankstinės registracijos.

Siekiant paspartinti vakcinavimo nuo COVID-19 procesą, skiepyti svarstoma ir studentų miesteliuose, teigia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Su universitetais taip pat bendradarbiaujame ir tikimės ten sudaryti galimybes, – pirmadienį LRT radijui sakė ministras. Jo teigimu, dėl tokios galimybės šiuo metu yra tariamasi. „Studentų miesteliai, kur dabar atvyks naujieji studentai, tvarkysis savo dokumentus, apgyvendinimo klausimus“, – kalbėjo A. Dulkys.

Jau ne viena valstybė priėmė sprendimą privalomai nuo COVID-19 skiepyti bent dalį darbuotojų. Tokį kelią pasirinkus ir kaimyninei Latvijai, kyla klausimas, ar Lietuva imsis šios priemonės. Tiesa, darbuotojai, darbdaviai ir teisininkai kategoriškai nesutinka privalomai skiepyti gyventojus, akcentuodami, kad prievarta neišspręs problemos.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pagaliau patvirtino persirgusiųjų koronavirusu skiepijimo tvarką. Vis dėl to imunologams primygtinai pabrėžiant, kad be reikalo skatinti imuninio atsako nereikia, dalis tokių žmonių priversti praeiti pilną vakcinacijos schemą. Tai neišvengiama dėl to, kad oficialiai persirgusiu asmuo laikomas, tik jei COVID-19 diagnozuotas PGR testu.

Kai kurie „Johnson & Johnson“ vienos dozės vakcina pasiskiepiję ekspertai dabar vakcinuojasi papildoma „Moderna“ arba „Pfizer“ doze, norėdami apsisaugoti nuo greitai plintančios koronaviruso Delta atmainos. Sveikatos priežiūros specialistai kol kas nerekomenduoja skiepytis kitomis vakcinomis, gavus „Johnson & Johnson“ ar bet kokį kitą skiepą, o du ekspertai netgi ragina palaukti daugiau duomenų.

Per praėjusią parą pirmą skiepo nuo koronaviruso dozę gavo 1843, antrą – 1255 žmonės, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 304 tūkst. 43 žmonės, abiem – 1 mln. 105 tūkst. 312. Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 54,8 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 69,4 proc. – 75–79 metų gyventojų, 71,9 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 70,6 proc. – 65–69 metų gyventojų. 55–64 metų grupėje paskiepytųjų yra 60 proc.